Klausimas: Jeigu kabalistui atsiskleidžia, kad mūsų pasaulis neegzistuoja, tai jis pamiršta tas kančias, kurios nutiko žmogui ir visai žmonijai?
Atsakymas: Ne tai, kad pamiršta, bet jaučia, kad viskas nutiko ne su juo.
Klausimas: Kitaip tariant, jis netapatina savęs su ta būtybe, kuri visa tai jautė? Tuomet kas tai jautė?
Atsakymas: Noras mėgautis. Tai ne jo noras, mat yra mums duotas iš aukščiau Kūrėjo.
Komentaras: Bet jame žmogus jautė tikrovę.
Atsakymas: Taip, nes jam tai buvo duota, jis tai patyrė savyje. Tačiau dabar, kai iš jo atėmė tą norą, jis jaučia, kad šis ne jo.
Komentaras: Kaip tas kirminas, kuris virsta drugeliu ir nepamena, kad buvo kirminas?
Atsakymas: Ne tai, kad nepamena. Juk be noro daugiau nieko nėra. Jei manyje yra koks nors noras – jame gyvenu. O jeigu jis iš manęs išnyksta, jis ne mano. Todėl kai sujungiame savo norus ir ketinimus, pradingsta praeitis ir mes tampame visiškai viena visuma.
#264751

Iš 2019 m. birželio 10 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“