
Žmonija – tai mažytė smiltelė begalinės Visatos gelmėse. Bet iš tikrųjų visa ši Visata nė kiek nepriklauso dvasiniam pasauliui. Joje nėra nė taško priklausančio dvasiniam pasauliui, todėl tikrojoje realybėje ji neužima jokios vietos.
Šis pasaulis, kur dabar jaučiame save ir Visatos erdves su žvaigždėmis bei galaktikomis – visa tai apskritai neegzistuoja. Tai egzistuoja tik mūsų vaizduotėje, nes esame nesąmoningos būsenos, ir regime šias haliucinacijas, tarsi kliedėdami. Pasakyta, kad pabudę suprasime, jog „buvome tarsi sapne“.
Ir šiame sapne mums atrodo, kad gyvename ant Žemės rutulio, apsupto galaktikų ir begalinės Visatos. Visa tai nerealu, it sapnas, sukeltas elektros impulsų smegenyse, kurios 99% miegant atsijungia. Tą patį galima pasakyti apie šį mūsų gyvenimą. Mes esame atjungti nuo tikrojo gyvenimo tarytum sapne.
Šiame gyvenime nėra nieko tikro, tik galimybė pabusti ir pakilti virš šio suvokimo, šio sapno. Štai tai mums ir reikia atlikti.
#272559
Iš 2020 m. spalio 19 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Žemės paveldėjimas“
Daugiau šia tema skaitykite:
