Gyvename visuomenėje, apsupti daugybės skirtingų žmonių. Dvasinio darbo atžvilgiu, kai žmogus nori ateiti prie susiliejimo su Kūrėjo (tai pasiekiama būtent ketinime), visuomenė gali būti skirstoma į tris dalis.
Viena dalis – tai Izraelio tauta (isra –el), kuri siekia Kūrėjo.
Antroji dalis – „egiptiečiai”, t.y. žmonių visuomenė, kurie apskritai abejingi dvasingumui.
Jie natūraliai daro tai, kas jiems gerai. Jie gali nesuprasti, ką darau aš, jiems tai ir nėra svarbu. Svarbiausia, kad jiems būtų gerai.
Trečioji dalis – tai „ėrėv rav“ (didysis kratinys), t.y. žmonės, kurie mano, kad reikia laikytis priesakų be ketinimo.
O ketinimas – tai visiškai kitas paveikslas. Žmogus turi pakilti virš savo ego, pritraukti sau Šviesą, perdaryti egoizmą į altruizmą. Absoliučiai viską keisti savyje, imti jausti Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį.
Tai didžiulis ir itin sunkus dvasinis darbas. Todėl yra žmonių, manančių, kad jos nereikia atlikti. Jie kažkada nukrito iš tinkamų ketinimų dėl kitų ir dėl Kūrėjo į egoistinius ketinimus dėl savęs.
#277706
Iš 2019 m. balandžio 22 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“
Daugiau šia tema skaitykite: