Klausimas. Kaip dėkoti Kūrėjui už gera ir už bloga? Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Tokios būsenos reikia nusipelnyti. Už gera dėkoti nemokame, neturėdami su Kūrėju jokio ryšio. Už ką gi dėkoti?
Kūrėjas tai sistema, o ne į žmogų panaši sudaiktinta būtybė, kaip Jį sau įsivaizduojame. Ši sistema apima visą pasaulėdarą, kuri mūsų atžvilgiu aukštesnė.
Sakome, kad kiekvienas iš mūsų pats kuria Kūrėją. Ir čia kalbama tik apie ta, kas atsiskleidžia mums, ką galime sukurti iš savo ištaisytų savybių, o kas iš tiesų yra aukščiau – nežinome.
Klausimas. Kitaip tariant, Kūrėjas nejaučia mūsų kančių?
Atsakymas. Ne, nes jaučiame kančias savo egoizme, kuris visiškai Jam priešingas.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų k.

Visos mano pastangos turi būti skirtos ketinimui keisti. Tai vadinama dvasiniu darbu – Kūrėjo darbu, dėl to, kad žmogus leidžia Kūrėjui dirbti, t. y. nepajėgus nieko padaryti pats, išskyrus – paprašyti. Mano dalis dvasiniame darbe – prašymas.
Savo prašymais ir visokiais veiksmais pasiruošiu dirvą, kad Kūrėjas paveiktų Supančiąja šviesa, kuri vadinama „Tora“, ir ištaisytų mano ketinimą iš „dėl savęs“ į „dėl kitų“ ir per juos – „dėl Kūrėjo“. Taip tampu panašus į Kūrėją. Jis visą Savo gėrį nukreipia į mane, o aš visus savo norus į Jį, ir taip mes susijungiame.
Tai ir yra mūsų darbas. Mes turime jį gerbti, vertinti ir artėti prie jo, tai realizuodami kuo plačiau ir intensyviau. Viso pasaulio išsitaisymo esmė – prie jo prieiti. Tikiuosi, kad mano mokiniai visuose pasaulio kraštuose, esantys šiame kelyje, pradeda jau rimtai tai realizuoti savo gyvenime.
Rezultatas turi būti paprastas: matau Kūrėjo veiksmus, stebiu, kaip Jis tai daro, aš esu Jo partneris, mėgaujuosi Jo darbu, ir stengiuosi tapti dar aktyvesniu Jo pagalbininku.
Jeigu mes to siekiame, ypač kartu, tai viskas palaipsniui išsipildo. Ir kelias visai netolimas, nes viską galima visiškai aiškiai išspręsti šiame gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Melsti vidinės davimo jėgos

Ketinimas, nešantis sėkmę

Klausimas iš „Facebook“. Egoizmas turi būti patenkintas altruizmu. Altruizmas pasiruošęs atiduoti viską už idėją, o egoizmas pasiruošęs viską paimti. Kodėl taip?
Atsakymas. Kad jie palaikytų vienas kitą kiekviename žmoguje. Pažvelkite, kiek žmogus kuria šiame pasaulyje: stato, išranda, gamina – ir viskas dėl to, kad užsidirbtų, gautų čia ir dabar.
O kaip padaryti taip, kad tai liktų amžinai, ir nejausčiau praradimo jausmo? Juk kai tik baigiu kažką daryti, aš bijau, kad tai išnyks, kažkur dings.
O kai atliekame dvasinius veiksmus, dėl to nesirūpiname. Mes žinome, kad visi jie lieka. Sakykime, kad atlikau kažkokį išsitaisymą, ir jis jau egzistuoja kūrinijoje. Tai suteikia neapsakomą malonumą! Dvasinę ekstazę!
Nepriklausomai nuo to, ką žmogus daro materialiajame lygmenyje, jis visada nerimauja: „Kas bus su tuo?! Kaip man tai išsaugoti?“ Tuo tarpu dvasinis lygmuo, priešingai, reiškia, kad viskas, ką darai, iš karto patenka į visus kūrinijos sluoksnius ir juos užpildo. Todėl toks požiūris į pasaulį gelbsti žmogų nuo visų problemų, nuo kurių jam kyla depresija.
Klausimas. Vis dėlto, dvasingumas – tai teisingas egoizmo ir altruizmo junginys, ar altruizmo slopinimas egoizmu?
Atsakymas. Dvasingumas – tai teisingas visų mūsų savybių junginys, tikroji egoizmo realizacija. Juk mūsų pasaulyje jo niekaip negalime išreikšti, realizuoti. Mes norime gauti viską. Ir ką gauname? Nieko. Ir jei ką nors ir gauname, tai viskas paskui tampa dar didesniu praradimu.
Todėl svarbiausia – išmokti teisingai realizuoti egoizmą, ir tada – tu laimingas. Todėl kabalos mokslas moko mus teisingai gauti.

Iš 2016 m. gruodžio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasingumas?

Altruistai – egoistai

Dvasingumas pagal kabalą

Klausimas. Kam reikalingos tokios emocijos, kaip pyktis, dirglumas, baimė ir kita?
Atsakymas. Kad viską priskirtume Kūrėjui – vieninteliam mūsų teigiamų ir neigiamų emocijų šaltiniui.
Klausimas. O koks ryšys tarp to, kad aš pritraukiu Šviesą ir to, kad viską priskiriu Kūrėjui? Tai du skirtingi darbai?
Atsakymas. Ne, tai vienas ir tas pats. Kabalos mokslas duotas tam, kad ištaisytume save, savo likimą ir pasiektume Kūrėjo lygmenį. Tai galima padaryti savarankiškais veiksmais, nes tavo pastangos atveria tuštumas, kurias užpildo Šviesa.
Viską, ką tu patiri, turi priskirti Aukštesniajam šaltiniui – viskas ateina iš Jo.
Ir visus tavo potyrius, pojūčius, painiavą, baimes, nerimą, pavydą ir kitas neigiamas emocijos Jis siunčia tau, kad pakiltum virš jų, prisirištum prie Jo ir pareikalautum, kad Jis tave ištaisytų.
Jei tu atlieki tokius veiksmus, tai pradedi jausti šią teigiamą jėgą, kuri specialiai sukėlė tavyje neigiamas emocijas, kad tu pakiltum virš jų. Tai vadinama eiti tikėjimu virš žinojimo.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas mus daro stipresnius

Žaidimas jausmais

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Klausimas. Rekomenduojama „rinktis gėrį“. Man jau 56 metai, daug ką praėjau, bet įdomi jūsų nuomonė, kas yra gėris, kaip jį rinktis ir kas yra blogis?
Atsakymas. Gėris – tai, ką darau aukščiau savo egoizmo. Reiškia, kad turiu gauti Šviesą iš aukščiau, pakilti virš savo ego ir atlikti veiksmus, nukreiptus prieš jį.
Negaudamas Šviesos, grąžinančios į šaltinį, negalėsiu pakilti virš ego ir atlikti gero veiksmo. Man reikalingas kontaktas su Šviesa. Tam turiu grupėje susijungti su draugais, paprašyti Šviesos per grupės centrą ir gauti jį. Tuomet galėsiu veikti.
Stengiuosi būti grupėje, ir priklausomai nuo savo pastangų gaunu galimybę duoti.
Neatskleidęs Kūrėjo/Šviesos žmogus negalės atlikti gero veiksmo, todėl Šviesa – tai davimo savybė, ir ji duodama žmogui dar iki tol, kai jis ima atskleisti Kūrėją.
Atskleisti Kūrėją – reiškia suvokti sistemą, dešimt sfirų, kurios suprantamos žmogui ir jose atsiskleidžia AVAJA (keturaidis Kūrėjo vardas).

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Gėris ir blogis

Gėris kabalos požiūriu

Komentaras. Dauguma mano, kad kabala tai dvasinė meditacija ar kažkas panašaus…
Atsakymas. Tai ne meditacija mintyse, o nuolatinis darbas su savimi norų viduje, kad priimtum svetimus norus kaip savuosius ir dirbtum juose.
Klausimas. Ką reiškia jausti svetimus norus kaip savo?
Atsakymas. Sakykim, tu ko nors nori. Vadinasi, turiu paimti tavo norą ir jį užpildyti. Tokiu atveju vėl susijungiame į vieną integralią sistemą.
Jeigu tu ko nors nori, o aš užpildysiu tą norą, tai savo ruožtu būsiu panašus į Kūrėją.
Klausimas. Bet tam reikia žinoti artimo norus?
Atsakymas. Taip, noriu jį pajausti. Jis neturi man pasakoti apie savo norus. Kiek ketinsiu daryti gera, tiek imsiu jausti kitų norus. Kylu virš savęs, kitaip tariant, liaujuosi jausti savo norus ir pradedu jausti kito žmogaus norus.
Išnaudoju visas savo savybes, ketinimus, galimybes, gaunu iš Kūrėjo pripildymą jo norams, nes turiu jėgą, mat jau esu dvasinės būsenos. Užpildęs tą norą savyje, atskiriu jį nuo savęs ir atiduodu tam žmogui, iš kurio jį gavau.
Žmogus gali net nejausti savo dvasinių norų, bet aš atskleidžiu juos ir užpildau, taip parengdamas jį dvasinei misijai.
O kaip mes staiga atsirandame mūsų kartoje ir netikėtai imame jausti kažkokius norus atskleisti dvasinį pasaulį, Kūrėją, įgyti suvokimą? Iš kur tai mumyse? Tai mums parengė kabalistai. Ir nesvarbu, kad jų vos šimtai visam pasauliui. Jie tai atliko.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti – užpildyti artimo norus

Amžinas malonumas

Koks malonumas džiuginti kitus!

Klausimas. Kodėl melstis reikia tik už savo dvasinės komandos dalyvius, o ne už visą žmoniją? Argi taip nepasireiškia didžiausias egoizmas?
Atsakymas. Ne. Esmė ta, kad grupėje prašome mūsų vienybės, prašome, kad pakiltume virš savo egoizmo. Negaliu melstis už visą žmoniją, nes kiekvienas turi dėti pastangas, kad pakiltų virš ego.
Todėl viskas, ką darome su likusia žmonija – stengiamės platinti taisymo metodiką, o toliau – kiekvieno laisvas pasirinkimas. Kitaip tariant, veikiu visos žmonijos labui taip, kad ji galėtų išsitaisyti, bet melstis už ją negaliu.
Malda – tai dvasinis veiksmas, o ne automatinis prašymas už kažką. Malda – tai ypatingų norų pakėlimas, kurie sukelia tam tikrus veiksmus Aukštesniajame pasaulyje, o paskui iš ten mums nusileidžia reakcija, atsakymas. Tad, negali prašyti už kitą, nes jis to noro neturės, ir todėl negalės gauti atsakymo.
Tad žemiškame lygmenyje galime tik platinti, o visa kita priklauso nuo pačių žmonių. Kiekvienas iš jų turi savo laisvą valia ir per prievartą nieko negalime atlikti.
Kaip galiu prašyti už kitus, kad kažkas pas juos pasikeistų? Jie patys turi prašyti. Kam dar Kūrėjas jiems duoda tas būsenas, kurias jie patiria? Kad sužadintų tinkamą reakciją, ir galiausiai leistų supanašėti su Juo.
Klausimas. Ar tokiu atveju nekyla pavojaus užsidaryti savyje?
Atsakymas. Ne. Mes užsidarome savo dešimtuke, kad iš jo sukurtume itin stiprią grupę, veikiančią visos žmonijos dalį. O platindami pasiekiame plačiąsias mases. Mūsų knygos, užsiėmimai, paskaitos, vertimai rodo, kad atiduodame save visiems be jokių išskaičiavimų.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir nors iš anksto nieko nepamatysi…

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Svarbiausias žmogaus darbas

Klausimas. Ar galima mintimis paveikti žmogų? Ar tuo tiki kabala? Ar kabala naudojasi tokia praktika?
Atsakymas. Kabala niekuo netiki. Praktika tik viena: pritraukti supančiąją šviesą.
Šis mokslas labai paprastas, nes pagrįstas dviejų jėgų tarpusavio sąveika: aukštesniosios – davimo, meilės – jėgos ir žemesniosios – egoizmo, gavimo. Daugiau nieko nėra!
Aukštesnioji jėga (šviesa) vadovauja žemesniajai jėgai (norams), ir viskas, kas vyksta kabaloje, egzistuoja tarp mūsų. Žemesnioji jėga gimsta iš aukštesniosios, kaip sakoma „egzistuojantis iš nieko“. Tai taip pat kaip matematikoje: yra nulis ir kažkas, kas skiriasi nuo nulio, nuo to prasideda visas mokslas. Kabaloje taip pat.
Aukštesnioji jėga veikia mūsų norus, juos visiškai valdo. Norai  – tai mes: kiekvienas iš mūsų ir visi mes kartu.
Mes net nežinome, kaip mus šviesa valdo ir manome, kad viską darome patys, o iš tiesų kiekvienas esame tiesiog maži mechanizmai. Tačiau turime galimybę sukelti papildomą šviesos įtaką sau ir priklausomai nuo tos šviesos pritraukimo protingai vystytis. Tuomet mums taps aišku, kaip ši šviesa, veikianti mus, atlieka mumyse tam tikrus veiksmus ir kokie tie veiksmai. Mes pradėsime ją tyrinėti ir šitaip valdyti ir ją, ir save.
Apie tai yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Numalšinti troškulį minties jėga

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Klausimas. Kas yra širdis? Kuo širdis skiriasi nuo „taško širdyje“?
Atsakymas. Širdis – tai mūsų egoizmas, o taškas širdyje – tai Kūrėjo, davimo savybės siekis, jis nuo pat pradžių slypi mumyse, kitaip negalėtume suvokti mumyse vykstančių pokyčių.
Kaip tik todėl, kad esame sudaryti iš dviejų dalių – širdies ir „taško širdyje“, galime remdamiesi šiomis dviem priešingomis savybėmis, pamatyti, kur einame, kaip pakilti virš savęs, aukščiau širdies, „taške širdyje“, arba priešingai.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar visi žmonės turi tašką širdyje?

Taškas širdyje

Taškas širdyje – sielos užuomazga