Klausimas: Kodėl kalbate būtent apie rato centrą, o ne, sakykim, kvadrato centrą? Kas yra ratas?
Atsakymas: Ratas – kai visi lygūs.
Jei visi draugai dešimtuke susijungia draugėn ir mėgina būti visiškai lygūs vieni su kitais, tai geometriškai tai pavaizduojama kaip ratas.
Tu vienas iš tų, kurie įsijungia į tą ratą. O visos jūsų absoliučiai lygiateisės, lygiavertės pastangos susikaupia kartu ir tuomet rato centre atsiskleidžia Kūrėjas.
#260244

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Kas yra „rato centras“?

Rato centre tarp mūsų

Klausimas: Kas yra senatvė fiziniu ir dvasiniu požiūriu? Ar jūs jaučiatės senas?
Atsakymas: Senatvė reiškia, kad žmogus jau prisipildė tam tikromis žiniomis, nesvarbu, teisingomis ar ne, ir laiko šias žinias savyje. Kaip mažas vaikas nepaleidžia iš rankų žaisliuko, niekam neduoda, taip ir senolis laiko savo žinias, nes yra visiškai jose.
Šios žinios ir įpročiai suformavo, pakoregavo jį, ir jis jau negali veikti kitaip. Todėl šis žmogus kenkia visuomenei ir gamta sunaikina jį per virusus.
Klausimas: O jūs, ar jaučiatės tokiu žmogumi?
Atsakymas: Tikiuosi, kad ne, mat visąlaik keičiuosi, esu pasiruošęs pokyčiams, ir pats stengiuosi skatinti juos ir perleisti per jaunimą. Jaučiuosi jaunas.
Bet jeigu reikės keisti apvalkalą, pakeisiu. Gyvenimo ciklo pasikeitimai – nieko nepadarysi, reikia. Kabalistai į tai žiūri labai paprastai. Mano mokytojas sakė: „Kaip vakare pakeiti marškinius ir meti skalbti, taip ir šio gyvenimo pabaigoje nusimeti kūno apvalkalą ir kitame gyvenime turėsi apsivilkti kitą“. Taigi, nieko baisaus nevyksta.
Komentaras: Pateikėte labai įdomų senatvės apibrėžimą. Vadinasi, apskritai esmė ne amžius. Net jauną žmogų, kuris pilnas žinių ir nenori keistis, gamta tarsi pakeičia. Būtent taip nuolatos vyksta su visomis sistemomis ir technologijomis.
Atsakymas: Jei sistema pasiruošus atsinaujinti, tada senatvės nėra. Priešingai, ji juda vis geresnio, tobulesnio, progresyvesnio pasikeitimo link.
Klausimas: Kitaip tariant, gamta nuolatos tobulėja, ir mes tarsi turime prilygti šiam procesui?
Atsakymas: Jeigu einame išvien su gamta, tai mums nereikia nieko, kas stumtų mus pirmyn: nei virusų, nei kitokių niuksų. Jaustumės absoliučiai patogiai.
#263705

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Klausimas: Kaip suprasti pasakymą „pamilk artimą kaip save“? Ką reiškia mylėti save?
Atsakymas: Kiek egoistiškai galite įsivaizduoti, kad mylite save, tiek turite mylėti kitą.
Savaime suprantama, skirtinguose lygmenyse tai bus kitaip. Kuo labiau kilsite pasitelkdami jumyse augantį egoizmą, tuo labiau mylėsite save. Ir tai bus pavyzdys, kaip vis labiau turite mylėti kitą.
Klausimas: Jeigu žmogus auga dvasiškai, ar kasdieniame gyvenime jis tampa geresnis, ar keičiasi ir fiziniame lygmenyje?
Atsakymas: Ne. Dvasiškai augantis žmogus visiškai nepastebimas mūsų pasaulyje, nematyti, kaip jis auga, kaip keičiasi. Juk tai vyksta ne su tomis savybėmis, kurias žmonės gali pastebėti, apibrėžti, išmatuoti.
#266409

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti kitus, jei nemoki mylėti savęs?

Kaip pamilti save?

Mylėti – užpildyti artimo norus

Klausimas: Kaip auga žmogaus siela?
Atsakymas: Jei žmogus pradeda jausti, kad nori sužinoti gyvenimo prasmę: kodėl, kam ir kaip – tai ir yra pirmasis sielos pasireiškimas.
Tai neduoda mums ramybės, ir patys tai jaučiame – kiekvienas pagal savo sielos pajėgumą. Nors iš pradžių žmogus mano, kad tai kažkas labai mažo, smulkaus, tačiau taip nėra.
Klausimas: Visada sakome „siela“, „siela“. Kaip žmogus apibūdina šią sąvoką?
Atsakymas: Deja, žmogus nesupranta, kas tai yra. Jis nesupranta, kokia gyvenimo prasmė.
Gyvenimo prasmės klausimas iš esmės teigia, kad gyvenime prasmės nėra. Jeigu ji būtų, matytume ją žmonių troškime kuo nors tapti: vienas nori būti konstruktoriumi, kitas – poetu, trečias – dar kuo nors. Tačiau jie to siekia ne tam, kad tik užsidirbtų duonai, o tam, kad bent šiek tiek kur nors save atrastų.
Ir kai žmogus jaučia, kad niekur negali savęs atrasti, kad visur yra tuščia, jis pradeda suprasti, kad prasmė yra ne šiame pasaulyje, bet už jo ribų, aukščiau jo. Jeigu tai tikrai jį jaudina, jis pradeda rimtai ieškoti.
Mūsų laikais tai įmanoma. Aš irgi taip pradėjau. Man prireikė daug metų, kol radau, kur ir kaip: keliolikos metų prieš atvykstant į Izraelį, o paskui dar kelerių metų Izraelyje. Apskritai tam reikia laiko.
Kiekvienas žmogus turi tašką širdyje. Šiaip ar taip, taškas vis tiek pabus, tik neaišku – kada. Šiais laikais jis atsiskleidžia tiksliai, greitai ir daugumai. Anksčiau taškas pabusdavo kartą per dešimtis ar net šimtus metų ypatingiems žmonėms.
Klausimas: Anksčiau nebuvo tokių didelių grupių kaip Bnei Baruch?
Atsakymas: Žinoma. Pažiūrėkite, kokia didelė mūsų grupė ir kaip išsibarsčiusi po visą pasaulį! Tai labai rimtas judėjimas, kurio niekada nebuvo ir atsirado tik dabar. Aš to net nesitikėjau.
Kai pradėjau studijuoti kabalą, niekas jos rimtai nestudijavo. Buvo keletas senukų, kokie du ar trys žmonės, ir viskas. Lankiau jų užsiėmimus, bet mačiau, kad iš jų nieko negausiu. Jie tik skaitė šaltinius, o man reikėjo rimtų paaiškinimų su atsakymais į kylančius klausimus.
Juk taškas širdyje reikalauja augti, todėl kiekvieną akimirką turime jausti, ko jam reikia ir ar galime atsakyti į jo užklausą. Svarbiausia – tinkamai jį nukreipti, nes jis yra egoistiškoje aplinkoje, tarsi iš egoizmo padaryto kamuoliuko viduje. Tačiau viduje šis taškas grynai altruistinis.
Kyla klausimas, kaip per egoizmą nukreipti į jį altruistinį veiksmą, kuris pamaitintų, ir taškas imtų augti.
Klausimas: Kaip vaisius žievėje?
Atsakymas: Greičiau tai vadinčiau grūdu mėšle. Ir iš tikrųjų taip yra. Žmogus turi knaisiotis šiame mėšle, kad surastų grūdą ir taip save užaugintų. Tai nėra paprasta.
Bet mūsų laikais jau viskas atskleista. Paruošėme didžiulį įvairios medžiagos archyvą. Tad turime toliau skleisti šias žinias.
Labai džiaugiuosi, kad vedame pamokas ir paskaitas mūsų jauniesiems draugams. Turime taip daryti, kad jie įvaldytų mūsų archyvą ir pasakytų, kaip jį patobulinti, kad būtų patogu, suprantama ir lengva visiems, norintiems pas mus ateiti.
#260660

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Nepaperkamasis taškas širdyje

Taško širdyje maitinimas

Klausimas: Kokius norus turime sujungti: tik dvasinio pasaulio siekimą ar bet kokius?
Atsakymas: Tik dvasingumo siekį. Likusieji norai mūsų nedomina. Jie visų skirtingi. Kodėl mums tai turėtų rūpėti?
Tu turi tam tikrų siekių gyvenime, tarkime tapti muzikantu ar batsiuviu. Tai man nesvarbu. Mane jaudina tik tavo santykis su Kūrėju. Su šiuo tavo ketinimu, tavo noru noriu suartėti. Tik su tuo. O visi kiti norai manęs neliečia, juk jie visi žemiški.
Manęs nedomina, kuo tu užsiimi: šeima, darbas, pomėgiai. Man svarbu tik tavo Kūrėjo siekis ir mano Kūrėjo siekis. Jei juos sujungsime, tai tapsime stipresni ir galėsime greičiau gauti iš Jo aukščiausią Šviesą.
Klausimas: Taigi, jei šioje grandinėje kas norsneturės noro atskleisti Kūrėją, tai paveiks visą sistemą?
Atsakymas: Ne. Šie norai negali paveikti visos sistemos. Žinoma, tarp mūsų gali būti atsitiktinių žmonių. Bet jie neveikia kitų, nes kiekvieno prisijungimas priklauso nuo jų noro. O jeigu jie neturi tikro dvasinio noro, tai jie prie mūsų neprisijungia. Jie egzistuoja savo gyvūniniu pavidalu, tačiau dvasiniame jie ne su mumis.
Klausimas: Gali susidėti stipresnis ir silpnesnis dvasinis noras. Jie nesunaikins vienas kito?
Atsakymas: Niekas nieko nesunaikina, nes visi norai visiškai skirtingi. Jie nepanašūs vienas į kitą. Vienintelis dalykas, ką jie gali padaryti, tai susijungti.
#262018

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Greičiau suvokti Kūrėją

Kūrinys – tai noras gyventi

Pasinerti į žmonijos norus

Klausimas: Kaip susidoroti su pavydo jausmu? Kas tai?
Atsakymas: Žiūrint, kokiame lygmenyje. Jeigu tai gyvūninis pavydas, kai pavydite vieno žmogaus kitam, jausdamas, kad tas atima jus dominančio objekto dėmesį, kurį norėtumėte nukreipti į save, – tai viena. Tai šio pasaulio pavydas, ir su tuo reikia dirbti.
Bet geriau, jei sieksite suvokti Kūrėją, ir tai užgoš visą kitą. Tuomet neturėsite problemų nei su pavydu, nei su kuo nors kitu, nes darbas su Kūrėjui, kai siekiate Jo, ir Jis ima manipuliuoti, norėdamas atvesti tave pas Save, kur kas intensyvesnis savo jausmais, giluma, galimybėmis nei bet kokie žemiški pojūčiai.
#265836

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Ar gali žemiškoje moteryje vystytis ir gavimas, ir davimas? Ar moteris, mokanti gauti, kad duotų, bus harmoninga?
Atsakymas: Jei mūsų pasaulyje vyrai ir moterys skirstomi pagal išorinius biologinius požymius, tai dvasiniame tai visiškai nesvarbu.
Dvasiniame pasaulyje kiekviename iš mūsų (nesvarbu, ar tai žemiškas vyras, ar moteris) formuojasi siela iš noro gauti ir ketinimo duoti. Todėl galite būti dvasine vyriška dalimi, t. y. duodanti, o jūsų vyras, gyvenimo palydovas – moteriška dalimi. Vėliau galite susikeisti vietomis, priklausomai nuo jūsų pastangų ir būsenų. Tai neturi nieko bendra su fiziologine lytimi.
Jei kartu su vyru norite užsiimti dvasiniu darbu, tai jau esate grupė. Grupę sudaro mažiausiai du žmonės, gali būti ir dešimt, bet ne daugiau. Grupėje kiekvienas duoda ir kiekvienas gauna.
Todėl kiekvienas atlieka gaunančio vaidmenį kaip moteris, tai vadinama „moteriška dalimi“, ir duodančio vaidmenį, o tai – „vyriška dalis“. Ir šitai neturi nieko bendro su jų lytimi. Tad viskas yra labai sąlygiška.
Mūsų pasaulyje skirtumai tarp vyro ir moters griežtai apibrėžti vien pagal fiziologines savybes. O dvasiniame pasaulyje per vieną minutę galiu iš vyro virsti moterimi, o iš moters – vyru. Viskas priklauso tik nuo to, kiek manyje pasireiškia egoizmas ir kiek galiu pakilti virš jo.
Linkiu jums visoms būti dvasiniais vyrais, o žemiškame pasaulyje išlikti nuostabiomis moterimis.
Bus tęsinys…
#263292

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Klausimas: Kaip suprasti, kad jaučiu tinkamą džiaugsmą, nekylantį iš egoizmo?
Atsakymas: Tai reikia išsiaiškinti pamažu. Būna taip, kad žmogaus blogos būsenos tęsiasi dieną, dvi, tris. O po to viskas praeina, jis supranta, kad visąlaik buvo ypatingai valdomas Kūrėjo ir mato, kiek tai jam padėjo.
Svarbiausia nulenkti galvą ir praeiti visas tas būsenas. Nėra nieko bendresnio, ką galėčiau patarti būnant bet kokios būsenos. Svarbu, visuomet jausti, kad tai kyla iš Kūrėjo, o tu palenki galvą ir eini pirmyn.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad dvasiškai džiaugiesi? Kaip patikrinti save?
Atsakymas: Yra džiaugsmas, kylantis dėl gerų poelgių, kai per žmones artėji prie Kūrėjo, – tai ir yra dvasinis džiaugsmas.
#266315

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Džiaugsmas „Achišenos“ kely

Kas valdo mūsų gyvenimą?

Jeigu draugai išoriškai vykdo reikalavimus, keliamus mokiniams, dalyvauja pamokose, draugų susitikimuose, tai aš neturiu teisės jų palikti. Kūrėjas atvedė mane pas juos, ir aš privalau dirbti su jais.
Ypatingai dabar, mūsų laikais, būti kabalistinėje grupėje – tai laiminga galimybė, gauta iš aukščiau. Kūrėjas tempia mus pas save.
Jeigu žmogus nors kaip susijęs su šiuo procesu, daugiau ar mažiau, tada jo niekaip nekritikuoju, man svarbiausia būti susijusiam su visais, kurie turi tokį siekį. Patikėkite, esame ypatingoje būsenoje, kuri vadinasi „išėjimas iš Egipto“. Ir tai išėjimas ne vienos Abraomo vadovaujamos grupelės, o atstovų visos žmonijos, visų tautų, visų bendruomenės sluoksnių.
Mes visi norime išeiti iš savo egoizmo, pakilti ir susijungti su Kūrėju. Ir Kūrėjas mums padeda: ne atsitiktinai ateina koronaviruso epidemija – ji palengvina išėjimą iš egoizmo.
Kūrėjas nori mums parodyti, kiek yra neteisingas mūsų ryšys, todėl koranavirusu atitolina mus vieną nuo kito. Ir dabar turime suprasti, kaip vėl susijungti, kokia teisinga forma. Kai tik būsime pasiruošę teisingai susijungti tarpusavyje, virusas dings.
Mes jau negrįšime į ankstesnį pasaulį, o kursime naują ryšį, naują visuomenę, naujus užsiėmimus. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo iki koronaviruso. Todėl reikia paaiškinti visai žmonijai, ko Kūrėjas reikalauja iš mūsų: draugiško santykio vienas su kitu, meilės tam, kad atskleistume tarp mūsų davimo savybę, susijungimą ir nuo meilės kūriniams pereitume prie meilės Kūrėjui.
#262417

Iš 2020 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Tautos širdis

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Komentaras: Žmonės turi savybę išnaudoti gerus jausmus ir altruistinę meilę.
Atsakymas: Iš tiesų, žmonės turi tokią savybę. Suprantama, kad jie nori visus išnaudoti sau. Tačiau tai nereiškia, kad turime daryti tą patį.
Jei noriu pakilti virš gyvūninio gyvenimo ir negyventi kiek nors metų (kas man duota gyvūniniame kūne), jeigu noriu pasiekti lygmenį, kai suvokiu amžinybę, tobulybę, visą gamtą – dabar, dar nemirus mano kūnui, tai turiu pakeisti savo požiūrį į pasaulį.
Net remiantis vien egoistininėmis paskatomis, man verta tai atlikti.
Klausimas: Kiek metų reikia, kad žmogus savo egoizmą pakeistų altruizmu?
Atsakymas: Tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo gyvenamo laikotarpio. Mūsų laikais gana greitai – 5-15 metų, bet tai metai! Tai vis tiek metai.
O ko jūs norite? Kam jums tie metai duoti? Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas artėja prie pabaigos. Ir dėl ko gyvenote? Kad pajaustumėte visą gėrį ir blogį? O kas toliau? Nieko ir su niekuo.
Tad reikia išnaudoti metus tam, kad pasiektum būtent tikslą, su kuriuo lieki toliau.
#266221

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.