Klausimas: Meilė artimui auga priklausomai nuo meilės sau ar atvirkščiai?
Atsakymas: Meilė artimui auga tiek, kiek jos siekiama. O norint ją realizuoti, jums duodamas egoizmas – meilė sau. Pakildami virš savo ego, virš meilės sau, auginate meilę artimui.
Tuomet jumyse nuolatos balansuojamos šios dvi priešingos jėgos. Ir taip visuomet išlaikote vidinę, dinamišką pusiausvyrą.
Klausimas: Jei pamilsiu kitus, jie man nekenks?
Atsakymas: Savaime suprantama. Kiek mylėsi kitus žmonės, tiek būsi nuo jų apsaugotas. Tačiau tai neturėtų būti tavo tikslas, tau reikia jiems padėti.
„Pamilk savo artimą kaip save“ – tai bendras, svarbiausias, išorinis visos pasaulių sistemos, visos Visatos, abiejų pasaulių (šio ir anapusinio) dėsnis.
#266202

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Nešališkas požiūris į pasaulį

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Klausimas: Egzistuoja įvairių formų kliūtys skirtinguose lygmenyse pagal keturias gamtos vystymosi stadijas.
Pirma forma – negyvojo lygmens kliūtys: žemės drebėjimai, potvyniai, uraganai ir t. t. Augalinio ir gyvūninio lygmens kliūtys – įvairios ligos, virusai. O žmogaus lygmenyje – tai tam tikri psichologiniai nukrypimai. Ar galima taip sugrupuoti šias kliūčių formas?
Atsakymas: Apytiksliai.
Klausimas: Priklausomai nuo kiekvieno žmogaus struktūros, Gamta / Kūrėjas žino, kaip spustelti kiekvieną?
Atsakymas: Žinoma. Tai vyksta atitinkamai vystantis sielai, kitaip tariant, mūsų vidiniam norui, kurį turime subalansuoti, susilieti su Kūrėju.
Komentaras: Sakykime, kabalistinėje grupėje kyla nenoras susivienyti. Suprantu, kad tai kliūtis mano egoizmui, duota tam, kad įgyčiau altruistinį Kūrėjo gebėjimą negalvoti apie save.
Atsakymas: Tai yra tavo veiksmų atžvilgiu. O kaip elgtis su tavimi tos būsenos atžvilgiu, kai turi apibrėžti, kad be Kūrėjo nėra nieko kito ir tik Jis tave veikia? Kaip tave veikti, kaip duoti tau kokias nors žinias, kliūtis, kad vis dėlto treniruotumeisi, kad visas iš Kūrėjo, o ne iš ko nors kito?

Sakykime, kada apie tave visur nepalankiai rašo, tave plūsta, arba tau kyla nesutarimų šeimoje ir su pačiu savimi, kai matai, kad elgiesi negerai, neteisingai, egoistiškai ir keiki save,– kaip gali būti, kad tai darai pats, jeigu tėra viena jėga, kuri visa tai įgyvendina?

Vadinasi, turi keisti savo požiūrį į save, į aplinkinius ir į visą pasaulį: žiūrėti kaip į vieną vienintelę priežastį – „nėra nieko, išskyrus Jį“.

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Kliūtys dvasiniame kelyje

Palankus kliūčių vėjas

Prasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Klausimas: Kas yra prigimtis?
Atsakymas: Mūsų prigimtis – tai egoistinis noras gauti, mėgautis, būti savyje ir dėl savęs.
O priešinga, mūsų nejaučiame prigimtis – tai altruizmas, rūpestis kitais, meilė kitiems. To nejaučiame, tačiau galime kažkaip įsivaizduoti panašiai kaip motina elgiasi su kūdikiu, nors tai vis dėlto egoistinis pasireiškimas. Mūsų pasaulyje nėra altruistinių santykių tarp kūrinių.
Bet studijuodami kabalą matome, kad tai vis tik įmanoma. Yra aukštesnioji Šviesa – ypatinga substancija, kuri gali veikti ir pakeisti mus. Ir tapsime kitokie.
#266503

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Kaip toliau mokytis, jei dingo pilnatvės jausmas?
Tęsti be užsipildymo! Kūrėjas man rodo: „Ar tu gali kažką atlikti be užpildymo, ar ne? O jei tu negali dirbti be kompensacijos, vadinasi, tu dirbi pas Faraoną, o ne pas Mane. Tada nesikreipk į Mane, eik pas Faraoną!“
Reikia pasistengti išeiti iš Faraono karalystės su grupės pagalba. Įeik į draugus, kad jie ištrauktų tave. Mažiau filosofuokite, o junkitės į grupę, pasitikėdami, kaip vaikas, anuliuodamasis prieš suaugusiuosius. Ir tada jam pavyks augti teisingai.
Išėjimas iš Egipto – tai nėra pabėgimas iš vienos vietos į kitą, o bėgimas nuo egoistinio noro. Kiekvienas iš mūsų išeina iš savo egoizmo ir jungiasi į grupės norą. Kai aš jungiuosi į grupę, tai reiškia, kad aš išėjau iš Egipto ir perbridau Raudonąją jūrą.
Todėl, jei tu mokeisi dvidešimt metų, o dabar daugiau negali tęsti, vadinasi, esi priešais Raudonąją jūrą ir neturi išeities, kaip tik šokti į grupės vienybę. Ji tikrai egzistuoja, net jei jos niekas nejaučia. Ir kai tu įšoksi į šią vienybę ir įsikabinsi į draugus, bus laikoma, kad tu perėjai Raudonąją jūrą.
Labai svarbu pereiti nuo savo individualaus noro į bendrą grupės norą, nors nematai jos tikros būsenos, dvasinio paveikslo. Įšokdamas vidun atrasi, kad tau yra už ko laikytis. Bet tu privalai šokti į šią jūrą, ir tą akimirką, kai šoksi, rasi už ko įsikabinti, tarsi kūdikis už motinos. Tai ir vadinama išėjimu iš Egipto, iš mūsų egoizmo, į Sinajaus dykumą.
#262841

Iš 2020 m. balandžio 8 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgimas nakties priedangoje

Kabalistinės grupės tikslas V dalis

Veikiami egoizmo narkozės

Klausimas: Kas kabalos moksle yra „tikėjimas“ ir kas yra „žinojimas“?
Atsakymas: Tikėjimu kabaloje vadinama davimo savybė, galimybė pakilti virš savo egoizmo, kai priešindamasis ego, kuris reikalauja iš manęs: „Gauk, paimk!“, galiu pakilti virš noro gauti, pagriebti, t. y. nedirbti su savo egoistiniais norais pripildyti save įvairių malonumų.
Kitaip tariant, atsisakau savo norų. Norai lieka, bet aš juos anuliuoju, pakylu virš jų. Toks veiksmas vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
O žinojimu vadinami mano egoistiniai norai, nes juose aš gaunu, jaučiu save , savo didybę, pasitikėjimą, skonius.
Klausimas: Vadinasi, tai mano natūralūs norai, jausmai, emocijos?
Atsakymas: Taip. Ir visi jie vadinami „skoniais“ arba „žinojimu“. Tai mūsų baziniai norai: maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia ir žinojimas. Beje, žinojimas – tai patys didžiausi egoistiniai norai.
O po jų eina tikėjimas, kai pakildamas virš visų šių norų, dirbu su jais ne tam, kad juos pripildyčiau, bet kad pakilčiau virš jų.
Klausimas: Kodėl išminčiai tai pavadino „tikėjimu“?
Atsakymas: Todėl, kad tai davimo savybė, Binos savybė, lyginant su Malchut, gavimo savybe.
Klausimas: Tai savybė, kurios nejaučiu savo natūraliuose noruose ir todėl privalau tikėti?
Atsakymas: Ne. Tai savybė, kurią įgaunu palaipsniui, veikiant Aukštesniajai jėgai, Šviesai. Tai neturi nieko bendro su tikėjimu mūsų pasaulyje, kai prisijungiu prie ko nors ar kažko užmerktomis akimis, priimu tikėdamas viskuo, ką man sako.
Čia aš pats sau nustatau, kuo noriu tikėti, ką noriu vertinti, lyginant su tuo, ką vertina mano egoizmas. Šis tikėjimas pakelia mane virš mano egoizmo. Ir pagal tai, virš kokio egoistinio lygmens galiu pakilti, esu tikėjime.
#262957

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Ko reikia, norint įsisąmoninti integralumą? Tam reikia kokios nors integralios technologijos?
Atsakymas: Taip. Ši integrali technologija yra kabaloje. Ji vadinama – vienybė dešimtuke.
Vienijimas į dešimtuką moko mus, kaip sukurti mini grupę, panašią į visą žmoniją, į visą pasaulių sistemą. Šiame dešimties žmonių ryšyje (atskirai vyrai ir moterys), kaip laboratorijoje tirti visus bendros gamtos dėsnius ir funkcijas: gyvūninėje – egoistinius, dvasinėje – altruistinius.
#266180

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Komentaras: Baal Sulamas rašo, kad džiaugsmas – tai gerų veiksmų rodiklis. Jei veiksmai geri – ne dėl savęs, tuomet atsiskleidžia džiaugsmas ir linksmumas.
Atsakymas: Džiaugsmas dvasiniame pasaulyje – tai teisingų veiksmų pasekmė, tuo tarpu žemiškame lygmenyje gali būti atvirkščiai – pavogei ir džiaugiesi.
Klausimas: Ką reiškia geras veiksmas?
Atsakymas: Geri veiksmai – tai veiksmai, panašūs į Kūrėją.
Klausimas: Kiek kiekvienas žmogus turi išsitaisyti, kad visuotinį nerimą pakeistų visuotinis džiaugsmas?
Atsakymas: Norint pakeisti nerimą džiaugsmu, mums reikia pajausti Kūrėją. Kūrėjo jautimas – tai „tikėjimas“. Būtent jis mums būtinas. Tuomet visas nerimas virs džiaugsmu.
#266020

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Dvasingumas – tai džiaugsmas

Jeigu visų džiaugsmas – bendras

Klausimas: Kiekvienas žmogus turi pradėti dirbą su egoizmu nuo savęs, bet tai labai sudėtinga. Išeitų, kad visąlaik turi galvoti apie save. Kaip liautis buvus egoistu?
Atsakymas: Tai vyksta pamažu. Nesijaudinkite, tai nutiks ir su jumis. Teks pereiti daugybę įvairiausių minčių, pamąstymų, pokyčių, užsiėmimų su mumis, bet galiausiai išvysite, kad visa tai – vidinė žmogaus transformacija.
Jis ima jausti pasaulį kitokį: susietą, integralų, amžiną, tobulą ir save šioje sistemoje.
Atsiranda būsena, kai jam nesvarbu suvokti šį pasaulį, kokį jį suvokiame dabar, o svarbu būti šiame pasaulyje teisinga integralia dalimi. Tokiu atveju į šį pasaulį jis gali įnešti tokį indėlį, kokio negali niekas kitas. Ir iššeitų, kad šis pasaulis priklauso nuo jo.
#265913

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Žaisti su savo egoizmu

Tegu su egoizmu dirba Šviesa!

Klausimas: Kaip galima laikytis principo „pamilk artimą kaip save patį“, jei artimą žmogų myliu egoistine meile, o turiu mylėti altruistiškai?
Atsakymas: Iš tikrųjų, tai du meilės tipai. Tačiau mylėti kitą labiau už save galima, jeigu imi įsisąmoniniti, kad meilė kitam – tai ta pati meilė, tik kitame lygmenyje: globaliame, integraliame, amžiname, tobulame. O mylėti save reiškia, kad myli tik gyvūniniame lygmenyje.
Todėl neįmanoma sugretinti išorinės, integralios meilės su vidine, linijine, egoistine. Kai žmoguje kyla du meilės tipai, jis ima mylėti amžinybę, tobulybę, pasaulį labiau nei savo gyvūninį kūną.
#265910

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė meilei nelygu

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?