Komentaras. Jeilio ir Harvardo universitetų psichologai atliko eilę tyrimų ir padarė išvadą, kad „žmonės dažnai padeda vienas kitam, nesusimąstydami apie riziką ir naudą. Be to, pagalba gali būti suteikta ne tik draugams ar giminaičiams, bet ir visai nepažįstamiems žmonėms. Kadangi negalima laikyti, kad taip elgiamasi dėl naudos, todėl tai yra evoliucinė mįslė.“
Nesavanaudiškai padedantys žmonės suvokiami kaip patikimesni, todėl taip ir elgiasi. Kitaip tariant, jie nori atrodyti parodyti, kad jais galima pasikliauti, pavyzdžiui, priimti į darbą. Todėl jie nesąmoningai atlieka labai gražius veiksmus kitiems matant.
Atsakymas. Žinoma, jie nori, kad į juos taip žiūrėtų. Jie tokiu būdu reklamuojasi ir gauna tam tikros naudos: visuomenės palaikymą, paaukštinimą darbe ir t.t.
Klausimas. O be naudos jie taip nesielgtų?
Atsakymas. Žinoma – ne! Mūsų prigimtis – egoizmas, kuris reikalauja energijos – kalorijų. Iš kur imsis ši energija? Man reikia matyti, iš kur ją gausiu ateityje, kaip save pripildysiu. Kaip automobilyje, kai atvažiuoji į degalinę, kad pripildytum baką, taip ir čia. Žmonės pasiruošę daug ką atiduoti už būsimą apdovanojimą, kuris jiems šviečiasi dėl to, kad apie juos gerai kalbės, paaukštins darbe, kad jų vaikai jais didžiuosis, kaimynai gerbs ir t.t.
Dėl to verta stengtis! O dėl ko gi perku būtent tokį butą, mašiną, leidžiu tiek pinigų, galėčiau visiškai ramiai, normaliai pragyventi ir be to.
Mūsų veiksmuose negali būti jokio nesavanaudiškumo, kadangi to mums neleidžia mūsų prigimtis! Tu turi visur naudoti kalorijas, džaulius, –  nesvarbu, kuo tai matuosime, – ir todėl turi juos gauti!
Vadinasi, žmogui priešakyje privalo šviestis kažkas tokio, kas suteikia energijos, dėl kurios ir stengiasi. O jei to nėra, negali dirbti, nes mes visi – mechanizmai, mašinos: galime veikti, tik jei turime energijos dabar arba ji šviečiasi mums ateityje.
Komentaras. Tačiau Jeilio ir Harvardo universitetų mokslininkai net neužsimena apie egoizmą?
Atsakymas. Žinoma, jie to nesupranta. Jie mano, kad tai normali mūsų prigimtinė būsena, kurioje nėra jokio egoizmo, net atvirkščiai – žmogus yra duodantis.
Komentaras. Taip, bet jie nustatė, kad iš šių veiksmų gaunama tam tikros naudos?
Atsakymas. Tačiau mokslininkai to nelaiko egoizmu. Egoizmu laikomas aiškus savo noro įgyvendinimas, pakenkiant kitiems. O jei akivaizdžiai tiesiogiai nekenki, tai nelaikoma egoizmu. Sakykime, aš su kažkuo deruosi, noriu kažką pigiau nusipirkti, jis nori brangiau. Tai – normalu.
O būna ir priešingai, kažkoks menininkas, pavyzdžiui, Modiljanis piešė „krauju“, iš bado negalėjo išlaikyti teptuko rankose, griūdavo bejėgis ant savo molberto. Tai yra laikoma kilnumu, pasiaukojimu, o ne egoizmo pasireiškimu. Iš tikrųjų – tai pats ryškiausias, aiškiausias egoizmas.
Žmogus negali aiškiai suvokti savo prigimties, jis linkęs viską permeluoti. Ką padarysi? Žmonija kol kas panirus į savo žaidimus, į nesuvokimą.
Turime tiesiog suprasti, kad gamta veikia pagal labai paprastą principą: yra energijos – judu, nėra energijos – stoviu. Todėl, jei žmogus kažką daro, vadinasi, tai jam kažkaip naudinga. O jei nori dirbti be naudos sau, tada turi studijuodamas kabalą išmokti prisijungti prie Aukštesniojo šaltinio energijos ir įgyti amžinąjį variklį.
Tada gausi energiją iš išorės, o ne tiesiog iš nulio. Prie tavęs tarsi prijungs kitiems nematomą energijos žarną, o gaudamas ją galėsi dirbti. Kitu būdu – ne.

Iš 2016 m. liepos 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiimkite rožinius akinius!

Altruistai – egoistai

Neribotas egoizmo limitas

Klausimas. Manoma, kad greitai automatizacija ir robotai pakeis didžiąją dalį darbinių specialybių, o žmonėms liks tik kūrybinės profesijos. Ką jūs apie tai manote?
Atsakymas. Tai vienintelis pažangos kelias. Mūsų laikais technologijos, automatizacija ir robotai išstumia žmogaus darbą.
Jei anksčiau mašinos atlikdavo tik mechaninius veiksmus, tai dabar jos gali atlikti veiksmus, atitinkančius žmogaus logiką ir valdančius techniką.
Šiandien laivai, lėktuvai, raketos ir kiti laivai valdomi automatiškai. Jau yra mašinų, kurios keliais važiuoja be vairuotojo. Ir čia nereikalinga ypatinga nuovoka ir technika – tik jutikliai ir valdymo koordinacija, nieko daugiau. Žmogus visiškai atsilaisvins dvasiniam darbui.
Klausimas. O kas bus, jei dirbtinis intelektas taps aukštesnis nei žmogaus? Sakoma, kad tai įvyks jau per artimiausius dešimt metų.
Atsakymas. Jis ir bus aukštesnis. Juk kompiuteris skaičiuoja greičiau už žmogų.
Bet mes kalbame ne apie jį, bet apie dvasinį suvokimą. Kompiuteris niekada negalės pakeisti žmogaus tame, kas nepriklauso šiam pasauliui, ypač jo dvasiniai siekiai.
O visur kitur pakeis, nes visa kita – tai mūsų kūnas ir mūsų kasdieninės gyvybinės funkcijos, kurias galima ramiai užprogramuoti ir įjungti mašinas.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Robotų revoliucija prasideda

Komentaras. Pagal paskutiniuosius tarptautinės mokslininkų grupės tyrimus stresas yra užkrečiamas.
Tyrinėjant dėstytojų ir mokinių elgesį pasirodė, kad dėstytojų stresas persiduoda mokiniams ir atvirkščiai.
O tyrinėjant motinos ir vaiko santykius nustatyta, kad motinos stresas, kuris gali pasireikšti balsto tono ar kvapo pasikeitimu, persiduoda kūdikiui. Streso užkrečiamumas tokiame ankstyvame amžiuje pavojingas tuo, kad jis keičia kūdikių smegenų chemiją ir neigiamai veikia jo vystymąsi.
Atsakymas. Žiūrėkite, ką kapsto mokslininkai! Visi žmonės sujungti vienas su kitu ir tarp visų yra siūleliai, kurie susieja mus mintimis, norais, paskatomis? Galbūt kabala iš tikrųjų teisi, teigdama, kad esame pasauliniame tinkle, kuris sujungia mus absoliučiai viskame? Pasirodo, iš tikrųjų taip!
Mokslininkai atskleidė, kad mokinio bloga nuotaika veikia mokytoją ir priešingai. Kokia gi čia naujiena?! Ar suprantate, ką kapsto mokslininkai, lyginant su tuo, ką tyrinėja kabala, ko ji moko, apie ką pasakoja, aiškindama ir aiškiai parodydama tinklo dėsnius, kuriame mes kartu susaistyti.
Jei mes kažkurioje vietoje pakeisime žmonių tarpusavio santykius, tai paveiksime žmones, kurie yra kitoje planetos pusėje!
Žinoma, egzistuoja visiškas ryšys visų su visais! Reikia tiesiog žinoti šią sistemą!
Jei aš naudojuosi kompiuteriu, neįsivaizduodamas, kaip su juo dirbti, ką aš galiu padaryti? O jei aš susipažinęs su jo programa, žinau, kaip ją valdyti, koks mano pirštų poveikis klavišams ir per klavišus programai, kokius rezultatus šiuo atveju gali parodyti kompiuteris ir kaip jie paveiks visą pasaulį, jei sakykime, mano kompiuteris prijungtas prie pasaulinio kompiuterių tinklo, – tada – kitas dalykas.
Lygiai taip pat aš galiu žaisti savo vidinėje klaviatūroje: susitraukimas, ekranas, atspindėtoji šviesa, – ir tuo daryti poveikį tinklui, kuris egzistuoja tarp mūsų ir vadinamas „viena vienintelė bendra siela“.
Jei aš galiu jai daryti poveikį sąmoningai savo mintimis, jausmais, siekiais ir noriu atvesti į būsimą geresnę būseną, į kurią ji vis tiek ateis, tik aš noriu ją pastūmėti, kitaip negalėsiu jos paveikti, – tai žinoma, aš jai darau poveikį! Aš pradedu matyti, suprasti, kokiu būdu ji praeina visas savo vystymosi metamorfozes.
Kas čia keisto, kad viskas daro poveikį viskam?! Kažkokie berniukai priveda nelaimingą mokytoją iki isterijos savo vaikiškomis technologijomis. Negi apie tai mes kalbame?!
Viskas tarpusavyje susiję! Viskas – vienoje sistemoje! Niekas niekur nedings, neištrūks! Todėl pradėkime geriau tyrinėti, koks ryšys yra tarp mūsų, kokia jo prigimtis, kaip mes galime daryti poveikį vienas kitam ir atvesti visus kartu į vieną vieningą visumą. Ir tada atskleisime visiškai kitą mūsų bendravimo, mūsų egzistavimo lygmenį!
Štai tada neprireiks mokslininkų, kurie staiga praneš mums apie kažką, apie ką kabalos mokslas kalba jau 6000 metų.

Iš 2016 m. birželio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Streso nauda

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Esminis šių dienų realybės požymis

Klausimas. Kvantinėje fizikoje yra konstanta, vadinama „subtilios struktūros konstanta“, kuri apibrėžia mikropasaulio struktūrą ir yra lygi 137.066… Žodžio „kabala“ skaitinė reikšmė lygi 137. Ar galima teigti, kad kabala – mikropasaulio struktūros dvasinė šaknis? Jei taip, ką reiškia skaičius po kablelio? Ar gematrija būna nesveikas skaičius?
Atsakymas. Nesuvokiant paties reiškinio esmės, negalima žiūrėti jo gematrijos. Tad patariu pasiekti reiškinio esmę, prilygus jam savo ištaisyta prigimtimi, o paskui atsiras gematrijos  žinios.

Klausimas. Vadovaujantis visuotinai priimtu mokslo apibrėžimu, kabalos mokslas – vienas iš būdų aprašyti ir suprasti mus supantį pasaulį. Ką jūs norite pasiekti,  propaguodamas ne mokslą, o vieną iš požiūrių į pasaulio sandarą?
Atsakymas. Bet kuris žemiškas mokslas – tai vienas iš požiūrių į pasaulio sandarą.
O kabalos mokslas kalba apie tai, kad visa gamta, viskas, kas sukurta, susideda iš noro prisipildyti, patirti malonumą, pasitenkinimą, – nesvarbu, kaip tai vadintume: fiziniu ar psichologiniu parametru. Išeina, kad, remdamiesi tik mūsų mokslu, labai ribojame save.
Pažiūrėkite, kas dabar vyksta su mumis. Nežinome, iš kur mes, kas atsitiks kitą akimirką, nežinome mūsų pasaulio dėsnių. Mes nesame tikri, kad galime prognozuoti rytdieną, t. y. tai, kas bus po minutės ar po keliolikos metų. Koks gi tai mokslas, jei jis nesuteikia žmogui galimybės suprasti pasaulį, kažkaip jį valdyti?
Svarbiausia – suprasti mūsų vystymosi formulę, kas su mumis vyksta. Nežinome, pagal kokius parametrus ir priklausomybes dirba motoras, kuris mus stumia į priekį. Kaip sakė Einšteinas, mes tiesiog maži vaikai, žaidžiantys akmenukais jūros pakrantėje, o ši jūra – nepažini. Todėl kalbėti apie tai apibrėžiant, kas yra mokslas, panašu į vaikų žaidimus.
Visas mokslas remiasi žmogaus suvokimu, juk už kiekvieno prietaiso stovi žmogus, kuris viską jaučia ir įsisąmonina per širdį ir protą. Įtraukdami tai į savo matavimus kaip besikeičiančius parametrus, pradedate žiūrėti į pasaulį kaip į sistemą, kuri nuolat kinta, ir jums ši sistema pavaldi!
Jūs galite ją matuoti, jausti, dirbti su ja, nustatyti jai tam tikrus parametrus ir matyti rezultatą. Tai jau sisteminis, kibernetinis metodas.
O nekeisdami savo parametrų jūs negalite daryti įtakos gamtai, nes nežinote, kaip su ja sąveikauti ir matyti jos rezultatą.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Kabalos mokslo pranašumai

Klausimas. Kas yra kabalos mokslo studijavimo objektas?
Atsakymas. Kabalos studijavimo objektas – mūsų gebėjimas tapti panašiam į Šviesą (absoliučią davimo savybę), kuri mus supa ir kurioje esame.
Klausimas. Ką būtent kabala tiria žmoguje?
Atsakymas. Tik vieną jo savybę – gavimo savybę, priešingą davimo savybei, ir procesą, kaip žmogus ima duoti.
Klausimas. ar kabalos moksle galima pakartoti rezultatus?
Atsakymas. Žinoma. Kabalistas nuolatos atlieka su savimi eksperimentus ir kas sekundę patvirtina juos pagal kabalistinius šaltinius, kur viskas jau parašyta įvairiais dydžiais: ekrano galia, apribojimai, davimo savybę, jos jėga, sąveika su Šviesa, priešinimasis ir t. t.   Būtent iš ten I. Niutonas pasiėmė pagrindinius elementariuos mechanikos dėsnius.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Šviesos gavimo mokslas

„Bet kurio mokslo vertę lemia jo paskirtis. Nėra mokslo, kuris neturėtų tikslo. Todėl mokslas vertinamas ne pagal jo tikslumą ir teikiamas žinias, o pagal naudą ir pranašumus, kuriuos jis suteikia žmogui.
Atitinkamai, išnykus naudai, kurią suteikia mokslas, dingsta ir jo vertė.
Mokslas visada remiasi aukštesniuoju pagrindu ir galiausiai yra vertinamas pagal aukštesnįjį tikslą. Būtent tai, kiek mokslas atitinka aukštesnįjį tikslą, lemia jo neišnykstamą vertę.
Jeigu tikslas yra kažkas laikina, tai ir mokslas išnyksta kartu su trumpalaikiu reiškiniu, kartu su tuo laikinu tikslu.“ (Baal Sulamas, „Kabalos mokslas ir šiuolaikiniai mokslai“)
Natūralu, kad mūsų Visata su savo dėsniais, kurie mums atrodo nekintantys, turi pradžią ir pabaigą. Bet kurios dinaminės sistemos vystymesi yra pradžia, vidurys, kulminacija, po to kritimas, mažėjimas ir gesimas.
Todėl, kaip šiandien jau pradedame matyti, tie dėsniai, kuriuos tyrinėjame ir laikome absoliučiais, egzistuoja tik mūsų jutimų ribose ir tik mūsų atžvilgiu. Jeigu mūsų jutimo organai būtų kitokie, suvoktume visiškai kitokius dėsningumus ir ryšius.
Klausimas. Taigi, norint tapti fiziku, man nereikia keistis viduje? Aš tiesiog tyrinėju, kaip aplink mane keičiasi pasaulis, ir kuriu atitinkamus prietaisus.
Atsakymas. Iš esmės, bet kuriame moksle, kai ką nors tyrinėju, aš galiu sustabdyti tam tikrą kintamą parametrą ir tęsti tyrimą tik su pastoviu parametru.
Taip ir čia. Mes nesąmoningai suvaržome save egoistiniais jutimo organais ir tyrinėjame jais pasaulį. Todėl mums atrodo, kad, išskyrus jį, nieko nėra. Mes užmirštame, kad viskas kyla iš mūsų jutimo organų, kurie užfiksuoti mumyse iš pat pradžių, iš prigimties.
O jeigu galėtume juos keisti, sukurtume visai kitą mokslą, kurio rezultatai priklausytų nuo mūsų naujų savybių.
Tai iš esmės keičia visus dėsnius! Iš absoliučių jie virsta santykiniais. Ir išeina, kad kiekvienoje pakopoje, su kiekvienu vidiniu pasikeitimu sukuri visiškai kitą mokslą, kitą būseną, kitą pasaulį. Pasaulis yra tai, ką tu suvoki.
Todėl kabalos mokslas kalba apie tai, kad, mums pradėjus keistis, atsiranda 125 fiksuoti pasikeitimų slenksčiai ir atitinkamai 125 pasauliai – 125 lygiai, arba suvokimo gelmenys. Trumpai tariant, 125 mokslai.
Bet, pasiekus aukščiausią pakopą, visi tavo ankstesni suvokimai susideda į vieną visumą, vadinamą „Begalybės pasauliu“. Štai šito mes dar negalime suprasti, nes, matyt, ten su mumis vyksta kažkoks ypatingas virsmas. Šios metamorfozės kol kas dar negalima suvokti.

Iš 2016 m. vasario 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Įkalinti Visatoje

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Klausimas. Kada kabala tampa mokslu?
Atsakymas. Kabala tampa mokslu, kai ja užsiima kabalistas.
Kabalistu vadinamas tas, kuris pasiekė būseną „gauti, kad duotum“. Tokias savybes turintis žmogus supranta Kūrėjo veiksmus tiek savyje, tiek pasaulių sistemoje. Jis ima tyrinėti visą priešais jį atsiveriančią erdvę ir todėl yra kabalistas.
O studijuojantys kabalą kol kas tėra kabalistų mokiniai, nes eina dvasinio suvokimo keliu.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kaip atpažinti kabalistą?

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Nuomonė. Alan Laitman, amerikiečių fizikas: jeigu tamsiosios energijos kiekis mūsų visatoje būtų šiek tiek kitoks, joje niekada nebūtų galėjusi atsirasti gyvybė.
Jeigu energijos būtų daugiau negu dabar, dar jauna visata greitėtų taip smarkiai, kad materija negalėtų susitelkti į žvaigždes ir jose besiformuojančius sudėtingus atomus.
Jeigu tamsiosios energijos būtų mažiau, visata iširtų dar prieš joje atsirandant paprasčiausiems atomams.
Iš visų galimų tamsiosios energijos kiekių, kuriuos galėtų turėti mūsų visata, faktinis jos kiekis patenka į siaurą tarpą galimybių, leidžiančių egzistuoti gyvybei. Šios galimybės pastiprinamos ne vandens, deguonies arba tam tikros biochemijos būtinybe, o pačių atomų būtinybe.
Vis dėlto kodėl viskas taip tiksliai susiderino? Fizikai įsitikinę, kad egzistuoja daugybė visatų su įvairiais tamsiosios energijos kiekiais ir reikšmėmis. Mūsų atsiradimas – atsitiktinumas. Kosminėje loterijoje su milijardais visatų mums atiteko tokia, kurioje galima gyvybė. Bet jeigu nebūtume ištraukę laimingo bilieto, skaičiuoti tikimybes nebūtų kam.
Komentaras. Kabala atskleidžia kitą mūsų visatos ir gyvybės joje priežastį – aukštesniojo proto egzistavimą. Būtent atskleidžia, o ne iškelia vis naujas teorijas. Be to, juk vis tiek lieka klausimas, kodėl atsirado materija, energija, informacija… Taigi, mano manymu, mano bendrapavardis šiuo klausimu neteisus.

Pranešimas. Amerikos mokslininkai sujungė žmonijai žinomus duomenis apie galaktiką ir sukūrė projektą „Cosmik Web“, parodančią Visatos sandarą per ryšius tarp žvaigždžių. Visata yra tinklas atskirų galaktikų, kurias jungia gravitacinė sąveika.
Buvo surinkti duomenys apie 24 tūkstančius galaktikų (kiekvienoje iš jų – milijardai žvaigždžių), sukurtas jų ryšių modelis, todėl tapo įmanoma įvertinti visą kosmoso didybę ir grandioziškumą, jis pasirodė esąs į vieną tinklą sujungtas vienas organizmas.
Komentaras. Kabala tvirtina, kad visa visata, ne tiktai mūsų pasaulis, o visi pasauliai kartu yra vienas organizmas. Visuose pasauliuose tiktai žmogus yra kūrinys, turintis galimybę laisvai elgtis. Kiti kūriniai valdomi gamtos instinktyviai, be valios laisvės.
Dėl to tik nuo žmogaus elgesio priklauso visos sistemos pusiausvyra, tiktai jis gali tą balansą pažeisti. Kaip teisingai valdyti sistemą ir palaikyti jos balansą, moko kabalos mokslas. Dabartiniu metu žmonija savo egoistiniu elgesiu išveda visatos sistemą iš pusiausvyros. Kabala įspėja dėl pasekmių…