Klausimas: Neseniai man uždavė tokį klausimą, į kurį net nesugebėjau atsakyti: o kaip dėl principo „nedaryk gera – nepadarysi blogo“?? Kaip manote, kas ir kodėl sumanė šią kvailystę? Kaip perauklėti žmones, kad nesinaudotų šia „taisykle“?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ rusų kalba. Kviečiu visus užduoti šiai laidai klausimus dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba video ar audio formate siųskite elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Klausimas: Į klausimą apie auklėjimą jau atsakė Robertas Kiyosaki knygoje „Neik į mokyklą“. Jis rašo, kad kai mokytojas verčia individualiai spręsti užduotį, be galimybės padėti silpnesniam kaimynui, ir netgi rizikuojant būti už tai nubaustam – šiuo momentu formuojamos klasinės, laukinės visuomenės užuomazgos. Kol vaikas nori padėti, pašnabždėti – jį reikia palaikyti, – o jį už tai baudžia.
Ir apskritai, visa mokyklos istorija – tai individualistų-egoistų auklėjimo, vertinimo ir varžymosi. kas geresnis ir t. t. istorija. Jeigu mokykloje mokytų dirbti komandomis, kur vaikai būtų priversti susivienyti idant rastų sprendimą, turėtume visiškai kitą žmonių kartą. Taigi, visos egoizmo ydos formuojasi vaikystėje, būtent mokykloje.
Atsakymas: Sutinku su jumis. Mes stengiamės šiuos klausimus spręsti kuriamoje auklėjimo sistemoje. Svarbiausia joje sukurti aplinką, kuri kiekvienam pažadins siekį kooperuotis. Mokykla – tai pirmiausia teisingai organizuota vaikų visuomenė, kuri tam tikru būdu formuoja bet kurį mokykloje esantį vaiką ir priverčia jį savo pavyzdžiu, vertybėmis ir tikslais tapti tam tikru žmogumi. Kol kas mūsų pasaulyje taip nėra. Nė viename internate. O ir būti negali, kadangi tikslas – ne tobulumas, ne panašumas Gamtai, ir todėl tokiame auklėjime nėra ištaisančiosios Šviesos (Or Makif), o juk būtent ji taiso, o ne aplinka. Aplinka tiktai iššaukia ją. Todėl nė viena auklėjimo sistema (metodika) nesuveiks, išskyrus kabalistinę, kuri iššaukia žmoguje jį ištaisančią jėgą (Šviesą).

„Žmogus turi būti laimingas!“ 21-ojo amžiaus auklėjimas

Klausimas: Savo dienoraštyje rašėte, kad moterų prigimtis neleidžia joms viena kitos mylėti. Norėčiau žinoti, kas tinka moterų prigimčiai. O jeigu kalbama apie trūkumą, būčiau dėkinga, jei paaiškintumėte, kas tai per trūkumas ir kokia dvasinė šios sąvokos reikšmė. Kuo tai pasireiškia? Ar šis trūkumas ir lemia tokią moters meilę artimui? Ar moterys taip pat turi įveikti 125 išsitaisymo pakopas?
Atsakymas: Kadangi kiekviena moteris atstovauja norui, o vyras – jo užpildymui, tai moterims neįmanoma su niekuo draugauti, o mylėti jos gali tik tai, kas joms priklauso. Bet kaip tik ši savybė ir suteikia joms tą norą, kurį vyrai turi ištaisyti bei užpildyti. Be to, kiekvienas žmogus, tiek vyras, tiek moteris, turi savo vidinius „vyrą“ ir „moterį“ ne tik pagal chromosomas, bet ir pagal dvasines savybes. Bet kartu su vyriškąja dalimi, suteikdamos vyrams troškimą veržtis Kūrėjo link, moterys skatina juos siekti kūrimo tikslo.

„Apie dvasinį moters vystymąsi“ 1,  2, 3, 4

Klausimas: Ar „meilės artimui“ samprata tinka ir žmonos atžvilgiu?
Atsakymas: Su žmona reikia bendrauti pagal visuomenės taisykles, o su draugais, su kuriais privalote pasiekti visišką tarpusavio pasitikėjimą (aravut), turite dirbti siekdami vienos sielos dėsnio „Pamilk artimą kaip save“.

Klausimas: Ar mūsų veiksmai šiame pasaulyje daro įtaką Aukštesniesiems pasauliams?
Atsakymas: Įtaką daro vienintelis veiksmas, kuris vadinamas „valios laisve“ – veikiant aplinkai (Mokytojui, knygoms, grupei) suvokti atidavimo savybės didingumą ir tai, kad šį tikslą pasiekti galima tik įtakojant Šviesai. Visi kiti mūsų veiksmai bet kuriame iš pasaulių – nėra savarankiški, „ne mūsų“.

Klausimas: Mokausi jau apie metus ir esu perskaitęs daugelį Jūsų knygų. Pradžioje skaitomi tekstai man kėlė didelį susižavėjimą, skatino įvairias mintis ir jausmus. Šiandien aš visiškai abejingas savo materialiam gyvenimui. Bet ir iš skaitomų tekstų taip pat nepatiriu jokio įkvėpimo. Ką daryti?
Atsakymas: Mūsų pasaulis neteikia jokio entuziazmo – tai gerai! O štai dėl įkvėpimo dvasiniam pasauliui reikia kovoti. Jis įgyjamas veikiant Mokytojui, knygoms, bičiuliams. Savyje šio įkvėpimo neatrasite. Tik tinkamoje aplinkoje – žr. straipsnį „Valios laisvė“. Prie tikslo priartėsime tiek, kiek suvoksime jo didingumą, svarbą.

TV programa „Valios laisvė“

Klausimas: Pamokoje vaikams girdėjau, kad kabala pataria pavydėti tiems, kurie daugiau atiduoda  grupei ir labiau myli. Ar verta save apgaudinėti ir sakyti, kad pavydžiu tiems, kurie atiduoda, kai iš tiesų pavydžiu tam, kuris turi, pavyzdžiui, naują automobilį. Patarkite, kaip elgtis pagal kabalą.
Atsakymas: Tęsti studijas – ir grupė bei užsiėmimai suteiks pojūtį, kad pasaulyje svarbios kitos vertybės. Tai geriau, nei kaupti, o po to nusivilti. Atsiveriantis Aukštesnysis pasaulis jus pripildys nepalyginamai labiau nei naujas automobilis. Jis jums svarbus, nes tai vertina visuomenė. O jeigu jūsų visuomenė vertins kitus dalykus, – jūs pakeisite savo prioritetus.

Klausimas: Kartais pykstu ant Kūrėjo, ir tada iš tiesų pykstu ant savęs, nes klausiu savęs: kodėl išsitaisymo procesas toks ilgas?! Ir tuomet atsakau sau: todėl, kad nepakankamai stengiuosi!
Atsakymas: Nėra tinkamos aplinkos spaudimo.

Klausimas: Mane kankina vidinis prieštaravimas: viena vertus, gavau naują įdomų darbą ir laisvą laiką skiriu profesiniam tobulėjimui, kad ateityje tai taptų pagrindiniu mano darbu.
Kita vertus, po rytinių pamokų lieka mažai jėgų, ruošiuosi sutrumpinti joms skirtą laiką, ir tai mane neramina. Kaip teisingai  pasielgti tokioje situacijoje?
Atsakymas: Būtinai baikite specializaciją po truputį studijuodamas, kad galėtumėt išlaikyti save ir šeimą. Tačiau visą likusį laiką skirkite kabalos studijoms. Jei išlaikysite tokį jėgų ir laiko santykį, jums seksis abu dalykai.

Klausimas: Mane domina Tiesa iš didžiosios raidės, todėl visur matau apgaulę. Kaip galima įrodyti tiesą sau ir kitiems? Manau, jog tam nepakanka kalbėti, kad viskas yra blogis, o „mūsų Biblija“ – tiesa?
Atsakymas: Judėjimas ir augimas visuomet vyksta pajaučiant klaidą ir ją taisant, kaip bet kurioje į tikslą nutaikytoje stebėjimo sistemoje. Apgaulės, melo ir netikrumo pojūčiai – būtini, ir reikia džiaugtis juos jaučiant. Neklysta tik gyvūnai, nes juos valdo gamta. O žmogus privalo pats tobulėti. Ir kituose negalima slopinti šių savybių, o reikia skatinti – netgi jei jie nuo jūsų pasitraukia, – tegul tikrina ir randa savo kelią. Kitaip jie netaps žmonėmis, o liks „gyvūnais“, kaip pasakyta: „Visi – kaip gyvūnai“. Išskyrus tuos, kurie pritraukia tobulėjimo ir ištaisymo Šviesą.

Klausimas: Yra daugybė studijuojančių kabalą grupių, krypčių. Ar, Jūsų nuomone, kabalos studijoms tinka kiekviena grupė, kurioje mokomasi pagal pirminius šaltinius?
Atsakymas: Tik pats žmogus gali pajusti, kokia grupė ir kokios formos užsiėmimai jam tinka. Kažkam dar reikia pereiti įvairias mistikas, religijas, kabalą dėl žinių, (kaip rašo Baal Sulamas apie Jeruzalės kabalistus) – ir tik tuomet, galbūt kitame gyvenime, pradės studijuoti tikrą kabalą – kaip gauti Šviesą savo egoizmui ištaisyti. Juk tik dėl to jis egzistuoja šiame pasaulyje ir tik dėl to duota Tora (kabala), kaip pasakyta Kūrėjo: „Aš sukūriau egoizmą ir sukūriau Torą jo ištaisymui“, – kad pasiektume „Meilės artimui“ savybę, – pagrindinį viso pasaulio dėsnį.

Klausimas: Man rūpi, kaip galėčiau sužinoti, kur pateksiu – į rojų ar į pragarą?
Atsakymas: Pragaras – tai gėda dėl savo minčių ir veiksmų. Rojus – pasiekta atidavimo savybė ir meilė. Mirus kūnui mes niekur nepatenkame. Rojų ir pragarą jaučiame čia, šiame gyvenime, Kūrėjo atžvilgiu, pagal savo santykį su Juo, savo sieloje, jeigu ją išvystėme studijuodami kabalą iš  taško širdyje iki penkių dvasinių jutimo organų – penkių mūsų dvasinio kūno – sielos sfirų.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Jei žmogus nori nusižudyti, ar tai vyksta jo valia, ar tokias mintis siunčia Kūrėjas?
Atsakymas: Visos paskatos (norai ir mintys) ateina iš Kūrėjo (Jis – pirmas), bet viskas priklauso nuo mūsų reakcijos, požiūrio į tai, kas mumyse iškyla, – nieko nepaisydami privalome siekti Kūrėjo savybių, kad susijungtume su Juo.

Kas atsitinka su savižudžių sielomis (rusų k.)

Savižudybė – likimas? (rusų k.)

Klausimas (Slesh): Neseniai žuvo man artimas žmogus. Ar mirusio savo mirtimi ir žuvusio žmogaus sielos sugrįžta skirtingai?
Atsakymas: Sieloms jūs nedarote jokio poveikio. Nusiraminkite ir pamirškite jas. Rūpinkitės tik savo išsitaisymu.

Klausimas: Atleiskite už nekuklų klausimą, jis susijęs su Jūsų pavarde. Jos tiesioginis vertimas iš anglų kalbos gali skambėti kaip „šviesus žmogus“. Tai sutapimas ar sąmoningas sprendimas?
Atsakymas: Originali mano pavardė vokiškai skamba Leitman. Tačiau, kadangi atvykęs į Izraelį pastebėjau, kad ją visi skaito Laitman, palikau ją kaip tariama. Ivrito kalboje abu tarimo variantai rašomi vienodai – לייטמן. O dėl mano „šviesumo“ – manau, kad jokie mūsų pasaulio vardai ir požymiai su dvasiniu pasauliu neturi jokio ryšio.

Klausimas: Kodėl Holivudas paleidžia milijardus dolerių liguistoms psichopatų fantazijoms, o kabaloje nepasitaiko galimybės susukti nors vieną tikrai prasmingą filmą?
Atsakymas: Dar neatėjo laikas… bet viskas priklauso nuo jūsų norų!

Klausimas: Tėvas paliko palikimą savo vaikams. Ar jame yra anūko, kurį jis labai mylėjo ir laikė savo sūnumi, dalis? Išspręskite ginčą!
Atsakymas: Nesu teisėjas, taip pat nesu žemiškųjų veiksmų mokytojas. Jūs geriau kreipkitės pas specialistą. Aš – kabalos – mokslo, kaip atskleisti Kūrėją, o ne žemiškų reikalų mokytojas.

Dažnai užduodami klausimai (rusų k.)

Klausimas (iš dienoraščio hebrajų kalba): Mano tėvai, kad geriau skambėtų ir būtų lengviau tarti, pakeitė pavardę iš Kroni į Karni. Mano dukra Noga gimė 2003-02-07. Ar jai bus laimingas vardas Noga Karni?
Atsakymas: Šis klausimas ne kabalistui. Kabala užsiima tik egoizmo – žmogaus prigimties taisymu.

Klausimas: Kaip Jūs vertinate astrologijos mokslą?
Atsakymas: Niekaip nevertinu.

Klausimas (iš dienoraščio hebrajų kalba): „matyti“ geba ir mediumai. Koks skirtumas, iš techninės pusės, tarp jų ir šeštąją juslę išvysčiusių kabalistų?
Atsakymas: žmogaus gyvūninę, žemiškąją esmę „mato“ ekstrasensai ir artimi gamtai žmonės, o ne kabalistai. Kabalistai užsiima sielos taisymu, o su kūnu neturi nieko bendro.

Klausimas: jeigu laikas neegzistuoja, vadinasi jau esame vienas vienetas?  Bet to nejaučiame.

Klausimas: Kas yra mirtis?
Atsakymas: kai šio pasaulio lygmens egoistinis noras liaujasi jausti.

Klausimas: mano pusbrolis – homoseksualas. Ką daryti tokiam žmogui, jeigu jis iš tikrųjų nori studijuoti kabalą? Kūrėjas jam suteikė norą – potraukį vyrams, o jūs visada sakote, kad mes nevaldome savo norų, nes viskas ateina iš Jo.
Atsakymas: tegu studijuoja. Šviesa ištaisys tai, ką reikia.

Klausimas: Kai Baal Sulamas pasiekė Aukštesniuosius pasaulius, jis vertino aplinkinius kaip išsitaisiusius, išskyrus save? Tada kodėl leido laikraštį ir brošiūras siekdama šviesti tautą?
Atsakymas: Nes panoro, kad ir tauta pajustų tą patį.

Klausimas: Tai ką gi sukūrė Kūrėjas?! Vienoje pamokoje teigiama, kad Kūrėjas sukūrė norą gauti. Kitoje – kad sukūrė tik „pirminį blogį“. Trečioje – sukūrė viską, išskyrus „pirminį blogį“.
Atsakymas: Pradžioje sukūrė norą gauti, po to suteikė šiam norui ketinimą „atiduoti kitiems“, vėliau pakeitė šį ketinimą į „gavimą dėl savęs“ ir t. t. – ir dabar jumyse juos keičia… O apskritai tai mes patys sukūrėme savyje visą blogį…

Klausimas: Ar visi turi laisvo pasirinkimo galimybę?
Atsakymas: Tik tie, kas teisingai realizuoja savo tašką širdyje. Jei šio taško širdyje nėra, žmogus gyvena vien tik egoizme ir yra jo valdomas, t. y. gyvena „gyvūniniame“ lygmenyje. Kai jame atsibunda antroji prigimtis, Kūrėjo, jis turi galimybę rinktis tarp šių dviejų prigimčių – šiame pasirinkime ir yra valios laisvė.

„Valios laisvė“

Klausimas: Kuo kabalos mokslo metodika skiriasi nuo kitų mokslinių suvokimo metodikų?
Atsakymas: Kai mokaisi matematikos, neprivalai tapti panašus į trikampį ar skritulį. O kai studijuoji kabalą, – tai privaloma!