Pirma pamoka

Antra pamoka

Klausimas: Prasidėjo kongresas Šiaurės Amerikoje, kitą savaitę įvyks kongresas Turkijoje, ir kiekvienas turi galimybę juose dalyvauti. Tačiau ką daryti, jei žmogus neturi noro ten vykti?
Atsakymas: Jeigu žmogus suvokia, jog neturi noro vykti į kongresą – tai puiki galimybė atskleisti savo paties egoistinę prigimtį ir ją ištaisyti.
Svarbu, kokias išvadas jis padarys: ar supras, jog šis pasipriešinimas kongresui – tai pagalba iš aukščiau jo egoizmui atskleisti, kad pakeltų save virš jo, arba sutiks su juo ir  nuolankiai nuplauks gyvenimo srove mirties link…
Jeigu aš suprantu, kad kliūtis kyla iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį (juk nėra nieko išskyrus Jį), ir pradedu dirbti su kliūtimi, kad jos dėka pasistūmėčiau, jei stoju tarp šių dviejų jėgų iš kairės ir iš dešinės, noriu sujungti jas savyje ir leisti joms kovoti –  žinoma, į kongresą atvyksiu (visas žaizdotas po šios kovos).
Kaip mano ego besipriešintų viduje – aš atliksiu šį fizinį veiksmą. Galbūt viduje to nenoriu – vis tiek atvažiuosiu! Tuomet šis veiksmas bus puikus vidinis darbas.
O jeigu sutiksiu su egoizmu, rasdamas visokių pateisinimų nevykti į kongresą, praleisiu galimybę, Kūrėjo duotą man iš aukščiau.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Atvažiuokite, jūs labai laukiami!“

„Nepražiopsok progos!“

Įvadinė pamoka

Mes susirenkame kongresuose, trokšdami susipažinti, kad, be mokytojo, kurį kiekvieną dieną matome ekrane, pažintume ir vieni kitus bei dar labiau susivienytume.
Tai praktinis kabalos mokslo, be kurio žmogus nepasieks dvasinio pasaulio,  realizavimas.
Juk negali atsirasti ryšys tarp žmonių, nė karto gyvenime nemačiusių vienas kito ir bent šiek tiek nepabuvusių kartu.
Turime suprasti, jog mūsų pasaulis nėra atkirstas nuo dvasinio. Neatsitiktinai jis sukurtas būtent toks, koks yra. Ne šiaip sau išsivystė tokios efektyvios šiuolaikinės ryšio priemonės.
Taip mums suteikiama galimybė ir pareiga susipažinti, net jei esame labai toli vienas nuo kito, ir sukurti vidinį, dvasinį ryšį.
Nors žmogui atrodo, kad nėra jokio reikalo susitikinėti su kitais, ir jie nesugebės jo įkvėpti – būtent tokia forma mes kol kas gauname įkvėpimą.
Todėl mūsų pareiga atvykti į forumą ar kongresą, kad pasistūmėtume dvasiniame kelyje.
Daugelis mūsų mokosi namuose po vieną virtualiai, internetu, ir bijo atvykti, nes nieko ten nepažįsta. Bet jeigu jie nori pasistūmėti, jų pareiga vykdyti kabalistų, jau praėjusių šį kelią, patarimus.
Galiu užtikrinti, kad jeigu žmogus turėjo galimybę atvykti, bet neatvyko, t.y. iš aukščiau jam buvo sudarytos sąlygas, bet jis to nepanoro – į priekį jis nepasistūmės.
Ir tik tuomet, kai žmogus iš tiesų neturi jokios galimybės, kaip kai kurie mūsų mokiniai iš Lotynų Amerikos, kurie tik ir svajoja vykti, bet negali iš vietos pajudėti, nes neturi nė cento – netgi tam, kad išeitų iš savo kaimo ir sėstų į autobusą.
Tai sąlygos, nulemtos jiems iš aukščiau, kuriomis jie turi pasistūmėti. Bet jeigu iš aukščiau tau duota galimybę atvažiuoti – neturi jokio pasiteisinimo atsisakyti, jei nori dvasiškai pasistūmėti.
Perspėju apie tai, kad vėliau, po kelerių metų, žmonės nesiskųstų, jog tiek mokosi, bet tai lieka tik teorija, be suvokimo, pajutimo, dvasinio pasaulio atskleidimo – kurio mes laukiame kaip teisingo mokymosi rezultato.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nepražiopsok progos!“

„Įspūdžiai iš Kongreso“

Pradedantiems mokiniams itin svarbu dalyvauti kabalistiniuose kongresuose. Atvykęs į kongresą žmogus prabunda, pajunta įkvėpimą, pakyla šiek tiek aukščiau, gauna energijos, kuri ir padės jam judėti toliau.
Tam ir organizuojame kongresus. Neįmanoma žengti pirmyn, kitaip tariant, neįmanoma sustiprinti mūsų tarpusavio ryšio prieš tai neužmezgus „gyvo ryšio“. Ne veltui sakoma: geriau kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti.
O jeigu žmogus dar ne taip akivaizdžiai siekia tikslo, jeigu dar neliepsnoja jo taškas širdyje, kongresai uždega jį ir leidžia pradėti savo dvasinį vystymasį net iš jo materialaus lygmens.
Išorinis susijungimas skatina susijungti viduje, kaip sakoma „Paskui veiksmus seka širdys“ , t. y. mes panorstame susijungti viduje, savo sielomis, savo taškais širdimi.
Per kongresą betarpiškai bendraudami kartu mėginame kaip galėdami stipriau sujungti visus mūsų taškus, sielos užuomazgas. Po to kiekvienas grįžta namo, tačiau siekia išsaugoti šį ryšį. Būtent taip kuriama dvasinė erdvė!
Ir kol šiais taškais širdyje nesusijungsime taip, kad įstengsime nepaisydami atstumo dirbti jais, kol neišnaudosime atstumo ryšiui tarp mūsų sielų stiprinti – mums verta susitikti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Įspūdžiai iš kongreso“

„Kongreso akimirkos: pirma diena“

„Kongreso akimirkos: antra diena“

„Kongreso akimirkos: trečia diena“

Turbūt per visą savo egzistavimo laiką, „A-Jarkon“ amfiteatras Tel-Avive nematė tiek daug švytinčių veidų. Niekad anksčiau jis nebuvo pripildytas tokia šviesa ir džiaugsmu, kaip jame vykusios Bnei Baruch vaikų šventės „Augti džiaugsme“ metu.
1300 vaikų, jų tėvelių ir tiesiog norinčių pajusti šią laimės ir vienybės atmosferą atvyko į šią šventę iš įvairių pasaulio šalių.

Priėmiau pakvietimą dalyvauti Eurazijos kongrese 2009. Kongresas įvyks Turkijoje, spalio 22-25 dienomis, viename geriausių Antalijos viešbučių „Kremlin Palace“.
Laukiama svečių iš daugelio šalių. Kalbama, kad bus įdomi programa.
Mano programoje – keletas paskaitų apie Eurazijos dabartį ir ateitį žvelgiant iš kabalos pusės…
Informacija, registracija (RU, EN)

Klipas sukurtas mūsų draugų iš Ispanijos

https://www.youtube.com/watch?v=rBjYO-Y2efE&feature=player_embedded