Klausimas: Ar kiekviena siela atskirai gali susilieti su Kūrėju? Ar tai vis dėlto įmanoma tik padedant visoms sieloms?
Atsakymas: Susijungti su Kūrėju reiškia tapti panašiam į Jį. Jis – tai noras duoti ir mylėti. Priklausomai nuo to, kiek įgijote tokios vienodos savybės (noro), susiliejate su Juo. Šis jumyse susiformavęs noras (savybė) duoti ir mylėti, – ir vadinamas siela.

Klausimas: Kodėl Kūrėjas – tai Šviesa (malonumas)? Argi taip Jis netampa ribotas ir netobulas?
Atsakymas: Visi apribojimai – mūsų nore, kuris gauna šią Šviesą, o pati Šviesa – beribė.

Klausimas: Nejaugi tai, kad liūdžiu su visu pasauliu, nėra Kūrėjo kaltinimas?
Atsakymas: Ne, jeigu pasaulio liūdesį laikote Kūrėjo kvietimu susivienyti su juo, jeigu esate pasirengęs padėti pasauliui, jeigu suprantate, kad tobulumą galima suvokti tik iš jo nebuvimo, tai pateisinate Kūrėją – belieka padėti pasauliui.

Pamoka pagal straipsnį „Skirtumas tarp švento šešėlio ir klipot šešėlio“ (rusų k.)

Klausimas: Šiandien pamokoje pasakėte, kad kuo mažesnis žmogaus lygis, tuo didesnį malonumą dėl jo pastangų patiria Kūrėjas. Man tai tiesiog nepagrįstas tvirtinimas. Ar galiu tai kažkaip išmatuoti, kad patvirtinčiau arba paneigčiau jūsų žodžius?
Atsakymas: Pirmiausia, taip sakė kabalistai, kurie jau nuėjo šį kelią. Maža to, ir mūsų pasaulyje matome, kad maksimalų malonumą tėvai gauna iš mažylio, ir kuo jis labiau auga, tuo mažesnį malonumą suteikia tėvams.

„Žmogaus ryšys su Kūrėju“ (rusų k.)

Klausimas: Kaip apibrėžti, kas yra Kūrėjas? Apie ką mąstome Jį įsivaizduodami? Egzistuoja tiek daug apibrėžimų, kad kyla pavojus iškraipyti arba, neduok Dieve, užsiimti stabmeldyste?
Atsakymas: Tai tiesa. Iš tikrųjų Kūrėjo apibrėžimas pateikiamas daugelyje kabalistinių knygų. Apie tai rašo Ari, Baal Sulamas ir kiti kabalistai. Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė, Geras ir Kuriantis gėrį. Šiukštu įsivaizduoti Jį kaip kūną ar kitokį ribotą pavidalą, ką dažnai žmonės daro. Žmogus taip sukurtas, kad visada piešia sau kokį nors pavidalą. Bet pavidalo nėra. Yra tik davimo ir meilės savybė.
Kaipgi galiu įsivaizduoti savybę? Sakoma, kad negaliu įsivaizduoti kažko abstraktaus, todėl visi reiškiniai turi būti įvilkti į mano materiją: mintį ir norą, protą ir jausmą. Vadinasi, kalbame apie savo materiją ir jai suteiktą formą: taip suprantu, kas vadinama davimo savybe.
Todėl pasakyta: „Iš Tavo veiksmų Tave pažįstame“. Tai reiškia, kad kuo daugiau save ištaisau ir suderinu su davimo savybe, tuo labiau suprantu, kas yra Duodantysis. Ir todėl „Kūrėjas“ (hebrajiškai Borė) reiškia: ateik (bo) ir pamatyk (rė). Tu vystaisi ir matai, kas yra davimo savybė. Ir tada ją įgyji. Neįgijęs – nepažinsi. Todėl geriausia nieko neįsivaizduoti ir studijuoti kabalą, kad ateitų grąžinanti į Šaltinį Šviesa ir tave ištaisytų. O priklausomai nuo to, kiek išsitaisei, pažįsti Kūrėją, kaip ir parašyta „Visi pažins Mane – ir mažas, ir didelis“, neaplenkiant ir tavęs!

Klausimas: Kas sukūrė Kūrėją? Iš kur kilo Absoliutas? Kaip atsirado Kūrėjas?
Atsakymas: Tik mūsų būsenos pakopoje (kai egoistiškai suvokiame tikrovę) egzistuoja apribojimų sąvokos (kategorijos): „laikas“, „vieta“, „judėjimas“. Vos tik imame suvokti realybę jos tikruoju pavidalu, kuris neiškreiptas mūsų egoizmo, t. y. yra tokių pačių davimo savybių kaip ir tikrovė, išvystame, kad šių apribojimų nėra, ir kad viskas amžina bei tobula.

Klausimas: Viena vertus, sakoma, kad Kūrėjas – tai davimo savybė, kurią žmogus turi pasiekti, ir ji yra jo viduje. Kita vertus, į Kūrėją visada kreipiamasi, kaip į kažką, esantį ne manyje, kaip į kažką, kuriam būtina melstis. Jis atskirtas nuo manęs ir yra kaip visa valdanti jėga. Tad kas gi tas Kūrėjas?
Atsakymas: Tiesą sakant, ne žmoguje nėra nieko, ir tai žinome iš tikrovės suvokimo. Kabalos moksle yra didelis skyrius, aiškinantis mūsų suvokimo ypatumus – apie tai rašė Baal Sulamas ir daugelis kitų kabalistų. Mes viską suvokiame savo viduje, savo dėžutėje, į kurią patenka įvairūs poveikiai. Jie susijungia smegenyse ir piešia tikrovės vaizdą. Man atrodo, jog matau ją išorėje, tačiau iš tikrųjų ji yra mano viduje.
Taigi viskas priklauso nuo mano įsivaizdavimo: arba aš įsivaizduoju, kad tai yra išorėje, arba – kad viduje. Tiesą sakant, teisinga įsivaizduoti, kad tai viduje. Kūrėjas – tai ta davimo ir meilės jėga, vienybės su kitais jėga, kuri yra paslėpta manyje. Turiu ją atskleisti ir su ja susivienyti. Noriu, kad ji manyje pasireikštų ir mane valdytų. Tai ir vadinama pažinti Kūrėją. Neverta Jo ieškoti kažkur toli – dvasiniame pasaulyje nėra erdvės, viskas yra žmogaus viduje.
Todėl kabalos mokymasis yra mūsų vidinių jausmų apvalymo procesas, kad būtų galima pajausti, kaip ši jėga mus pripildo. Mes netikėtai pajuntame, kad Kūrėjas yra viduje, nors ką tik buvo paslėptas. O dabar, kai tapau švaresnis, šviesesnis, jaučiu Jo buvimą. Jis jau nebesislepia, o atsiskleidžia, ir visa tai vyksta žmogaus viduje.

Pranešimas: Mūsų laikais, minties laisvės ir bet kokios informacijos prieinamumo amžiuje, žmonių protus užvaldė įvairūs mokymai, kurie iškreipia ne tik biblinę istoriją…, tačiau netgi panaikina Dievo, kaip pasaulio Kūrėjo, sampratą. Taip, vienu iš populiariausių yra kabala. Dievas – tai skaičiai ir simboliai… Ar įmanoma? Ar įmanoma Tiesos alegorija? Kas stovi už kabalos mokymo ir kokie jo vaisiai? Knygoje „Kabala – sąmokslas prieš Dievą“ ne tik keliami šie ir daugelis kitų klausimų, tačiau ir pateikiami atsakymai į juos.
Komentaras: „Mūsų laikais, minties laisvės amžiuje…“ – Būtent, kad laisvės, o ne inkvizicijos amžiuje.
„…panaikina Dievo, kaip pasaulio Kūrėjo, sampratą“ – Kabala pradeda savo pasakojimą nuo to, kad pasaulį sukūrė Kūrėjas. Ari knyga „Gyvybės Medis“: „ Žinok, prieš kūrimo pradžią buvo tik aukščiausia, viską savimi užpildanti Šviesa…“
„Kas yra toji kabala?“ – Kūrėjo atskleidimo žmogui metodika.
„Dievas – tai skaičiai ir simboliai…“ – Kūrėjas – jėga, kuri viską sukūrė, o mes privalome ją suvokti ir pažinti, kaip pasakyta: „Ir visi mane pažins…“ – o pažinimą suvokiame ir matuojame skaičiais bei simboliais (raidėmis, žodžiais).
„Kas stovi už kabalos mokymo ir kokie jo vaisiai?“ – Paslėptos pasaulio dalies atskleidimas. Jeigu žmogus neatskleidė Aukštesniojo pasaulio (nurodyta: „Pasaulį savo išvysk dar šiame pasaulyje“), privalo iš naujo grįžti į šį pasaulį ir t.t., kol neatskleis Aukštesniojo pasaulio.

„Kas yra kabala“

„Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo religijos“

Klausimas: Mokslininkas už Dievo atradimą gaus milijono svarų sterlingų premiją.
Atsakau programoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Pranešimas: Oksfordo universiteto Antropologijos ir sąmonės tyrimų centro mokslininkai (Center for Anthropology and Mind at Oxford University) pradėjo tyrinėjimus, kurių tikslas – rasti mokslinį atsakymą į klausimą: kodėl žmonės tiki Dievą? Tyrinėjimai tapo įmanomi Templeton fondui skyrus 1,9 milijono svarų paramą. Mokslininkams nesiekia  rasti atsakymą į klausimą, ar Dievas yra. Jie nori išsiaiškinti, ar tikėjimas aukščiausiąja būtybe yra natūralus reiškinys, būdingas žmogaus mentalitetui, ar tai yra auklėjimo arba socialinės evoliucijos rezultatas.
Replika: Kabalos mokslas teigia, kad visa, kas sukurta Šviesos, viduje turi informaciją apie tai, iš ko kilo. (Žr. Mokymas apie dešimt sfirot, 1 d., komentaras „Or pnimi“). Tačiau bendras sukurtas noras apima vystymosi lygių norus: negyvąjį, augalinį, gyvūninį, žmogiškąjį. Ir tik „žmogaus“ lygio noras geba išsivystyti iki poreikio jausti Kūrėją. Šis noras natūralus.
Bet kartu ir sukurtasis noras jausti Kūrėją, savo šaknį, „iš kur aš“, turi 4 lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį, žmogiškąjį – kurių kiekvienas tenkinasi Kūrėjo atskleidimu priklausomai nuo savo noro dydžio: pradedant paprastu Jo buvimo pripažinimu ir baigiant būtinybe iki galo pažinti visus pasaulius – visiškai atskleisti Kūrėją.

Pranešimas: Vienas žymiausių pasaulio geofizikų Marujama Šigenori (Japonija) yra įsitikinęs, kad mokslo laukia įspūdingi atradimai, jeigu tik Žemė būtų imta laikyti vientisu gyvu organizmu, kuriam būdingos ligos, nuotaikų svyravimai ir savitas vystymosi kelias.
Komentaras: Kadangi už visos materijos yra protinga aukščiausioji jėga, kuri sukūrė ir gyvybę, ir mus, tai, be abejonės, visos jos dalys priklauso vienam gyvam protingam organizmui.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Aš nebuvau kongrese, bet klausiausi pamokų per internetą. Nors kelis metus užsiimu kabala, bet tik pirmą kartą išgirdau, jog norint pakilti virš savo egoizmo, reikia kiekvieną akimirką prisiminti, kad „Nėra nieko kito, tik Jis“ ir kad „Jis geras ir kuria gėrį“. Pabandžiau ir pavyko! Ar turiu tikėti, kad Kūrėjas yra tarp mūsų, grupėje, ir todėl jūs taip patarėte?
Atsakymas: Žinoma, Kūrėjas yra tarp mūsų – kaip bendra gamtos jėga, tačiau ji paslėpta nuo mūsų, nes mūsų egoistinės savybės nepanašios į Kūrėją. Kiek ištaisome savo egoistines savybes, tiek naujomis altruistinėmis savybėmis atskleidžiame Jį.

Kongreso „Izraelis-2009“ pamokos

Klausimas: Sakote, kad Kūrėjas valdo visus. Kartą jūsų paklausė – kas pas jus mokosi, papasakojote, taip pat pridūrėte, kad pas jus visi dirba, niekas nedykinėja. O ką ar dykinėtojai ne žmonės? Juk jie nekalti, jie neturi valios laisvės, juos valdo Kūrėjas.
Atsakymas: Taip galima pasakyti apie visus žmogaus veiksmus ir ničnieko neveikti. Pabandykite gulėti, kol numirsite, nes juk Kūrėjas, jei panorės – pakels jus, o mintys gulėti – taip pat nuo Jo ir t. t. Tik pasiekus Kūrėją, jums atsivers Jo valdymas, ir tada galėsite kalbėti apie Jį. O kol kas – visi postringavimai – filosofija iš tingėjimo.