Šiuo sudėtingu koronaviruso epidemijos metu moterys gali nuveikti daug daugiau nei vyrai, nes jos labiau susietos su gyvenimu, turi stipresnį gyvenimo pojūtį savo šeimos, vaikų atžvilgiu.
Po šios epidemijos žmonės nebebus tokie patys. Praeis keletas mėnesių, ir visi pripras prie šios naujos būsenos. Imsime naujai suvokti pasaulį, jausdami, kad jį kontroliuoja aukštesnioji jėga.
Dabar visiems kyla klausimas: iš kur atsirado ši problema ir kodėl, kas bus toliau? Staiga netekome jėgų vaikytis paskui įvairius šio pasaulio malonumus, svarbiausia išgyventi ir ramiai gyventi šiame pasaulyje mums ir mūsų vaikams.
Tai labai svarbus žmonijos ugdymo etapas. Virusas ugdo taip, kad nebebūsime tokiais žmonėmis, kaip anksčiau. Įsivaizduokite, kad praeis keturi–šeši mėnesiai, ir pamatysime, kaip epidemija silpsta ir koronavirusas nustoja cirkuliuoti tarp mūsų – tuomet jau būsime kitokie.
O kol kas reikia tiesiog palaikyti vieniems kitus ir paaiškinti, kad šis smūgis iš gamtos, nes pažeidžiame jos dėsnius, integralumą ir globalumą.
Naikiname gamtą ir dėl to prievarta ištraukiame visus šiuos virusus iš jos, verčiame juos atsirasti. Jei ir toliau nekeisime požiūrio į gamtą, tai atsiras vis naujų virusų, daug baisesnių už koronavirusą. Tad nėra pasirinkimo, esame įpareigoti pakeisti požiūrį į tarpusavio santykius ir į gamtą, tuomet viskas susitvarkys.
Visų pirma, turite suprasti, kad koronavirusas – žmogaus sukurto disbalanso gamtoje pasekmė. Ir šis disbalansas atsiranda dėl draugiškų ryšių trūkumo tarp žmonių.
Turėtume egzistuoti integralioje sistemoje, tačiau, atvirkščiai, vis labiau tolstame vienas nuo kito. Egoizmas visą laiką auga ir vis labiau priešina mus vienus su kitais. Jei nesustabdysime bendro susiskaldymo proceso, iššauksime dar kenksmingesnius virusus.
Visi sutinka, kad žmonėms būtina vienytis, tačiau netiki, kad tai įmanoma pasiekti, laiko tai gražia svajone. Tačiau esmė ta, kad iš mūsų nereikalaujama susivienyti, – turime tik panorėti tai pasiekti.
Siekdami vienybės, jau dedame savo pastangas į gamtą, nuo kurių gamta taisosi ir tampa geresnė. Tuomet iš jos nebeatsiras jokie kenkėjai, įskaitant virusus.
#262771

Iš 2020 m. balandžio 4 d. pamokos moterims, „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Kada pasibaigs koronavirusas?

Dabar visas pasaulis bando sukurti vakciną nuo koronaviruso. Tačiau yra dvasinė vakcina nuo šios epidemijos, ir, be abejo, galų gale ji taps tikrąja apsauga nuo ligos.
Bijau, kad po šio koronaviruso atsiras dar daugybė jo mutacijų, ir negalėsime išeiti iš šio rato. Smūgiai bus itin dažni, vienas po kito: ne šis virusas, tai kas nors kito. Esame jau tokiame laikotarpyje ir negalime to išvengti.
Sprendimas paprastas: įgyvendinti vienijimosi metodiką, kurią mums siūlo kabalos mokslas, paaiškindamas, kaip teisingai ir geranoriškai susijungti tarpusavyje. Kai pakeisime destruktyvius, egoistinius santykius į draugiškus, koronavirusas išnyks.
Matome, kad šis virusas veikia labai selektyviai: jis mus atskiria, naikina visus gamybinius ryšius, valdymo ir bankų sistemas, įmones.
Tarsi jis savo kalba mums paaiškina, kad visas mūsų pastatytas pasaulis yra neteisingas, savanaudiškas, grįstas vienas kito išnaudojimu. Tai prieštarauja integraliai gamtos formai ir abipusiškumui, kurio gamta taip pat reikalauja iš žmogaus pakopos.
Visuose kituose gamtos lygmenyse: negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame yra visiška simbiozė. Ir tik žmogaus lygmenyje nuolatos vyksta karas. Gamta reikalauja iš mūsų, kad pasitelkę protą bei jausmus, savo supratimą, užmegztume reikiamą ryšį. Ir čia virusas mums padeda.
#262486

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo koronaviruso

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Apsauga nuo baimių

Gamtos tikslas ir pasaulinio masto epidemija
Klausimas. Ar kabalos požiūriu gamta yra protinga? Ar viskas, kas mums nutinka, kokie nors smūgiai – visa tai yra suplanuota? Ar yra aukštesnis protas? Ar tai stichiška?
Atsakymas. Gamta absoliučiai protinga. Ji turi vystymosi pradžią ir pabaigą, t. y. negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmonių vystymo planą, ir jis griežtai įgyvendinamas.
Tačiau jį vykdant kyla įvairiausių problemų. Kadangi į šį planą įeina negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus, tai žmogaus prigimtis, kaip pati aukščiausia, patiria visokiausius svyravimus ir pakitimus į vieną ir į kitą pusę.
Žmogus turi valios laisvę, jis gali save keisti, būti panašus ar ne visai panašus į gamtą. Pagal tai, jis keičia savo judėjimo trajektoriją. Bet vis tiek jo judėjimas nukreiptas į tą patį tašką, to paties tikslo link.
Klausimas. Ar gamtos dėsniai nėra nulemti žmogaus, sociumo lygmenyje?
Atsakymas. Žmogus turi valios laisvę, tai reiškia, kad vis dėlto jam suteikiama galimybė įvairiais būdais nuvykti iš taško A į tašką B.
Klausimas. Kitaip tariant, galutinis tikslas vis tik nulemtas?
Atsakymas. Ne tik galutinis tikslas, bet ir visas mūsų judėjimas. Jį galima suskirstyti į mažas atkarpas ir kiekvienoje iš jų galime judėti geresniu ar mažiau geru keliu.
Klausimas. Dabartiniame kelio ruože pasireiškė pasaulinė epidemija – koronavirusas. Visi suprantame, kad tokių virusų būta daug ir kur kas pavojingesnių. Kuo ši situacija skiriasi nuo kitų mūsų istorijoje? Ar tai, kad šiandien esame labiau priklausomi vieni nuo kitų, integralūs ir, savaime suprantama, tai suteikia savo atspaudą?
Atsakymas. Taip. Jei anksčiau epidemijos Europoje ar atskirose pasaulio dalyse nepaliesdavo kitų žemynų ir tautų, tai dabar to nėra. Šiandien esame taip tarpusavyje susiję per kultūrą, ekonomiką, pasaulinę prekybą ir kt., kad negalime nebūti kaip vieninga žmonija.
Todėl virusai užkrečia mus visus, palaipsniui plisdami iš vieno Žemės krašto į kitą. Ir niekur negalime dingti, negalime nutraukti tarpusavio ryšių.
Komentaras. Šios situacijos ypatingumas – šiandieninė mūsų tarpusavio priklausomybė, ir svarbiausia, tie neproporcingi vyriausybių įvesti apribojimai. Juk buvo įvairios epidemijos, tačiau niekas taip nereaguodavo.
Atsakymas. Bet tai buvo anksčiau, kai nebuvome taip susiję vieni su kitais. O šiandien šis ryšys tapo visuotinis. Sunku įsivaizduoti, kur jo nėra. Ir paaiškėja, kad dėl viruso esame įpareigoti atsiriboti vieni nuo kitų, kiekvienas žmogus privalo izoliuotis nuo kitų, o tai dabartiniame pasaulyje neįmanoma.
#261698

Iš 2020 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Mintys apie koronavirusą II dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Nūnai žmogų apimanti ir paralyžiuojanti baimė yra sukelta ne dabartinės situacijos, o minčių apie tai, kas gali nutikti vėliau.
Bet neverta taip jaudintis, juk visi esame valdomi aukštesniosios jėgos, ir viskas eis pagal jos planą. Ir tai neturi nieko bendra su religija. Religingas žmogus neklausia apie gyvenimo prasmę, jis neabejoja dėl to, ką reikia daryti. Kabalos mokslas kelia mumyse klausimus, kurių nėra religijoje.
Nėra ko jaudintis dėl to, kas gali nutikti, juk ne mes lemiame įvykius, o bendroji gamtos jėga. Kur ji nukreips mus, ten ir nueisime. Ir toks požiūris nėra naivumas ar fanatizmas, jis suteikia mums vidinę apsaugą, išlaisvinančią nuo nežinomybės baimės.
Viskas išaiškėja tik mintyse. Žmogus gyvena savo mintyse. Šiandien beveik kiekvieno galvoje sukasi beprotiškas minčių ir baimių dėl ateities verpetas, neduodantis ramybės nei dieną, nei naktį. Vienintelis būdas apsiginti: prilipti prie kūrimo programos, vedančios žmoniją į aukščiausią pakopą, kad suprastume ir pajaustume, kam gyvename, kam vystomės, į kokį tikslą einame.
Ir tada visi nurims su šiuo tikslu, ir bus visiems gerai. Viskas paaiškės tik mintyse, galima ramiai sėdėti ir tik tuo užsiimti. Užeikite į mūsų kabalos svetainę, pradėkite skaityti, kas ten parašyta. Nereikia nieko mokytis ir įsiminti – tiesiog stenkitės tai pajausti, įsisąmoninti, perleisti per širdį ir protą, kad išugdytumėte savyje žmogų.
Žmogus mumyse – tai, kas tapatina save su gamta, su aukštesniąja mintimi, aukštesniąja programa, aukštesniąja jėga. Gamta – tai Kūrėjas, viskas įsijungia į ją. Pasistenkite išugdyti savyje tokius pojūčius ir mintis, kad pajaustumėte šią gamtą aplink save, kitaip tariant, kad pažintumėte Kūrėją. Pasistenkite išeiti iš savęs ir susijungti su visa Visata, su šia mintimi, apimančia visą pasaulių sistemą.
Ir tuomet išvysime, kodėl viskas taip vyksta. Juk mes ne maži vabaliukai, šliaužiojantys žeme, o žmonės, iš kurių gamta nori sukurti kažką didingo, nori duoti mums galimybę ją suprasti, su ja susijungti. Tai nuostabi galimybė!
Virusas – tai ne liga, o vaistai. Pažiūrėkite, kiek daug jis pakeitė pasaulyje: oras tapo švaresnis ir gaivesnis, žmonės nebesinuodija, dirbdami gamyklose, teršiančiose atmosferą, dirvą ir vandenį.
Pranešama, kad dėl karantino vanduo Venecijos kanaluose taip išsivalė, kad jame net ėmė veistis žuvys. Žemės rutulys nori gyventi, tik netrukdykite jam. O jūs sielojatės dėl to, kas su jumis nutiks po mėnesio. Nebijokite, viskas susitvarkys. Tik iš anksto apsisaugokite nuo smūgio vaistu. Užsukite į mūsų tinklalapį, ir rasite ten daug paaiškinimų, kaip pirmiausia nusiraminti. Linkiu jums geros kloties.
#262043

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinys – tai noras gyventi

Ar baimė padeda pažinti save?

Tegu tai būna gėrio epidemija

Koronavirusas – netinkamo žmonių tarpusavio ryšio pasekmė. Gamtoje viskas harmoningai susieta: ir elementariųjų dalelių, tai yra negyvosios medžiagos, ir augalų, ir gyvūnų lygmenyje.
Šiuose lygmenyse kiekvienas naudojasi kitais tik tiek, kiek būtina, kiek reikalauja jo natūralus instinktas. Vilkas gaudo ir ėda avis ne todėl, kad nori joms pakenkti. Jam tiesiog reikia ėsti, kad išgyventų. Bet pasisotinęs vilkas nelies kitų avių, jis neturės jokio noro jų žudyti.
Žmogus, atsidūręs vilko vietoje, užmuš visas avis, mėsą nugabens į parduotuvę, o gavęs pinigų suras, kaip juos išleisti, kad patirtų malonumą.
Žmogaus egoizmas nežino ribų. Jo noras mėgautis neapsiriboja gyvūniškais malonumais: maistu, seksu, šeima. Jis stengiasi išnaudoti kitus savo naudai, užkariauti visą pasaulį, įgyti pinigų, pagarbą, valdžią ir iškilti virš visų. Ir šis siekis griauna mūsų gyvenimus, paversdamas mus priešais.
Turtas, šlovė ir žinios – egoistiniai prisipildymai, reikalaujantys iš žmogaus būti aukščiau kitų. Ir todėl jis imasi visokių gudrybių, kad užsidirbtų kitų sąskaita. Tai lemia konkurenciją.
Mes nekonkuruojame tarpusavyje dėl maisto, sekso, šeimos, o tiesiog mėgaujamės tuo, kaip ir bet kurie gyvūnai. Tačiau žmogaus lygmuo pasižymi tuo, kad jam reikia pinigų, garbės, žinių. Šio egoistinio noro neįmanoma patenkinti, jis reikalauja vis daugiau ir daugiau.
Bet gamta, kuri yra integrali, globali sistema, su tuo nesutinka, kaip ir medis nesutinka būti sulaužytas. Gamta priešinasi ir gamina antikūnus, kurie neleidžia žmogui įsibrauti į gamtos sistemų vidų ir jas sunaikinti.
Gamta – tai integralus dėsnis, jungiantis visus elementus ir neleidžiantis nė vienam dominuoti, o tik palaikyti abipusį ryšį su kitomis dalimis. Todėl, kai tik užsikasame savo egoizme, iškart pajaučiame kitų žmonių, visuomenės ar kurių nors gamtos dalių pasipriešinimą.
Tolesnis progresas įmanomas tik tuo atveju, jei žmogus laikysis integralaus gamtos dėsnio, nepamiršdamas, kad visi esame tos pačios sferos viduje, susieti vieno tinklo.
Visata ir Žemės rutulys su negyvąja gamta, augalais, gyvūnais bei žmonėmis sudaro vieną mechanizmą ir priklauso vienas nuo kito. Ir visoje šioje sistemoje veikia vienintelis dėsnis, reikalaujantis papildyti vienas kitą.
Žmogaus egoizmas – vienintelis komponentas, nekenčiantis visų ir siekiantis visus panaudoti savo naudai. Negana to, kad mes, žmonės, norime išnaudoti gamtą, bet dar ir kovojame tarpusavyje.
Egoizmas atvedė mus prie visuotinės taikos, kai siekėme vis daugiau užsidirbti vieni iš kitų. Bet mes nesiekėme teisingo tarpusavio ryšio, kuris papildytų visas gamtos dalis. Atvirkščiai, skverbdamasis į gamtą žmogus bandė ją pavergti, dėl savo užgaidos sunaikindamas ištisas rūšis, negalvodamas apie ateities kartas ir net apie savo rytojų.
Pasakyta: „Eikite ir užsidirbkite vieni iš kitų“. Vadinasi, kiekvienas gamina kažką skirtingo: vienas augina agurkus, o kitas kepa duoną, ir taip papildome vienas kitą. Bet pamažu šis teigiamas reiškinys tampa neigiamu, nes kiekvienas egoistas nori tapti monopolistu ir nugalėti visus kitus.
Vienas atidarė kepyklą, po to kitas, trečias, ir imame tarpusavyje konkuruoti, negalvodami apie ateitį į duoną dėti cheminių priedų, alinti žemę. Svarbiausia, pasirodyti prieš kitus, užsidirbti pinigų, įgyti garbės, valdžios. Esame pasirengę veikti net patys sau nuostolingai, kaip JAV ir Rusija, kurios ginkluotei išleidžia milžiniškas pinigų sumas, tačiau negali sustabdyti savo konfrontacijos.
Žmonės tampa vis didesni egoistai, norintys vis labiau pavergti ir išnaudoti vienas kitą. Iki tokio laipsnio, kad staiga reakcija ateina iš biologinės pakopos viruso pavidalu. Atrodytų, kaip žmogaus lygmuo susijęs su primityviu virusu? Bet faktas yra tas, kad visi lygmenys tarpusavyje susieti: negyva materija, augalai, gyvūnai ir žmonės yra sujungti į vieną sistemą.
Todėl ginčas kyla tarp žmonių, o kaip atsakas į jį nutinka žemės drebėjimas. Visa gamta prasidėjo nuo vienos mažos dalelės, kuri ėmė vis glaudžiau jungtis su kitomis dalelėmis. Taip atsirado atomai, o tada molekulės, kurios tapo gyvos, ėmė perdavinėti viena kitai energiją ir informaciją, kol radosi sudėtingesni organizmai.
Visatoje nėra nė mažiausios dalelės, kuri šiuo lauku nebūtų sujungta su visa Visata, su kiekvienu jos elementu visuose lygmenyse: negyvajame, augalų, gyvūnų, žmogaus. O pagrindinis ryšys yra žmogaus pakopoje, minties, tai yra santykių, lygymenyje, ir jis viską nulemia bei kontroliuoja.
Minties greitis yra begalinis, jo neriboja šviesos greitis, todėl viskas išaiškėja mintyse. O tas, kuris nesupranta, kad visos gamtos dalys sujungtos į vieną sistemą, yra tarsi vaikas, kuris sako, kad puodelis pats nukrito ir sudužo.
Taigi pagrindinė išvada, kuri peršasi žvelgiant į pasaulinę koronaviruso epidemiją, tokia: žmonių santykiai, mus siejantis tinklas – svarbiausias ir aukščiausias šio pasaulio reiškinys, lemiantis visą mūsų gyvenimą. Jeigu tai subalansuosime – atkursime harmoniją visuose kituose lygmenyse ir gyvensime tarsi rojaus sode.
#261638

Iš 2020 m. kovo 10 d. 1211-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Koronaviruso epidemija tapo visos žmonijos problema, apimančia visą pasaulį. Nuo šios ligos, kuri pasklido iš Kinijos ir išplito visame pasaulyje, jau mirė keli tūkstančiai žmonių. Kaip žiūrėti į šią problemą?
Savo raidos kelyje susiduriame su daugybe problemų. Visą laiką atsiranda nauji virusai, naujos ligos. Visuotinis atšilimas sukelia tokį žemės garavimą, kad kasdien atrandame ką nors naujo. Gali grįžti tokios ligos, kurios egzistavo gūdžioje senovėje, prieš 50–100 tūkstančių metų.
Nežinome, iš kur atsiranda nauji virusai, tais laikais negyvenome, juk žmonija šioje žemėje sąmoningai egzistuoja tik kelis tūkstantmečius. Tad galime tikėtis, kad atsiras vis daugiau naujų virusų ir bakterijų.
Kabalos mokslas suteikia paprastas apsaugos priemones: nėra ko bijoti, jei esame susijungę vieni su kitais. Juk savo vienybe kuriame tokią vietą ir jėgą, kuri naikina visus virusus. Išbandykite ir pamatysite!
Pavyzdžiui, vasario pab. Tel Avivo centre (Izraelyje) surengėme tarptautinį kabalos kongresą, kuriame dalyvavo daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš 78 šalių. Tris kongreso dienas, taip pat prieš ir po jo, iš viso dešimt dienų, buvome kartu. Ir niekas nesirgo, net nepersišaldė.
Esmė ta, kad turime skiepus: specialią dezinfekavimo priemonę, naikinančią visus mikrobus – tai mūsų vienybė.
Tai gamtos jėga, veikianti prieš visas blogio jėgas. Jei žmonės nori tarpusavyje susijungti, tai jiems nebaisus joks virusas, jie taip tarsi skiepija save, ir ši vakcina sunaikina visus virusus – tiek dvasinius, tiek materialius.
Tad nedvejojau organizuodamas šį kongresą. Kai kas siūlė jį atšaukti arba bent jau rekomenduoti neatvykti tiems žmonėms, kurie turėtų vengti perpildytų vietų, kur gali būti įvairios infekcijos, pavyzdžiui, maitinančios motinos ar turintys rimtų sveikatos sutrikimų žmonės.
Bet esu tikras, kad toks kongresas nekelia pavojaus sveikatai. Turime vaistus nuo visų virusų, tiesiog reikia išmokti juos naudoti, o tai nėra paprasta.
Žmonės turėtų mokytis, kaip naudoti mūsų tarpusavio ryšį, kuris gali dezinfekuoti ir sunaikinti visas infekcijas bei nužudyti virusus biologiniame ir dvasiniame lygmenyse.
Tai gali atrodyti mistiška ir nerealu, tačiau būtent žmonių ryšys yra vaistas nuo visų ligų ir problemų. Juk mūsų vienybė šiame pasaulyje yra pačiame aukščiausiame lygmenyje.
Yra keturi lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyje gamta egzistuoja tokia, kokia ji buvo sukurta, be pokyčių. Tačiau žmogaus lygmenyje galime daryti įtaką tam, kas vyksta. Jei tarpusavyje kuriame gerus santykius, tai vieni kitiems perduodame energiją, jėgą taip, lyg būtume paskiepyti nuo visų blogų minčių, problemų, blogų santykių.
Jei netaisome santykių tarp žmonių, tai iššaukiame įvairiausius virusus bei stichines nelaimes: ugnikalnių išsiveržimus, cunamius, taifūnus ir kt. Viskas priklauso nuo žmonių tarpusavio santykių, nes esame aukščiausiame gamtos pakopoje. Todėl savo santykiu arba žudome gamtą, arba atvirkščiai, liepiame jai tapti geresne.
#261159

Iš 2020 m. kovo 3 d. laidos „Pasaulis. Koronaviruso epidemija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Viruso trajektorija

Prognozė: kas bus su koronavirusu?

Norint suvaldyti koronavirusą daugelyje pasaulio šalių taikomos ypatingos priemonės, įvesti griežti reikalavimai. Koronavirusas – globali katastrofa, liečianti visus, tad privalome skaitytis vieni su kitais, tai ir yra abipusis laidavimas.
Mūsų tarpusavio laidavimas dabar toks, kad nesiartintume vieni prie kitų ir taip rūpintumės kitu žmogumi. Jei išties rūpinsimės vieni kitais, suprasdami, kad savo elgesiu prisidedame prie bendros gerovės, tai labai greitai sustabdysime epidemiją.
* * *
Visų dėmesį prikaustantis koronavirusas iš tikrųjų tėra vaikų žaislas palyginus su tomis katastrofomis, kurios laukia ateityje. Pavyzdžiui, laipsniškas Žemės magnetinių polių poslinkis kelia grėsmę, jog jie greitai susikeis, dėl ko sugrįš ledynų periodas.
Kodėl taip jaudinamės dėl kažkokio viruso, kuris praktiškai yra niekas palyginus su kitais įvykiais? Esmė ta, kad koronavirusas suduoda kiekvienam asmeniškai. O jeigu judės ledynai ar okeanas pakils keletą metrų, nejausiu poveikio asmeniškai matuodamas savo temperatūrą ir pulsą.
Viskas priklauso nuo žmogaus pojūčių. Jei atskris skėrių spiečiai ir laukuose sunaikins visą derlių, ir atėję į parduotuvę nepamatysime jokių produktų tik tuos pačius skėrius: džiovinti skėriai, sūdyti skėriai ir t. t., štai tuomet ir susirūpinsime.
O kol kas dėmesio centre koronavirusas. Jis rodo žmonijai mūsų silpnumą ir tarpusavio ryšį, kuris dabar atsiskleidžia negatyvia forma, nes per jį perduodame ligą vieni kitiems. Bet jis taip pat rodo, kad jei panorėsime veikti išvien, apgalvotai ir sąmoningai, tai galėsime apsisaugoti nuo viruso.
Epidemija išvalo mus ir nuo visokių šiukšlių: liovėmės skraidyti pirmyn atgal ir užsiiminėti bergždžiais reikalais. Jeigu epidemija tęsis dar metus, tai mūsų gyvenimas nurims, imsimės tik būtinų veiksmų.
Niekas nelakstys po parduotuves ir nepirks drabužių. Visi gyvens ramiai, kad tik būtų sveiki. Virusas užrakina mus ir mes tampame gerais vaikais. Išeitų, kad tai ne virusas, o pagalba iš aukščiau.
Epidemija daro įtaką politikai, slopina visas aistras, juk kam ten varžytis, jei visi esame nelaimės broliai. Ką veržtis valdyti? Žmones, kurie gyvena su pačiais būtiniausiais dalykais?
O paskui ateis nauji smūgiai: skėrių, uodų spiečiai, pelės. Dėl jų gausos neįstengsime su jais kovoti. Ir mūsų gyvenimas pamažu taps kitoks: šitaip mokysimės, kaip gyventi kitaip. Juk šiandien žmonių visuomenė labiau primena finansų burbulą: kas antra kompanija – investicinis fondas.
Pagal gamtos dėsnius nė vienas negyvosios gamtos, augalijos ar gyvūnijos kūrinys nevartoja daugiau nei būtina egzistavimui. Matome, kaip plėšrūnai, pvz., leopardas ar vilkas ėda grobį, bet tai jie daro tam, kad išgyventų, ir neiima nieko nereikalingo.
Ir žmogus turi gyventi vartodamas tik tai, kas būtina, o visa kita skirta visuomenės labui, bet būtent tai, kas iš tikro visuomenės labui, o ne painioti visuomenę visokiomis kvailystėmis.
Žmonių visuomenė turi įgyti tokią materialaus gyvenimo formą, kuri atitiktų gyvūninį lygmenį. Gyvūninis kūnas turi egzistuoti kaip visi gyvūnai, kitaip tariant, vartoti tam, kad išgyventų. O daugiau iš gamtos nereikia imti, visa kita reikia nukreipti į dvasinius veiksmus, į darbą dėl Kūrėjo.
Mes gaminame produktus, 90% kurių niekam nereikalingi. Viskas suorganizuota grandimis, kur kiekviena dalis atlieka savo dalį ir perduoda kitiems, o pats paskutinis grandinės dalyje viską išmeta tam, kad būtų galima viską pradėti iš naujo.
Tokia forma sutvarkytas visas šiuolaikinis pasaulis, antraip negalėsime užsidirbti. Užsidirbame iš to, kad išspaudžiame visus gamtos resursus iš žemės. Toliau taip nepagyvensi, mes griauname ekologiją.
Kas akimirką mus nukreipiantis egoizmas atvedė prie tokio gyvenimo, kai jau neįmanoma kentėti. Patys sau kasame duobę. Mirties angelas tiesia nuodų lašą ant aštraus kardo, o tu paklusniai jį nuryji ir miršti.
Kokia išeitis? Išstudijuoti tai, ką sako kabalos mokslas, ištaisyti savo mintis ir tomis mintimis taisyti pasaulį. Kai bus daug žmonių su teisingomis mintimis tuomet bus galima jas perkelti į materialius veiksmus. Bet jau pačios mūsų mintys veikia!
Duoti visuomenei – tai pirmiausia studijuoti, ką reiškia tikrasis davimas, kaip turėtų egzistuoti visuomenė, kad atitiktų gamtos dėsnius. Viskas paaiškėja mintyse.
Žmogus pats savo pastangomis ir per savęs apribojimą turi pasiekti tokią būseną, kai jo kūno egzistavimas prilygs gyvūno, t. y., kai jis nevartos daugiau nei būtina pragyvenimui. O visą kitą energiją ir protą skirs mūsų tarpusavio vienybei.
* * *
Koronaviruso epidemija ir visos kitos problemos – tai pusiausvyros mūsų gyvenime nebuvimas. Jei materialiame pasaulyje gyventume kaip gyvūnai, kurie nevartoja daugiau nei būtina jų gyvūniniam kūnui, o visas dvasios pastangas skirtume Kūrėjui pasiekti, tai gyvenimas būtų nuostabus.
Tačiau mes viską iškraipome, siekdami savo egoizme valdyti visą pasaulį, ištuštiname visą žemės rutulį ir norime iš jo išspausti visus gamtinius resursus. O paskui išsibalansavusi gamta rodo mums visas šias problemas: per biologinę formą, šiuo atveju koronavirusą, ar per ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus, cunamius. Visi šie kataklizmai kyla dėl mūsų sugriautos pusiausvyros gamtoje.
Turime apriboti save, kad išnaudotume gamtą tik tiek, kiek būtina, kaip to moko kabalos mokslas. O visas kitas žmogaus turimas galingas jėgas, laiką, didžiulį protą ir norą taikytume tik visuomenei taisyti, kad paverstume ją instrumentu Kūrėjui atskleisti.
Šiuo metu žmonių visuomenė veikia priešingai ir taip sukelia įvairiausias problemas; koronavirusas tėra pradžia.
Mesijo epocha, kurioje jau esame, turi atnešti mums daugybę naujų atskleidimų. Tikėsimės, kad dėl mūsų pastangų jie bus geri, tačiau, kol kas, deja, tenka abejoti…
Pasistenkime greičiau išmokti ir perduoti visai žmonijai, kokia visų virusų priežastis – juos sukelia tai, kad žmonių visuomenė neatitinka bendro, pusiausvyroje esančio gamtos dėsnio. Tai paprasta fizika, gamtos dėsnis, o ne tikėjimas.
#261320

Iš 2020 m. kovo 5 d. pamokos pagal straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Skiepai nuo koronaviruso

Kada pasibaigs koronavirusas?

Dėl kokios priežasties plinta koronavirusas? Turime suprasti, kad tai gamtos reakcija. Gamta įpareigoja mus įsisąmoninti, kad esame integralioje sistemoje.
Ir jeigu nesilaikome šios integralios sistemos dėsnių, jos pagrindinio dėsnio – tarpusavio laidavimo dėsnio, kuris sujungia visas sistemos dalis, tai sistema atsako smūgiais.
Kol kas tai tik pati koronaviruso epidemijos pradžia, ir reikia priimti ją ir kitus dar atsiskleisiančius virusus kaip signalą, jog mūsų tarpusavio ryšiai neteisingi.
Turime suprasti, kad egzistuojame integralioje gamtos sistemoje, kur visos dalys tarpusavyje susijusios, ir visoje sistemoje tėra vienas kenkėjas – žmogus. Turime išsitaisyti, juk gamta vis tiek privers mus pagerinti mūsų tarpusavio santykius, kol jie netaps tokie geri, kad virusas išnyks.
#261525

Iš 2020 m. kovo 11 d. TV laidos apie koronavirusą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Skiepai nuo koronaviruso

Net baisu pagalvoti…

Kuo labiau vystomės, tuo griežčiau gamta reikalauja iš mūsų išlaikyti balansą tarp gavimo ir davimo. Tačiau mes nesugebame subalansuoti šių jėgų, ir todėl, kuo labiau vystomės, tuo labiau kenčiame.
Tai ne piktųjų jėgų sukilimas prieš mus, bet vis labiau augantis disbalansas tarp gavimo ir davimo jėgų. Noras gauti, noras patirti malonumą nuolat auga, bet tai nekompensuojama, neištaisoma noru duoti.
Todėl gamta tarytum „baudžia“ mus. Nors tai nėra primityvi sistema, kurioje nedelsiant sulauktume bausmės ir suprastume, kas vyksta, kaip kad įkišę ranką į ugnį ir nudegę kitą kartą jau pasisaugosime. Gamtos sistema begalinė ir labai sudėtinga, todėl kur nors pajutę negatyvią reakciją mes tiksliai nežinome, iš kur ji kyla ir kodėl. Pasirodo, mums ne taip jau lengva mokytis. Iki šiol žmonija nesuvokia, kad egoizmas jai kenkia ir yra visų pasaulio nelaimių priežastis. Mes nekaltiname savo egoizmo, kuris visą laiką auga ir valdo mus, versdamas vien gauti ir gauti tik sau bet kokiais būdais. Nesugebame to suprasti ir kiekvienas galvojame, kad viskas su manimi tvarkoje.
Žmonija neįžvelgia, kad jos noras patirti malonumą gali būti blogio jėga. Juolab kad egoizmas atlieka progreso variklio vaidmenį ir be jo neįmanoma – juk negrįšime gyventi atgal į urvus. Todėl mums belieka tik vystyti savo egoistinį norą, stengiantis jį pripildyti kuo įvairiausių malonumų, kurių jis nuolat reikalauja.
O pastaruoju metu netgi bėgame prieš traukinį ir patys užkūrinėjame savyje vartotojiškus norus, kad tik daugiau parduotume ir kad mūsų egoizmas laimėtų. Mūsų kartai būdinga tai, kad mes nebegaminame tik tokių produktų, kurie reikalingi gyvenimui, o visokiais būdais ieškome kažko naujo, siekdami patenkinti savo nepasotinamo egoizmo kaprizus.
Už tai gamta mus ir baudžia, kad naudojamės savo perdėtu, nevaldomu noru gauti, reikalaujančiu visiškai nereikalingų gyvenimui dalykų. Noras gauti – tai gamtos sukurta savybė, vadinasi, naudojame gamtą neteisingai. Užuot padėję gamtos sistemai pasiekti harmoniją, mes naudojame norą savo įgeidžiams ir griauname gamtos pusiausvyrą.
Mes iškreipiame sistemą tuo, kad vietoje teisingo balanso tarp gavimo ir davimo jėgų sukuriame nukrypimus tai į vieną, tai į kitą pusę. Ir dėl to iš gamtos iššoka visokie kenkėjai. Neteisingai elgdamiesi vienas su kitu, patys atveriame jiems duris.
Iš kur staiga atsirado koronavirusas ir iš kur atsiras kiti virusai? Tik iš neteisingo, egoistinio ryšio tarp visų visuomenės dalių.
Kadangi esame ant aukščiausios gamtos laiptų pakopos, tai savo iškreiptais santykiais sukeliame iškreipimus žemesnėse jos grandyse: gyvūninėje, augalijos ir netgi negyvojoje gamtoje. Matome, kaip negyvajame lygmenyje visas Žemės rutulys sproginėja nuo kataklizmų: taifūnų, atgijusių vulkanų, globalaus atšilimo, po kurio gali ištikti atšalimas.
Iškreipimai augalijos lygmenyje atves prie to, kad neturėsime ką valgyti. O gyvūnijos lygmenyje jau dabar atsiranda nauji virusai ir jų gali būti tūkstančiai. Mūsų dar laukia skėrių antpuoliai kaip Egipto bausmėse.
Ir visas šias bausmes kuriame savo rankomis, tuo, kad būdami egoistai elgiamės vieni su kitais iškreipta forma. Tokiais santykiais žemesniuose gamtos lygmenyse pagimdome įvairius išsigimusius reiškinius, kurie tarsi vėžiniai dariniai sunaikina visus mūsų darbų rezultatus.
Esant tokioms aplinkybėms koronavirusas tai – ištaisymas, kompensuojantis tuos iškraipymus, kuriuos savo tarpusavio santykiais sukuriame dvasiniame lygmenyje. Mūsų santykių sukeltas disbalansas žemesniajame lygmenyje verčia mus keistis taisymosi linkme.
Dėl koronaviruso mes jau gaminame mažiau prekių, mažiau keliaujame, mažiau linksminamės. Žmonija apsiramino ir apvaldė savo sprogstantį egoizmą, kuris naikina visą žemės rutulį.
Jei epidemija augs, tai pasaulis visai nurims: užuot skraidę iš vieno pasaulio galo į kitą, visi sėdės namuose, liausis užsiiminėję visokiomis kvailystėmis. Vakar „Žinios“ rodė visiškai tuščią oro uostą.
Ir tai – išsitaisymas, juk kam žmonėms kur nors lakstyti? Dabar jie turės laiko pagalvoti, kam jiems visa tai. Ir staiga išsigąs – ką gi mes darėme? Kodėl mes važinėjome neaišku kur ir eikvojome pinigus, kuriuos reikėjo užsidirbti papildomais krūviais?
Dabar galime ramiai pasėdėti ir pagalvoti. Ir tikrai yra apie ką pamąstyti. Galime bendrauti tarpusavyje, padaryti kokį naudingą darbą. Kokia nauda žiūrėti į kažkokius akmenis Romoje ar Paryžiuje? Geriau žiūrėsiu į savo draugus, kaimynus, šeimos narius. Pagaliau pamatysiu savo vaikus, nes jau pamiršau, kaip jie atrodo ir kuo vardu.
Paklausiu sūnaus: „Kaip reikalai mokykloje?“ O jis atsakys: „Tėti, mes jau seniai neiname į mokyklą, o mokomės internetu. (Italijoje dėl epidemijos uždarė mokyklas ir darželius, visi sėdi namie.) Taigi turėsime truputį laiko pabendrauti, pažinti vienas kitą.
Vadinasi, tai – išsitaisymas. Žmonijai naudinga sustoti ir pajausti savo bejėgiškumą, negebėjimą viską valdyti. Matome, kad per akimirką galima mus sustabdyti ir bet ką su mumis padaryti.
O jei rytoj virusas atsiras žemės ūkyje, ką tada valgysime? Yra apie ką pamąstyti, užuot žudžius vienas kitą ir žaidus politinius žaidimus. Nelabai įsižaisi su egoizmu, jei nėra ką valgyti. Štai tada, pamynę kiekvienas savo puikybę, pradėsime galvoti apie gyvenimą, o ne apie viso pasaulio valdymą.
#261260

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo Koronaviruso

Nereikia melsti lietaus

Sistema valdo mus ar mes valdome sistemą?

Sveikata – žmogaus ir Gamtos pusiausvyra
Komentaras. Kabalos požiūriu sveikata – tai žmogaus ryšio su bendrąja Gamtos sistema arba Kūrėju lygis. Iš to išeina, kad, norint būti sveikam, reikia išmokti tinkamų tarpusavio santykių, pažinti gamtos dėsnius ir būti su jais pusiausvyroje.
Iš esmės šis sveikatos apibrėžimas tapatus paskelbtam Tarptautinės sveikatos apsaugos organizacijos XX a. ketvirtajame dešimtmetyje: „Sveikata – tai visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas“. Vėliau apibrėžimas dar buvo papildytas ekonominiu faktoriumi.
Atsakymas. Taigi, jei viskas pusiausvyroje, tai ir sveikata gera.
Klausimas. Ta pati organizacija teigia, kad žmogaus sveikatą lemia šie faktoriai: 10% sveikatos apsauga, 20% paveldimumas, 20% aplinkos kokybė ir 50% gyvenimo būdas.
Atmetus genetiką, visa kita priklauso nuo visuomenės, kuri nulemia žmogaus sveikatos būklę, išskyrus paveldimumą.
Be to, sakoma, kad 32-40% atvejų fizines ligas ir negalavimus sukelia dvasinės būsenos, traumos, stresai ir konfliktai.
Norėtume, kad paaiškintumėte to priežastis. Kaip visa tai tarpusavyje susiję?
Atsakymas. Iš principo kabalos mokslas teigia tą patį.
Aišku, jei žmogus bus visiškoje pusiausvyroje su savimi, supančiu pasauliu, ekologija ir visuomene, jo sveikata taip pat pagerės.
O kaip subalansuoti save? Tai reiškia suprasti, kad visi signalai žmogui ateina iš Aukštesniosios jėgos, iš bendrosios Gamtos jėgos. Jeigu jis sugebės tinkamai suderinti save su šiomis jėgomis, tai, žinoma, nuolat jausis komfortiškai.
Tuomet jo sveikata pagal galimybes taps ideali. Nors daug lemia paveldimumas, bet ir jį galima pakoreguoti.
Tas pats ir su aplinkos poveikiu. Nors iki šiol neatkūrėme jos pusiausvyros, tinkamos sąveikos su mumis, bet iš esmės tai įmanoma.
Komentaras. Kalbant apie paveldimumą, jei skirtume lėšų genetikai, o ne ginklavimuisi, tai be vargo galėtume aptikti visas ligas dar vaikystėje ir pakeisti genus.
Atsakymas. Jei nustotume eikvoti pinigus ginklavimuisi ir kosmetikos gamybai, iš karto pasijustume rojuje.
Tai du didžiuliai išlaidų straipsniai. Žmonija, juos dengdama, tiesiog žudo save. Dėl to mums trūksta labai daug priemonių, kad gyventume patogiau ir sėkmingiau.
Laukite tęsinio…
#253594

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“