Pateikti įrašai su gėris ir blogis žyme.


Grupės pakėlimo mechanizmas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš pasiruošimo kongresui pamokos (2018-06-18)
Dvasiniame darbe visada jaučiamas skirtumas tarp egoistinio gėrio ir blogio, ir skirtumas tarp dvasinio gėrio ir blogio. O aš turiu sukurti potencialų skirtumą tarp jų: kiek žemai mano noras yra egoizme, lyginant su mano noru būti davime, susiliejime su Kūrėju per grupę.
Kritęs draugas pabudinamas kitų devynių, susijungusių kartu, kitaip tariant, su vienybės Šviesa padidinusių savo jėgą 620 kartų. Tai jau ne tik jėga, padidinta 9 kartus, o „1 jėga x 9 x 620“. Su šia jėga jie daro poveikį draugui, ir niekas negali pasipriešinti tokiai galingai jėgai.
Padėdami draugui, mes leidžiame jam pajausti skirtumą tarp dvasinių ir materialių vertybių svarbos. Mes sutinkame, kad, iš tikrųjų, yra materialių problemų, bet jos niekingai menkos šalia dvasinių, šalia mūsų vienybės, per kurią mes susisiejame su Aukštesniąja jėga, amžinybe ir tobulumu.
Anuliuodamiesi ir vienydamiesi tam, kad padėtume draugui, mes generuojame dvasinę davimo jėgą. Tada susijungia devyni mūsų Keter taškai ir devyni Malchut taškai, ir išeina vienas didelis Keter ir viena didelė Malchut, ir didžiulis potencialų skirtumas, – tiek, kiek Keter yra aukščiau Malchut. Šiuo potencialų skirtumu mes darome įtaką draugui ir atgaiviname jį.
Būtent vienybė paverčia mūsų materialų poveikį į dvasinį. Juk mes tai darome dėl dvasinio tikslo, ir kuriame dvasinį kli iš devynių egoistų. Dėl potencialų skirtumo atsiradusi įtampa veikia draugą ir performatuoja jį.
Tai veikia kaip sūpynės: tai vienas nusileidžia, tai kitas. Visą laiką kažkas apačioje, o visi kiti viršuje, priešais jį, padeda jam, ir taip – visi pakyla. Iš aukščiau suteikia mums tokias galimybes pasistūmėti.
Potencialų skirtumas, pabudinantis draugą – tai skirtumas tarp sumos devynių Keter ir devynių Malchut, kurie yra devyniuose drauguose, skirtingumas tarp dvasinių vertybių lyginant su materialiosiomis: Kūrėjo svarba, lyginant su kūrinio, šio pasaulio, mūsų egoizmo, svarba.
Draugas nukrito nuo to, kad jo Keter ir Malchut susijungė, ir jame liko tik gyvūninio egzistavimo taškas. Tik žmogaus pakopoje yra skirtumas tarp Keter ir Malchut, tarp Kūrėjo didybės ir kūrinio didybės. Jei tokio skirtumo nėra, mes egzistuojame kaip gyvūnai.
#228603

Iš 2018 m. birželio 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Pakelti kritusį draugą

Vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją, V d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. Pamoka Nr. 1
Visa, kas egzistuoja, nuo paties naudingiausio iki paties žalingiausio, turi teisę būti. Jokio reiškinio negalima naikinti, atvirkščiai, mums skirta užduotis tik jį ištaisyti, kad būtų panašus į Kūrėją. (Baal Sulamas, „Pasaulis pasaulyje“).
Įprastiniai neteisingi veiksmai yra priežastis būsimiems teisingiems veiksmams. Kiekviena gera būsena – rezultatas prieš tai buvusios blogos. Dėl to gėrio ir blogio vertinimas turėtų būti ne pagal būsenas, o pagal tai, kiek priartina prie tikslo. Iš tiesų, pagal vystymosi dėsnį nuodėmė yra priežastis atsirasti teisingoms būsenoms.
Kiekviena būsena egzistuoja lygiai tiek laiko, kiek reikia, kad būtų suvoktas blogis ir kad nebegalėtum jame ilgiau būti, kad susijungtum, sunaikintum ir pereitum į geresnę būseną. (Baal Sulamas, „Pasaulis“).
Mūsų pasaulis vystosi vis blogesnės būsenos link, nes jo pagrindas – egoizmas. Jis visą laiką auga, sukeldamas vis grubesnes, nemalonesnes būsenas.
Jeigu teisingai suprantame ir jį išnaudojame, tai visus veiksmus, kurie mumyse vystosi dėl egoizmo, galime ištaisyti ir iš jų kurti naujas, geras būsenas. Viskas priklauso tik nuo to, kaip mes žiūrime į visa tai, ką matome pasaulyje. Dėl to Baal Sulamas sako, kad nieko pasaulyje negalima naikinti.
Kabalos mokslas daro įdomią išvadą, kad visas gėris ir visas blogis turi tą pačią šaknį. Jis atsisuka į žmogų, teigdamas: „Tau pavesta tik sujungti gėrį su blogiu taip, kad gautum iš jų naudą“. Taip, kaip ir mūsų gyvenime: imame minusą ir pliusą, prijungiame prie motoro, ir jis užsiveda.
Kiekvienam veiksmui yra priešingybė. Pasaulyje visada yra teigiama ir neigiama jėgos. Teisingai panaudojant, jas galima priversti dirbti taip, kad jos kurtų energiją, judėjimą, ką tik norite, – reikia tik išmokti teisingai jas taikyti.
Dėl to nėra nieko iš esmės blogo, tik reikia surasti ir priešpastatyti tam kažką gero ir teisingai tai sujungti. Tai pati svarbiausia išvada, prie kurios prieiname studijuodami kabalą.
Bėda ta, kad mūsų pasaulyje stengiamės naikinti visa, kas tariamai yra bloga. Kažkada pradėjome naikinti vilkus, po to pajutome, kaip tai žalinga, nes teisinga ekosistema turi būti pusiausvira, jai reikalingos visos rūšys, nes jos palaiko vienas kitą ir sukuria homeostazę – gamtinę pusiausvyrą.
Tas pats ir žmogaus – bendravimo – lygmenyje. Žmonija turi suprasti, kad neegzistuoja nieko žalingo, reikia tik išmokti dirbti tarp dviejų priešingų savybių. Tai yra pagrindas bet kokios gyvos sistemos, kur yra įkvėpimas ir iškvėpimas, sumažėjimas ir padidėjimas, nuolatinis tarpusavio papildymas ir pasikeitimas.
Tai labai svarbi mintis, kurią kabalistai skleidžia visuose savo darbuose, kad parodytų, kaip neteisingai žvelgiame į save, į aplinką, į vaikus – į viską. Mes be perstojo stengiamės viską sulaužyti, išgalvojame visokias naujas metodikas, teorijas, kurios naikina prieš tai buvusias ir išryškina tik kurį nors vieną aspektą.
O mums reikia išmokti suprasti, kad gamta – vientisa. Ji visada susideda iš priešingų savybių, nuomonių, įvykių, ir tik teisingas jų sujungimas leidžia suprasti gamtos gilumą, įsiskverbti į ją protu, jausmais ir ją atskleisti.
Tiktai tuomet ji tampa mums suprantama. O mes iš pradžių bjaurojame gamtą, o pamatę blogas pasekmes metamės į kitą kraštutinumą, o tai – vėl blogai. Ir taip – nuolat.
Tas pats ir su žmonių bendruomene. Nieko nėra nei gero, nei blogo. Blogai tik tai, kad bandome ką nors sunaikinti, ką nors išardyti dėl kažko kito, neva geresnio. Gerai gali būti tik tuomet, kai savybės tarpusavyje teisingai dera.
Dėl to suradimas visuminės ir individualios pusiausvyros kiekvieno reiškinio, kiekvienoje grupėje, kiekvienoje visuomenėje, gamtoje, yra pati svarbiausia žmogaus užduotis. Apie tai kalba kabalistai. Mes visi turime visada to siekti.
Tai tinka net ligai ir sveikatai. Nėra ligų ir nėra sveikatos, – tarp jų turi būti pusiausvyra. Pavyzdžiui, atsiranda kokia nors ligos būsena, ir jeigu ja teisingai pasinaudojama, ji žmogų išgydo. Būtent teisingas neigiamų ir teigiamų savybių derinys priveda prie harmonijos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, II d.

Iš chaoso į harmoniją, III d.

Iš chaoso į harmoniją, IV d.

Komentarų nėra