Pateikti įrašai su klysti žyme.


Labai svarbu klysti

Dvasinis darbas

Klausimas: Klaida – svarbi kelio dalis, bet geriau klysti potencialiai nei praktiškai. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Potencialiai reiškia, kad eidamas pirmyn, matau klaidas tame, kaip tobulėju, siekiu, stengiuosi. Tuomet atskleidžiu savo egoizmą kaip blogį ne per mane pasiekiančius smūgius, kurie priverčia eiti ir į jį patenkinti, o per jo pakištą man koją kelyje pas Kūrėją.
Vietoj smūgių iš užnugario priešais save randu egoizmą, kuris traukia mane atgal ir trukdo eiti pirmyn. Tokiu atveju greičiau su juo tvarkausi, suprantu jo prigimtį Kūrėjo atžvilgiu.
Juk kai siekiu Kūrėjo, egoizmas ima man trukdyti, ir matau, kaip jis mane nukreipia į priešingą nuo savęs pusę – į Kūrėją. Kitaip tariant, imu jausti, kad tai iš tiesų pagalba, nukreipta prieš mane.

#311433

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Svarbu klysti“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijokite klaidų

Pradėkime įsiklausyti ir suprasti

Stiprus tas, kas supranta savo klaidas

Komentarų nėra

Kam savo gyvenime galime daryti įtaką?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманGalbūt veikiame ten, kur viskas iš anksto užprogramuota, ir mūsų dalyvavimas turi būti gerokai pasyvesnis, bet manome, kad įvykių eiga priklauso nuo mūsų? (Baal Sulamas, „Valios laisvė“)
Kišame į gamtą savo purvinas rankas ir imame joje kapstytis. Nuo to jai darosi vis blogiau, gyvenimo erdvė vis siaurėja, o mes – gamtos karūna, tampame jos duobkasiais.
Ar apskritai įmanoma perkeisti savo gyvenimą ir nustoti manyti, kad kažkas priklauso nuo mūsų, leisti jam tekėti savo vaga, o patiems veikti tik sferose, kurios mums pavaldžios?
Ar galime perkeisti savo gyvenimą? Tai labai rimtas klausimas. Bet ar iš tiesų mes ką nors lemiame? O gal sprendimus mums įdiegia kažkas iš aukščiau? Ir panašu, kad tai ne geroji jėga, nes mūsų žemiškasis egzistavimas sukelia blogų pasekmių.
Tarkime, kad mes – blogis, bjaurojantis planetą. Ką daryti, kad liautumės, neliestume jos?! Reikia nuspręsti. Bet to padaryti negalime, nepavyksta! Gyvename šioje žemėje, išnaudojame ją, siurbiame iš jos visus syvus, kad, tinkamai nepanaudoję, vėliau išspjautume.
Negalime leisti gamtai egzistuoti, kaip jai patinka, o patys veikti tik sau pavaldžiose sferose. Jeigu jos mums pavaldžios, tai būtinai subjaurosime.
Vaikai elgiasi neprotingai, nes jų prigimtinis vystymasis vyksta nesąmoningai arba instinktyviai. Iš tikrųjų vaikai taip ir elgiasi. Dėl to jų niekuo kaltinti negalime. Mažas vaikas – kaip gyvūnas.
Suaugęs žmogus nusistato tikslą, o troškimas jį pasiekti suteikia energijos judėti tikslo link. Taigi, suaugusiems žmonėms viskas vyksta kitaip.
Akivaizdu, kad apsirinkame nustatydami savo galimybių siekti tikslo ribas. Mes tarsi apgaudinėjame save, manydami, kad gebame daugiau nei iš tikrųjų.
Taigi, trokštame pasiekti kažką neįtikėtino arba pakeisti tai, kas mums nepavaldu. Todėl mūsų gyvenime svarbiausia suprasti, ką turime keisti, ir suvokti, ko negalime pakeisti. Tarp šių dviejų parametrų – negalėjimo ką nors pakeisti ir galėjimo tai padaryti – mūsų kelias, kuriuo galime teisingai judėti.
Realizuodami save galėjime ir negalėjime ką nors pakeisti, visą laiką judėsime teisingai, bet šis takelis bus labai siauras.
Vienoje senovinėje maldoje sakoma: „Dieve! Suteik man jėgų pakeisti savo gyvenime tai, ką galiu pakeisti, drąsos priimti tai, ko pakeisti negaliu, ir išminties atskirti vieną nuo kito“.
Gamta nesuteikia informacijos apie tai, kada iš tikrųjų turime laisvę veikti, o kada yra tik laisvės iliuzija. Turime suprasti, ką galime pakeisti, ko ne ir kaip aiškiai atskirti vieną nuo kito, kad nesusipainiotume, nekovotume dėl neįmanomų pakeisti dalykų ir pasiliktume tik sau pavaldžius.
Gamta leidžia mums klysti – tiek atskiram žmogui, tiek visai žmonijai. Gamtos tikslas – sukelti nusivylimą savo gebėjimu ką nors pakeisti gyvenime, savyje, kad visi pasijustume sutrikę ir nežinantys, kaip gyventi toliau.
Tuomet sustotume ir nustatytume, kam gi galime daryti įtaką. Veikdami taip, kaip iki šiol, turime laiku sustoti, pajusti nusivylimą savo veiksmais ir suprasti, kad judame visai ne ten, ne taip ir ne su tomis jėgomis.
Sustoję turime atidžiai patikrinti savo kelią. Tuomet galėsime nustatyti, kam gi iš tikrųjų galime daryti įtaką.
#249851

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė ar iliuzija?

Apie valios laisvę

Suprasti Gamtos reikalavimus

Komentarų nėra

Ar gali žmogus valdyti savo likimą?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia valdyti savo likimą, ir ar apskritai jį galima valdyti?
Atsakymas. Žmogus valdo savo likimą įvairiais būdais: asmeniškai, viešai, per valstybę, ekonomiką, politiką ir kt.
Jei suprastume, kad viskas paleidžiama tik aukštesniosios Šviesos, aukštesniosios jėgos ir tik tam, kad išvystytų mus tiek, kad ją pajaustume, atskleistyme savyje, susilietume su ja, tai tuo daugiau pastangų dėtume, siekdami prilygti aukštesniajai jėgai, ir tuo geresniu keliu judėtume jos link.
Tuomet visi jos poveikiai mums nebus suvokiami kaip neigiami, skausmingi, verčiantys keistis, jie bus teigiami, pageidaujami ir geri. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į vystymosi jėgas.
Klausimas. Tad kabalistas žino, kokius dalykus gali pakeisti savo gyvenime, o kokių ne?
Atsakymas. Iš dalies, taip.
Klausimas. Ir todėl jis nesikiša ten, kur negali nieko pakeisti?
Atsakymas. Priešingai, jis „kišasi“ absoliučiai visur. Esmė ta, kad jis turi dalyvauti visuose veiksmuose, visur, kur pasireiškia gamtos jėgos.
Bet drauge jis iš anksto žino, ką gali pakeisti. O ko negali pakeisti atžvilgiu taip pat yra aktyvus veiksmas, nes jis susilaiko. Tačiau remdamasis visa gama, visais įmanomais kišimaisis į save, į gamtą, visuomenę, šeimą ir t. t., jis žino, kaip elgtis, kaip dabar tinkamai surinkti gamtos jėgas, derinti jas ir leisti šiam deriniui veikti.
Bet vėlgi, nepaisant to, gyvename pasaulyje, kuriam reikia rimto ištaisymo, kiekvienas iš mūsų pereina rimtus išbandymus ir patiria didelį spaudimą. Turime patirti visas klaidas savo kailiu, kaip sakoma: „Nėra teisuolio, kuris nebūtų prasižengęs “. Ir tik po to, kai praeiname visas prasižengimo būsenas, galime pasiekti teisuolio būseną.
Kitaip tariant, teisuolis – tas, kuris daug prasižengė, bet šiandien supranta visas priežastis ir pasekmes to, kas su juo nutiko, ir priklausomai nuo to, kiek pasimokė iš savo klaidų, jau gali būti teisuolis.
Negali būti, kad žmogus yra geras, teisingas, išmintingas, jei nepatyrė priešingų būsenų. Ir tik tiek, kiek suklydo, gali būti dabar teisus.
#245546

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar likimas nulemtas?

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Kaip nebūti žaisliuku likimo rankose?

Komentarų nėra