Klausimas: ar Jūs kada nors mylėjote?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“

Kviečiu visus užduoti šiai laidai klausimus dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba video ar audio formate siųskite elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Klausimas: kam reikalingi visi šie smūgiai, jei visai nematyti, kad jie susiję su žmonių tarpusavio santykiais ar meile artimui?
Atsakymas: to nemato tik tie, kurie kol kas dar nepastebėjo ryšių, siejančių visus žmones ir visas pasaulio dalis apskritai. Apie tai, kad dabartinės ekonominės krizės tikslas atskleisti ryšius tarp žmonių, kalba tik 0,1% planetos žmonių, o likusieji kol kas nesupranta, kad būtent žmonių tarpusavio santykiai veikia ekonomiką, sukelia epidemijas, cunamius, žemės drebėjimus ir kitas nelaimes.
Vos tik žmonių tarpusavio santykių ir kančių ryšys taps akivaizdus, žmonės norom nenorom atsisakys egoistinių santykių.

Klausimas: Kodėl gi Kūrėjas nepribaigia mūsų savo smūgiais, kad įsisąmonintume jo sumanymą?
Atsakymas: be abejo, jei atsiskleistų, kaip cunamiai, žemės drebėjimai, uraganai, bankų bankrotai priklauso nuo mūsų elgesio, mes nenoromis pasikeistume. Tačiau ne savo valia, o verčiami, gelbėdamiesi nuo pražūties, nesuvokdami, kaip didinga mylėti artimą ir duoti jam.
Tačiau taip it gyvūnai bėgtume nuo žūties, o ne rinktumės laisva valia pakilti virš savo prigimties ir tapti panašūs į Kūrėją. Tokiais mus Kūrėjas galėjo sukurti iš pat pradžių.
Nuolatinio tobulėjimo būtinybę padiktavo Kūrėjo sumanymas leisti mums įsisąmoninti davimo ir meilės artimui didingumą.

Pranešimas: Prof. Larry Yang teigia, kad meilė yra sudėtinga psichologinė ir emocinė būsena, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka ypatingos neurocheminės medžiagos – oksitocinai. Bandymai parodė, kad daugelyje įsimylėjusio žmogaus galvos smegenų sričių vyksta žymūs cheminės sudėties pokyčiai.
Komentaras: Meilė, kaip ir bet kuris kitas jausmas, sukelia fizines bei chemines organizmo reakcijas. Kitaip žmogus jos nejaustų. Tačiau šios reakcijos yra išorinis pojūčių pasireiškimas, jų pasekmė. Mokslininkai sprendžia mūsų problemas „nuo galo“ – siūloma cheminiais preparatais veikti pojūčius. Mokslas pradeda nuo to galo, nuo kurio geba prieiti.
Kabala teigia, kad visos materijos pagrindas – noras mėgautis ir moko, kaip keisti ir valdyti norą. O visi kiti pasikeitimai – norų ir jų pokyčių pasekmės, žmogui bus pavaldūs. Gamtos skirstymas į negyvąją, augalinę, gyvūninę dalis yra niekas kitas kaip noro mėgautis lygmenys – „išsaugoti save ir vystytis“, „priartinti tai, kas naudinga ir atitolinti tai, kas kenksminga“.
Mokslas negali išspręsti meilės problemos, cheminiai preparatai čia nepadės. O kabala moko, kaip pakeisti savo jausmus tiek, kad galėtum pakilti aukščiau jų. Ir jausmams pasikeitus iš neapykantos į meilę artimui pajusti „pasaulį savo išorėje“, kas ir yra Aukštesnysis pasaulis, amžina, nepriklausoma nuo mūsų kūno būsena – nežemiškoji meilė.

Pranešimas: The Independent žurnalistas Steve‘as Connoras remdamasis publikacija internetiniame žurnale PloS ONE praneša, kad kai žmogus jaučia neapykantą, jo smegenyse įsijungia tos pačios sritys, kaip ir jaučiant visiškai priešingą jausmą – meilę.
Replika: Pasak kabalos, skiriasi tik ketinimo kryptis „į save“ ar „nuo savęs“. Be to, jei imsime nuosekliai dirbti, kad įgytume meilės jausmą, tai pajusime „išėjimą iš savęs“ ir „ne savyje“ jausime kitokią laiko tėkmę, erdvę, kitokius pojūčius – tiek, kad nustosime jausti save ir „save“ pakeis „kiti“. O perkėlę pojūčių centrą iš savęs į išorę, pajusime Aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją. Būtent kitų troškimuose!

Klausimas (Slesh): Kokia yra meilės be atsako dvasinė šaknis?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje meilės be atsako nėra! Tik mūsų pasaulyje, kadangi egoizmas nejaučia galimybės prisipildyti iš partnerio. Juk mūsų egoizmas nutolina mus vienus nuo kitų, ir viskas yra sukurta vienas kito išnaudojimui, o dvasinis ryšys yra pagrįstas atidavimu, vienas kito papildymu, ir tai būtinai įvyksta priklausomai nuo išsitaisymo laipsnio.