Klausimas. Kam man mylėti kitus žmones, jeigu „nėra nieko kito, tik Jis“? Tegu Kūrėjas juos ir myli.
Atsakymas. Mūsų dabartinė būsena duota ne tam, kad mylėtum ar nemylėtum, – turi surinkti savo sielą iš šukių. Tuomet tiek, kiek surinksi, pasieksi savo amžiną, tobulą būtį.
Tačiau norint, kad ji būtų beribė, neribojama tavo egoizmo, turi pamažu surinkti tas šukes virš savo egoizmo: dar vieną ir dar vieną, ir dar.
Klausimas. Jei žmogus mato, jog džiaugiasi, kai kitam bloga – ar tai blogio įsisąmoninimas?
Atsakymas. Jei džiaugiasi – tai dar ne blogio įsisąmoninimas, tai tiesiog džiaugsmas. O jei jis kenčia, kad džiaugiasi, kai kitam bloga – tai jau tam tikras išsitaisymas.
Klausimas. Tai jau malda?
Atsakymas. Ne, tai dar ne malda, taip tiesiog konstatuoji savo egoizmą kaip faktą. Malda turi prasiveržti virš šito. Čia turėtų būti keturi penki aukštai, kol su malda kreipsiuosi į Kūrėją.
Klausimas. Ir tuomet Kūrėjas gali viską ištaisyti?
Atsakymas. Jei paprašysi – ištaisys.
#236716

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Nuopuolius reikia gerbti

Besąlyginė meilė

Kabalą studijuojantis žmogus pamažu pajaučia, kad Kūrėjas jį užpildo, veda, pakiša jam įvairias problemas. Paskui atsiskleidžia, kad Kūrėjas gali išspręsti šias problemas ir taip pririša mus prie savęs.
Žmogus nebeturi kitos išeities – tik laikyti ryšį su Kūrėju. Iš pradžių jis mato, kad nėra kur bėgti. Paskui supranta, kad tai netgi gerai, nes taip jis prijaukina egoizmą, kad būtų susijęs su Kūrėju. Vėliau žmogus jaučia, kad vystosi puikiai, iš Kūrėjo ima gauti davimo savybę.
Kūrėjas veikia mus. Jo prigimtis – duoti ir mylėti. Ir staiga žmogui, kuris visą gyvenimą jautė poreikį gauti, nekęsti, atsiranda priešingos davimo ir meilės savybes.
Ir čia jis pats ima prašyti Kūrėjo: „Paveik mane taip, kad pasikeisčiau, kad tapčiau panašus į Tave, kad įgyčiau naujas savybes: kad duočiau ir mylėčiau.“
Jis jaučia, kad šios savybės užpildo jį tobulybės pojūčiu, kad jis aukščiau žemiškų apribojimų.
Davimo savybė suteikia žmogui pojūtį, kad jis išeina į kitą būties lygmenį: „Nemirsiu, nieko neprarasiu. Priešingai – jei duosiu, išeisiu iš savęs, pajausiu esąs nuolatiniame, amžiname judėjime, tobulėjime, prisipildyme, ir niekad nejausiu kokio nors stygiaus. Man tereikia dar labiau stengtis duoti. Būtent to noriu ir mano norai sutampa su mano galimybėmis, kitaip tariant, esu tobulybėje.”
#233606

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kovoja už mane

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kur rasti dvasinį norą?

Klausimas. Atrodo, kad yra praraja tarp tikslo „pamilk artimą“ ir pačios kabalos metodikos. Reikia perskaityti tūkstančius puslapių…
Atsakymas. Nėra jokios prarajos. Tai aukštesnioji psichologija, aiškinanti man, kaip pasikeisti – pereiti nuo meilės sau prie meilės kitiems.
Norint to pasiekti, reikia pamėginti susijungti su kitais ir išvysti, kad neįstengi to realizuoti – priartėti prie kitų. Tu tegali atlikti fizinius veiksmus.
O drauge imi vis aiškiau suprasti, kad viduje su tuo visiškai nesutinki! Esi pasirengęs viskam, tik ne mylėti! Štai tuomet žmogui atsiranda valios laisvė: eiti į priekį ar ne? Man svarbus kūrimo tikslas ar ne?

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Psichologinis barjeras

Tikslus nusitaikymas

Pažvelgti į save iš Kūrėjo lygmens

Mylėti – žinoti, kaip suteikti kitam tai, ko jam trūksta, o jis gali duoti man tai, kas būtina man. Tai integralus visos žmonijos mechanizmas.
Mūsų pasaulis – tai kinas. Reikia liautis jį sukus savyje! Pasaulio pabaiga – kai žmogus liaujasi neteisingai jį suvokęs.
Elul (atgailos) mėnuo – kai žmogus nori būti tinkamai su kitais susijęs ir daryti tai, ko reikia jiems!
Principas „viskas sau“ leidžia jausti „šį pasaulį“ . Jei mano „aš“ nukreiptas į davimą, tai šiame siekyje jaučiu dvasinį pasaulį.
Naujieji metai – tai naujas įsisąmoninimas: tikrasis Aš – tai visi kiti. O tai, kas anksčiau buvo manuoju Aš, tėra didžiausias mano priešas – egoizmas!