Klausimas. Kabalos mokslo ir psichologijos tikslai skirtingi. Kabalos tikslas – Kūrėjo atskleidimas, psichologijos – geriau įsitaisyti mūsų pasaulyje. Tačiau priemonės gana panašios – ir ten, ir ten vyksta grupinis mokymas, svarbus aplinkos poveikis ir t. t. Kas yra kabalos moksle, ko nėra psichologijoje?
Atsakymas. Grupinė psichologija tyrinėja, kaip susieti visus į vieną kolektyvą. To reikia visiems: įmonėms, mokykloms, vyriausybėms ir net šeimai, tačiau jie tuo užsiima paprastos psichologijos lygmenyje.
Kabalistinė psichologija reikalauja, kad grupėje būtų ne daugiau kaip dešimt žmonių. Tai – pirma.
Antra, pageidautina, kad grupės būtų sudarytos priklausomai nuo lyties: moteriškos ir vyriškos.
Trečia, susivienijimas pasiekiamas ne psichologiniu keliu, o padedant aukštesniojo pasaulio šviesai.
Toks susivienijimas vyksta visai kitame lygmenyje – ne psichologiniame, o dvasiniame.
Skirtumas yra tas, kad psichologinio lygmens ryšys pagrįstas susivienijimo nauda, nes žmogus įgyja ramybės, saugumo, paramos, sveikatos, geresnę šeimą, aplinką darbe, klasėje ir taip toliau. Tai palengvina kančią ir jo egzistavimą.
Kabalistinė psichologija remiasi kitu pagrindu – Aukštesniosios šviesos pritraukimu. Mes nesistengiame susijungti patys, o turime kreiptis į Aukštesniąją šviesą, kuri mus suvienija virš mūsų egoizmo altruistiniais ryšiais.
Taigi, aš susijungiu su tavimi ne, tarkim, dėl mūsų mažo verslo. Mes kuriame bendrą vienybę virš savęs su Aukštesniosios šviesos – ypatingos dvasinės energijos, kuri egzistuoja mus supančioje erdvėje, – pagalba. Mes Ją pritraukiame tam tikrais alternatyviais veiksmais, kad ši energija, vadinama Supančiąja šviesa, kuri neregimai egzistuoja aplink mus, nors mes jos nejaučiame, mus paveiktų ir suvienytų virš mūsų egoizmo.
Tada mūsų susivienijimas tampa altruistiniu, dvasiniu, ir jame mes pradedame jausti Aukštesnįjį pasaulį ir Kūrėją.
Klausimas. Ką jaučia žmogus, kai pritraukia Aukštesniąją šviesą?
Atsakymas. Kaip sakoma: „Mes gyvename, nejausdami po savimi žemės…“ Tu įeini į savo draugus, prilimpi prie jų. Juose tavo egoistinis išsigelbėjimas, tačiau, kai tai atsitinka, tu jau – ne egoistas.
Tokiu būdu kabalos mokslas ir psichologija skiriasi ne tik tikslu, bet ir jo pasiekimo priemonėmis. Mes nieko neimame iš šio pasaulio.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Ką žmogui duoda kabala?

Klausimas iš Facebook. Iš kur sugalvojote, kad žmogus kituose žmonėse mato tik savo trūkumus? Žudikuose irgi?
Atsakymas. Taip. Visur ir visuose matome save, savo atspindį. Kodėl? Mat viską suvokiame savo egoizmo veidrodyje. Toks mūsų suvokimas: negalime matyti to, ko nėra mumyse. Pasaulio vaizdas piešiamas viduje.
Iš tikrųjų priešais mane balta šviesa – tobula davimo ir meilės savybė. Ir štai šiame fone „piešiu“ savo savybes. Todėl, kad ir kas būtų projektuojama mano sąmonės ekrane, viskas kyla iš vidaus. O išorinį blogį matau kaip savo neištaisytą prigimtį.
Galiausiai ištaisęs savyje visus trūkumus, atskleisiu tą baltą šviesą, pradinę meilę. Taip Kūrėjas veda mus pas Save – pamažu leisdamas įsisąmoninti išorinio pasaulio, koks jis mums atrodo šiandien, iliuziškumą. Tai ir yra kabalistinė psichologija.

Iš 2018 m. vasario 13 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jausmų pasikeitimas

Visas pasaulis susijungia manyje

Sugrįžimas prie meilės