Komentaras. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad iki 2050 m. žmonija susidurs su dešimt pagrindinių problemų: žmogaus genų modifikacija, pagyvenusių žmonių skaičiaus augimas, miestų nykimas, socialinių tinklų evoliucija, nauja geopolitinė įtampa, transporto saugumas, gamtinių išteklių mažėjimas, kitų planetų kolonizavimas, mūsų proto galimybių didėjimas bei auganti dirbtinio intelekto įtaka.
Atsakymas. Nieko panašaus nebus. Visas mūsų dabartinis vystymasis skirta tik tam, kad atvestų mums į aklavietę. Atrodytų, galėtume susidoroti su tiek daug problemų, apgyvendinti naujas planetas, prisijaukinti dykumas – ko tik įsigeisime. Galime kurti, griauti, fantazuoti apie bet ką. Bet mūsų egoizmas mums to neleis.
Jis pavers mūsų gyvenimą nepakeliamu, skatins nuolatines tarpusavio kovas: tarp šeimos narių, vaikų, tėvų, kaimynų, miesto ir rajono gyventojų – nesvarbu, kur ir tarp ko. Taip negalėsime susigyventi vieni su kitais, kad eisime į kepyklėlę apsiginklavę automatais, trumpiausiu keliu apleistomis gatvėmis. Ir tai bus siaubingas gyvenimas. Egoizmas mus prie to prives.
Mums nepadės jokie išradimai. Jie nieko neduos. Visų pirma juos panaudosime tam, kad galėtume valdyti kitus, užsidirbdami jų sąskaita bei engdami kitus. Matome, kaip dabar vystosi technologijos ir kam jos naudojamos.
Tad geriau pažiūrėkime, kas trukdo mums būti laimingiems!
Laimė ne apgyvendinti kitas planetas, tuos gyvybės neturinčius dangaus kūnus, ir ne automobiliai be vairuotojų ar gyvenimas iki 200 metų. Mums užtenka ir mūsų septyniasdešimties aštuoniasdešimties. Nereikia daugiau! Svarbiausia ne kiek gyventi, o kaip gyventi! Vis tiek mirties neišvengsime. Bandymas ją atitolinti – tiesiog kvailas žmonijos užsiėmimas!
Mums reikia padaryti taip, kad dar būdami gyvi šiame pasaulyje, pasijaustume nemirtingi, amžinai egzistuojantys. Tai – problemos sprendimas, o ne bandymas spręsti savo gyvenimiškas problemas būnant egoizme. Egoizmas mums vis tiek viską sugadins.
Negalime sakyti, kad šiandien esame laimingesni už gyvenusius prieš 50 metų. Jie neturėjo elektroninių „daikčiukų“, su kuriais dabar žaidžiame, tačiau dėl to jie buvo ne mažiau laimingi.
Šiandieninė statistika rodo, kad žmonės yra mažiau laimingi, žmonija yra gilesnėje depresijoje. Nūnai visi ima galvoti, kaip ir kur vartoti marihuaną ar dar ką nors, kad užsimirštų. Kam žmogui gyventi 200 metų? Kad šimtmetį iš jų praleistų apsvaigęs nuo narkotikų?!
Turime sukurti sau gerą gyvenimą, o tai pasiekiama labai paprastai – gerais tarpusavio santykiais. Kitaip, mūsų laukia Armagedonas.
Ar žinote, kas yra Armagedonas? Izraelyje yra nedidelis kalnas („har“ reiškia kalnas), vadinamas „Megido“. Prieš porą tūkstančių metų ten vyko kažkokie neramumai. Nuo to laiko ir egzistuoja šis vaizdingas pasakymas „Armagedonas“, siejamas su pasaulio pabaiga.
Iš tiesų mums nereikia to laukti. Į šį kalnelį galima ir dabar įkopti ir pažvelgti žemyn. Ne toks jis ir didelis, maždaug 700-800 metrų. Nebūtina pasiekti kraštutinių būsenų. Paverskime savo gyvenimą ramiu, geru ir laimingu šiandien, o ne po 50 metų.
Ir svarbiausia, kad pasitelkę kabalos mokslą, galime pradėti jausti kitą gyvenimą, aukštesnįjį pasaulį, perėjimą iš vienos būsenos į kitą, iš vieno gyvenimo ciklo į kitą. Visa tai mūsų jėgoms.
Linkiu jums atrasti sau amžinąją augančios ir patenkintos materijos būseną.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Ką žmogui duoda kabala?

Kas yra laimė?

Klausimas. Potvyniai Azijoje, gaisrų banga miškuose Amerikoje, pakrantėse vienas po kito praūžiantys uraganai. Kas vyksta?
Atsakymas. Pasaulis išėjo iš pusiausvyros negyvajame lygmenyje, nes žmonės daro nusikaltimus, klaidas, negatyvius veiksmus dvasiniame lygmenyje. Žmonija jau išsivystė iki dvasinės pakopos ir privalo išsitaisyti, ne šiaip mūsų karta vadinama „paskutiniąja“.
Tai tarsi vaikas, kuris užaugo ir turi eiti į mokyklą, o jis šaukia, kad nenori mokytis! Bet jam sakoma: „Brangusis, tu užaugai, privalai eiti į mokyklą, nori to ar nenori“.
„Paskutinioji karta“ reiškia, kad pasiekėme naują būseną, nors to dar neįsisąmoniname. Kabalistai perspėja: „Saugokitės, šiandien jūs jau pirmoje klasėje. Norite to ar ne, bet jums rašomi pažymiai ir pagal šiuos pažymius gamta vertins jus. Žinok, kad jei grįžti namo gavęs dvejetą, būsi nubaustas“.
Bet žmonija nekreipia dėmesio į šiuos perspėjimus, tęsia nerūpestingas linksmybes it vaikai kieme. Tad vienas po kito vyksta gamtos kataklizmai.
Kol kas darome nedidelius nusižengimus žmonių visuomenėje, nes iš mūsų nereikalaujama daug ko – tik šiek tiek įsisąmoninti, kur esame ir dėl ko gyvename.
Bet jei vietoj to užsiimame niekiniais reikalais, tai mūsų smulkios klaidos išsiaiškinimo lygyje, išauga besileisdamos per visus lygius: žmogaus, gyvūninį, augalinį ir pasiekusios negyvąjį lygmenį virsta gamtiniais kataklizmais.
Taip veikia vientisa integrali sistema ir jos dėsnių nesilaikymas gali sukelti katastrofiškas pasekmes. Baisiausia – tai net ne uraganas ar gaisras kokioje nors vienoje vietoje, o tai, kad staiga galime likti apskritai be maisto. Tiesiog nebus derliaus – ir ką tada daryti? Mes labai priklausome nuo negyvosios gamtos.
Būtina skubiai pradėti taisytis, juk šiandien nėra nieko, kam gerai gyventųsi šiame pasaulyje. Stovime ant didelių krizių slenksčio: finansų sistemoje, ekologijoje, prieš teroro bangą, jau nekalbant apie branduolinę grėsmę. Žmonija ruošia sau tokius gąsdinančius siurprizus, kad verta paskubėti. Uraganai, gaisrai, vulkanų išsiveržimai nesibaigs, juk gamta neteko pusiausvyros.

Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Uraganai perspėja planetos gyventojus

Kada mus nustos purtyti?

Akivaizdus ekologijos žlugimas

Klausimas. Nieko nežinome apie tuos, kas pasiekė aukštas dvasines pakopas. Išeitų, kad jie dirbo dėl savęs. Kokia iš to darbo nauda žmonijai?
Atsakymas. Pirmiausia, visa žmonija – tai visiškai tiksli, uždara sielų sistema, apimanti mirusiuosius ir gyvuosius, dar negimusius, esančius dvasiniame pasaulyje ar mūsų lygmenyje – nesvarbu, kur ir kaip. Į šią sistemą įeina ir negyvoji gamta, augalija, gyvūnija.
Kitaip tariant, visa gamta yra vieninga, integraliai suderinta, sujungta, tai vienas ryšys, viena schema. Tad nereikia kokios nors dalies atskirti nuo kitų. Visa tai – tarpusavyje susijusi sistema.
Nesvarbu, jaučia žmogus tai ar ne – jis yra joje! O toliau viskas priklauso nuo to, kaip jis su šia didžiule sielų sistema sąveikauja, arba, kitaip tariant, kaip jis sąveikauja su ta viena, vieninga, bendra siela, kaip jis ją veikia, kaip šią bendrą sielą veda į geriausią būseną – į tobulumą.

Iš 2016 m. sausio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeštasis pojūtis – siela

Kaip atskleisti gyvenimo žemėlapį?

Kaip pagerinti savo gyvenimą?