Ištraukos iš būsimos mano knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.
Aukštesnieji pasauliai neegzistuoja fizinėje erdvėje, jie tarsi savybės, neturinčios vietos, tūrio, svorio ir matmenų.
Žmogus, esantis egoistiniuose noruose, duotuose jam nuo gimimo, savo savybėmis savo pojūčiuose suformuoja „šį pasaulį“. Jeigu jame atsiskleidžia „taškas širdyje“, tai jis panorsta pasiekti aukštesnįjį išmatavimą.
Dirbdamas su savimi studijuojančių kabalą žmonių grupėje, žmogus sužadina sau iš aukščiau, per visus pasaulius iš „Begalybės“ lygmens ateinančią Šviesą.
Ši Šviesa pažadina jame poreikį kartu su grupe siekti davimo savybės – Acilut pasaulio Malchut. Pasiekęs jos lygmenį, žmogus pajaučia Kūrėją ir ima Jam duoti taip, kaip šis duoda jam.
Bendras noras, kurį sudaro susijungusios į Acilut pasaulio Malchut sielos, kyla į Zeir Anpin, toliau į Aba ve Ima ir aukščiau – iki pat Begalybės pasaulio. Ir tada iš Begalybės pasaulio, per visas pakopas atgal nusileidžia sieloms Šviesa ir jas pripildo.
Gaudamos pripildymą, sielos auga ir susijungia su Zeir Anpin, kuris joms duoda. Tai vadinama ZA ir Malchut susijungimu, Kūrėjo (Kadoš Bar Hu) ir Šchinos susijungimu, sielų susiliejimu su Kūrėju.
Būtina atlikti daugybę tokių veiksmų, kol visi sielose esantys norai realizuos save ir atves į susiliejimą su Kūrėju. Kai visi norai išsitaisys ir ims duoti Kūrėjui taip, kaip Kūrėjas duoda jiems, ateis visiškas išsitaisymas (Gmar Tikun).
Daugiau šia tema skaitykite:
Vadovas po knygą „Zohar”. Autoriaus įžanginis žodis