1 pamoka

2 pamoka

Klausimas: Kuo labiau noriu suartėti su draugais, tuo toliau mane nuo jų stumia. Neturiu ko duoti draugams, išskyrus neigiamus dalykus. Jaučiu stiprią disharmoniją. Kongresas man tampa didele kliūtimi. Ką daryti?
Atsakymas: Labai gerai! Būtent tokie žmonės mums ir reikalingi! Nes būtent per jūsų atstūmimą bei mėginimą užmegzti ryšį su kitais ir atsiskleidžia jūsų pastangos. Dėl šių pastangų galios gaunate galingą davimo savybę, kuri galbūt padės tuoj pat pakilti ant pirmosios pakopos.
Klausimas: Toks jausmas, kad aplinkiniai pasiruošę mus išgirsti, o mums nepavyksta jiems perduoti Šviesos. Ar gali kongresas pastūmėti iš šio taško?
Atsakymas: Kongresas gali duoti viską. Vieni prisilies prie vienybės ir davimo savybės pirmąjį kartą. Kiti – aktyviai dalyvaus kuriant bendrą davimo savybę. Treti, jau gavusieji davimo savybę, esantys joje ir jaučiantys Aukštesnįjį pasaulį, galės padėti tai pasiekti kitiems. Kongrese dalyvauja visas spektras žmonių – nuo norinčių, dar nesuprantančių, ko jie nori, iki siekiančių ir žinančių, ko pasieks.

Iš 2011 m. gegužės 29 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal pastangas ir atlygis

Svarbu kokybė

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Klausimas iš Lietuvos: Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar neapsisprendė vykti į Maskvos kongresą?
Atsakymas: Palinkėčiau neapsisprendusiems greitai ir vienareikšmiškai apsispręsti: „Važiuoju į kongresą!“ Dabar turite šią galimybę ir neaišku, kada ji vėl pasikartos.
Net jeigu pavyktų kasmet surengti kongresą Rusijoje, neverta laukti kito karto.
Klausimas: Jeigu negaliu atvykti į kongresą, bet labai noriu ten būti, ką turėčiau daryti kongreso metu?
Atsakymas: Jei žmogus negali atvykti į kongresą, privalo kiek galėdamas dalyvauti su mumis virtualiai. Pirmiausia kongresai vyksta per išeigines, tad tuo metu privalote maksimaliai save atlaisvinti nuo problemų ir reikalų, nuo visų įsipareigojimų.
Pasistenkite susitikti su draugais studijuojančiais kabalą ir sukurti tokią pačią atmosferą kaip kongrese – padenkite vaišių stalą ir stebėdami mus visi kartu maloniai praleiskite laiką. Būkite siela ir širdimi su mumis.
Klausimas: Ką daryti, jeigu man kelia baimę kylančios problemos ir kliūtys? Kaip tai nugalėti?
Atsakymas: Reikia susijungti su grupe, draugais, su mumis. Reikia pasistengti pritraukti Šviesą ir pamatysi, kaip ji pakelia tave aukščiau šių problemų. Kito sprendimo nematau. Iš tikrųjų tai ir yra sprendimas.

Iš 2011 m. gegužės 29 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiekti maksimalių rezultatų?

Laukiu susitikimo!

Apie virtualius kongresus ir tikrąjį ryšį

Klausimas: Ko būtent mums reikia paprašyti per ateinančius kongresus norint atskleisti Kūrėją?
Atsakymas: Kūrėjo atskleidimas – tai davimo ir meilės savybė, kuri atsiskleidžia tarp žmonių. O šioje savybėje atsiskleidžia jos pirminis šaltinis – ta Aukščiausioji jėga, kuri mus sukūrė, ir šią Aukščiausiąją jėgą jaučiame savyje.
Todėl Kūrėjas vadinamas „Bore“. „Bo u re“ – „ateik ir pamatyk“, atskleisk. Savyje, savo ištaisytose savybėse jį atskleidi. Tavo savybė lyg ekranas, monitorius, kuriame gali atskleisti savo pasaulį.

Iš 2011 m. gegužės 29 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažadinti sustingusią žemę

Žvelgiant per dviejų norų prizmę

Prisiderinkite prie sielos subtilumo

Klausimas: Ką privalau padaryti, kad pasiekčiau maksimalių rezultatų kongrese?
Atsakymas: Maksimalių rezultatų galima pasiekti tik mintimi! „Aš dalyvauju kartu su visais. Aš noriu kartu su visais susijungti. Suprantu, kad savo ryšyje su kitais, šio ryšio viduje atskleisiu visas dvasines pakopas, dvasinius pasaulius, savo dvasines būsenas.
Jeigu visiškai susijungiu kartu su visais, tai pasieksiu absoliutų išsitaisymą arba nors dalinį išsitaisymą kelyje − jeigu dar esu nevisiškai sujungtas su visais.“
Bet visa dvasinė realybė atsiskleidžia ryšyje tarp žmonių. Be to, šis ryšys turi būti grįstas davimo savybe. Kitaip tariant, ji atsiranda žmoguje būtent teisingai nusiteikus: aš, grupė ir mūsų savybių, aprašytų kabalistinėse knygose, tyrinėjimas.

Iš 2011 m. gegužės 29 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsakingi už pasaulį

Pasitinkant Maskvos kongresą

Visi trokštame pasaką paversti tikrove

2011 m. birželio 10-12 dienomis rengiamas kongresas Maskvoje. Tuos, kurie negali į jį vykti, kviečiame į veidrodinį kongresą Lietuvoje, vyksiantį kaimo turizmo sodyboje „Auksinio Elnio Dvaras“, kuri yra įsikūrusi Žemaitijoje, šalia Virvytės upės.

Kabalistinis kongresas – tai praktinis eksperimentas, kuriuo kiekvienąkart patikrinama, kokiu būdu šį beribį ir daugialypį pasaulį gali teigiamai veikti žmonės, siekiantys atskleisti savyje Vienybės būseną, kupiną visiško Būsimojo Pasaulio pajautimo, pasitenkinimo, jėgos ir meilės.
Akivaizdu, kad dabartinio pasaulio būsena labai įdomi, jautri ir kartu – itin pavojinga.
Kongreso tikslas – sukurti vietą ir laiką, kurioje Mes susijungiame kartu, turėdami ketinimą susilieti su Aukštesniąja Jėga, Kūrėju, ir paveikti ją taip, kad sulauktume gero Jos poveikio, taip suteikdami pasauliui galimybę atsisukti į gėrį ir keliauti į ateitį taikiuoju keliu.
Kongreso tikslas –  atskleisti, pajausti Aukštesniąją Jėgą, kuri yra „Gera ir Kurianti gėrį“ ir kurios valdymas pagrįstas absoliučios ir besąlygiškos meilės principu.

Platesnę informaciją apie veidrodinį kongresą rasite čia >>

Vieno žmogaus registracija >>

Šeimos registracija >>

Klausimas iš Maskvos: Ką reiškia norėti susijungti? Kas yra vienybės jausmas?
Atsakymas: Tikriausiai šie klausimai kyla mūsų Maskvos grupei dėl artėjančio kongreso Maskvoje: „Ką reiškia susijungti? Dėl ko? Kodėl organizuojame šį kongresą?“ Klausimas teisingas.
Vardan ko susijungti? Tiesą sakant, šito negalima paaiškinti. Jeigu žmoguje yra rešimo (informacinis genas), likęs jame iš vienybės, kurioje bendrame nore jis kažkada buvo, atskleidė jame Kūrėją ir pametė šį jausmą, o dabar šis rešimo bunda vėl, tai jis nori grįžti į šią būseną: „Noriu aš!“
Sakykime, kai kurie žmonės mėgsta valgyti varles. Ką padarysi… Aš neturiu tokio noro, o jiems tai – dangiškas malonumas. Lygiai taip pat kyla dvasingumo noras, jisai prabunda – ir viskas.  Ką padarysi?…Vienam kyla varlių, kitam – dvasingumo noras. Jisai pabunda iš vidaus ir nuo mūsų nepriklauso.
Kodėl kai kam kyla noras valgyti varles? Todėl, kad kartą jis paragavo, pajuto malonų skonį, priprato prie jo, buvo atitinkamai auklėjamas – ir nori to.
O kitas kažkada buvo dvasingume, jame liko rešimo – ir dabar jis bunda.
Todėl žmonėms, kuriuose nėra rešimo iš dvasinės būklės, neįmanoma paaiškinti, koks vienybės jausmas. Bet galima jiems parodyti, kad verta susijungti vienam su kitu, kadangi kartu išeisime iš bendros krizės, ir todėl jiems taip pat verta prisijungti prie tų, kurie ruošiasi ištaisyti dabartinę pasaulio būklę. Nes jie irgi išlošia.
Tai mes turime sakyti liaudžiai. Juk jie nesupranta, ką reiškia dvasingumas. Kūrėjas, susiliejimas, susivienijimas, pasiekimas tobulybės, amžinybės, harmonijos su gamta, aukštesniosios sferos… Tai nieko jiems neako: „Palik mane ramybėje! Duok man ką nors šiame gyvenime: ramybę, saugumą, sveikatos, o daugiau man nieko nereikia!“ Kiekvienas kalba, vadovaudamasis savo noru.
Bet tokiam žmogui reikia parodyti, kad savo noro jis taip pat negalės patenkinti, jeigu nesieks kartu su visais susijungti, juk šito reikalauja globali, integrali gamta. Turime kuo remtis, kaip tai paaiškinti.
Todėl sakai jam, kad pasaulis reikalauja susijungti, gamta reikalauja vienybės. Tu kalbi su žmogumi jo lygiu, o ne pasakoji apie Kūrėją ir dvasingumą. Neturėdamas išeities, jis taip pat prisijungs. Bet į visus reikia kreiptis, atsižvelgiant į jų norus.

Iš 2011 m. gegužės 11 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumui svarbus kiekvienas

Tokie skirtingi…

Nelinkėk kitam pikto

Pasaulinis kongresas „WE“ Naujajame Džersyje buvo pirmasis kongresas, kuriame jau kilo jausmas, kad nesvarbu, kur esame – visur jautėsi ta pati atmosfera.
Ne dėl to, kad kažkaip to išmokome, o kadangi pakilome aukščiau mūsų materialaus tinklo, virtualaus ryšio, ir per šį virtualų mus jungiantį ryšį, aukščiau jo pradėjome jausti dvasinio tinklo ryšį.
Dabar tęsiame šį kongresą toliau – nuo tos pačios pakopos, kurią pasiekėme. Visus sunkumus ir problemas, kurios mums atsiskleidžia, prijungiame prie to paties kilimo. Negali būti kilimo be sunkumų, juk kilti visada nelengva, tarsi ropštis į kalną.
Dėl to dabar atsiskleidžia visokios problemos, liūdesys, maišatis, įvairiausi spręstini klausimai ir darbas tarpusavyje, kuris turi pakilti į kokybiškesnę pakopą.
Netrukus turėsime didelį kongresą Maskvoje, o prieš tai – du susitikimus su mūsų grupėmis Italijoje ir Ispanijoje. Būtina pasiruošti šiam kongresui, antraip, dėl ko jis turėtų įvykti. Turime savyje išvystyti didelį, stiprų norą ir pamatyti save kitame kongrese jau visiškai kitoje, kokybiškesnėje, lyginant su ankstesniąja, pakopoje.
Ką pasiekėme Amerikos kongrese, yra gerai. Tačiau kitas kongresas turi suteikti mums pojūtį, kad esame vienoje vietoje, o ne skirtingose vietose su vienu pojūčiu. Tai yra mūsų tikslas.
Per paskutinį kongresą buvome už kompiuterių ekranų, truputėlį pakilome aukščiau šio virtualaus ryšio ir beveik visi pajutome, kaip visuose pasaulio kampeliuose, visuose veidrodiniuose kongresuose žmonės išgyvena tą patį džiaugsmo ir įkvėpimo pojūtį, tas pačias mintis. Tačiau vis gi žmonės jautėsi, kad skirtingose vietose – Izraelyje, Naujajame Džersyje, Toronte, Maskvoje, San-Paule, kituose miestuose ir šalyse – tarsi yra visi kartu.
Dabar turime pasiekti pojūtį, kad esame ne skirtingose vietose, o vienoje dvasinėje erdvėje, ir ten esame susijungę. Turime atjungti šį „tarsi“, šią virtualią iliuziją ir pasiekti buvimo kartu būseną. Pojūčiams nėra ribų, nėra atstumų, ir tai būtinai turime pasiekti.
Toks mūsų tikslas kitame kongrese: turime visiškai atsiplėšti nuo geografinių vietų, nuo virtualaus ryšio. Aišku, kad visa tai egzistuoja. Tačiau aukščiau viso to labai greitai pradedame jausti, kad esame vienoje dvasinėje vietoje – dvasinėje, o ne materialioje. Tai pageidautina pasiekti būsimame kongrese.
Dabar reikia dėl to dirbti. Jeigu iškeliame sau tokį tikslą, turime suformuluoti bendrą norą, poreikį jį pasiekti. Reikia apie tai kalbėti, dirbti šia kryptimi: galbūt parašyti keletą dainų, organizuoti keletą renginių, draugų susitikimų. Viskas dėl šio tikslo – būti vienoje vietoje, t. y. viename nore, juk „vieta“ dvasiniame pasaulyje reiškia „norą“. Tai jau vadinama „kaip vienas žmogus su viena širdimi“. To turime pasiekti – palaipsniui, pakopomis, nuo kongreso prie kongreso. Bet toks yra tikslas.

Iš 2011 m. balandžio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Ptichą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiruošti kongresui?

Pasitinkant Maskvos kongresą

Reikiamu metu atsidurti epicentre

Klausimas: Kaip Jūs ruošiatės pamokoms bei kalboms kongresuose?
Atsakymas: Tiesą sakant, pakilčiau į sceną ir pratylėčiau visas šias pusantros valandos – ir viskas. O jūs rūpinkitės ketinimu, kaip susijungti į vieną siekį, rūpinkitės, kaip tarpusavyje atskleisti davimo ir meilės savybę – Kūrėją.
Kai tik susijungsite, gausite atskleidimą – Šviesą, grąžinančią į šaltinį ir bendrą atskleidimą.
Kam man apskritai reikia „plepėti“ pusantros valandos? Galbūt taip blaškau jus ir neleidžiu sukurti teisingo ketinimo Šviesai? Kalba reikalinga tik tam, kad vis labiau jus sujungčiau tarpusavyje, pridėčiau dar keletą žadinančių žodžių.
Tačiau svarbiausia – susijungimas, kuriame gausite visa kita. Jei jis atsiskleis – pamokos nereikalingos, tada sielos dirba kitokio pobūdžio ryšyje…

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Ruošiantis būsimam susitikimui

Klausimas: Ko turime tikėtis iš artėjančio kongreso? Kokį ketinimą turime kurti?
Atsakymas: Susijungdami artėjame prie labai stiprių ketinimų ir tikimės, kad kongresų virtinė padės visiems visą mėnesį be paliovos išlaikyti ketinimą ir jo nepalikti. Darbas, šeima, vaikai, asmeninės problemos – nepaisydamas visko, pasąmonės kampelyje palieku vietą tam, kas svarbiausia, ir nuolatos rūpinuosi mūsų vienybe, tuo, kaip tobulėjame nuo kongreso iki kongreso, diena iš dienos savo ketinimais, vidiniu sutelktume, kol ten, viduje, neatskleisime Kūrėjo.
Jau ilgą laiką tai studijuojame teoriškai. Tad imkime ir iš tikrųjų panorėkime, kad Jis atsiskleistų. Tūkstantį kartų apie tai girdėjome – tad pasistenkime.
Negalima nusivilti: „Ir vėl? Kelintą kartą?“ Esame ant proveržio slenksčio. Pasaulis irgi to reikalauja. Juk jis neturi nė menkiausio šanso rasti kokį sprendimą. Matome internete, kokie siūlomi „sprendimai“ krizei spręsti, kaip stengiamasi ją nuslėpti, užtušuoti, nes nėra matoma išeitis.
Patogia, suprantama, artima forma turime paaiškinti pasauliui, kad sprendimas yra ir kuo greičiau imsime jį realizuoti, tuo mažiau kentėsime.
Todėl mūsų ketinimas kongrese – įsijungti į grupę, kuri neša pasauliui krizės sprendimą. Nėra nieko svarbiau, ką galėtume paruošti, ką galėtume tarpusavyje atlikti dėl pasaulio.
Dabar esame labai svarbiame taške: prieš mus guli ligonis, jo liga beveik mirtina, o mes galime sukurti vaistus ir jį išgydyti. Tada jis ne tik išgis, bet ir pakils į Kūrėjo pakopą, į naują, amžiną išmatavimą.
Todėl mūsų pastangoms ir statusui – kilimui, kurį pradedame šiomis dienomis, reikia suteikti didžiausią svarbą. Turime suprasti, kokią užduotį vykdome. Kas mes tokie, kad gautume tokią svarbią misiją – praktiškai dalyvauti taisant ne tik pasaulį, bet ir visą tikrovę?
Šiek tiek daugiau išdidumo, kad dėl jo pajaustume atsakomybę.

Iš 2011 m. gegužės 16 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasitinkant Maskvos kongresą

Ruošiantis būsimam susitikimui

Mano „taško širdyje“ draugai