Mano „taško širdyje“ draugai

Kongresai, įvykiai

Klausimas: Viena mano dalis veržiasi į kongresą, o kita taip stipriai priešinasi, kad nesinori nieko matyti. Ką daryti?
Atsakymas: Čia reikia laisvai pasirinkti. Reikia suprasti, kad ir vieną, ir kitą dalį − visas mintis ir norus, kurie kiekvieną akimirką atsiskleidžia mumyse, gauname iš Kūrėjo. Tai man suteiktos sąlygos, o ne aš pats.
Sprendžia ne mano sergantis ir nenorintis vykti į kongresą kūnas, ir ne mano nuotaika. Mes veikiame lyg mechanizmas, kuriame visi elektriniai signalai valdomi aukštesniosios jėgos pagal programą, vedančią mus į kažkokią būseną.
Tiek gyvenimas, tiek mirtis, tiek visos būsenos tarp jų – viskas nulemta iš aukščiau, ir atsitiktinumų nebūna. Todėl būdamas bet kurios būsenos pakopoje, turiu atsiskirti ir tarsi iš šalies pažiūrėti į šį „mechanizmą“, savo kūną, jo nuotaikas ir viską, kas jame yra. Tam, kad pamatyčiau, jog tai Kūrėjo darbas, kad suprasčiau, ką Jis dabar nori man duoti, į kokią būseną nori nuvesti manąjį „asilą“ (chamor/asilas, chomer/medžiaga). Tada suprasiu, kaip su juo dirbti ir netapatinsiu savęs su šiuo „asilu“.
Kuo dažniau dienos metu žmogui pavyks atsiskirti nuo savęs ir pažiūrėti į save iš šono kaip į kūną, kuriame prabunda kažkokios jėgos, ir netapatinti savęs su juo, o išnaudoti jį tikslui pasiekti, tuo greičiau žmogus pasieks sėkmę.
Toks požiūris turėtų būti ir į draugus, ir į visa kita. Nereikia žiūrėti į veidus, charakterius, o tik į jų vidinio noro „neto“, ir jis nepriklauso nuo nieko esančio išorėje. Tai ir yra mano „taško širdyje“ draugai.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal pastangas ir atlygis

Netrukus įvyksiančiam kongresui Šiaurės Amerikoje

Ištirpti kongrese

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.