Iš žmonijos evoliucijos, trukusios tūkstantmečius, matome, kad vystomasi laipsniškai ir įvairiapusiškai. Vystymosi procesas turi ypatingą programą bei kryptį ir kiekvienas elementas palaipsniui prisijungia prie bendrojo proceso, užrašomas į bendrą sąskaitą ir taip palaipsniui kaupiasi pokyčiai.
Lygiai taip vyksta mūsų vidinis taisymasis. Ir nors skubame kuo greičiau jį užbaigti, bet vis tik šitai reikalauja laiko ir daugybės veiksmų, kai judame tai pirmyn, tai atgal, patiriame pakilimus ir kritimus. Neišsitaisoma per vieną akimirką – tai visas besikaupiančių pokyčių procesas, kur kiekvienas „grašis“ pildo vieną sąskaitą. Ir todėl šitai trunka metų metus.
Ir pati veiksmingiausia priemonė taisymuisi – tai vienijimosi veiksmai. Todėl kabalistai nuo pat pradžios iškelia sąlygą, kad žmogus, kuris iš aukščiau nukreipiamas į grupę, turi nuspręsti, kad svarbiausias darbas – įsijungti į ją ir susijungti su kitais, o mokymasis – tai tik priemonė mums susijungti.
Kitaip tariant, tai visiška priešingybė tam, ką galvojame prieš ateidami į grupę. Pradžioje manome, jog grupė tiesiog vieta, kur galima mokytis tarsi universitete, idant įgytum žinių. Bet čia viskas priešingai ir praeina metai, kol žmogus pamažu susivokia, kad svarbiausia ne įgyti žinių, o pakeisti savo savybes. Mokydamasis grupėje žmogus įgyja ypatingą jėgą keistis ir jaučia jos įtaką būtent savo santykiuose su grupe.
Tikrieji tobulėjimo rezultatai vertinami pagal tai, kaip arti arba toli žmogus jaučiasi grupės atžvilgiu, kiek ji jam reikalinga, kiek jis gali priartėti, kokią svarbą jai teikia. Viskas matuojama tikta grupės atžvilgiu, nes galiausiai būtent su ja žmogus turi susijungti, kad teisingame tarpusavio ryšyje, susijungus kaip vienas žmogus su viena širdimi, pajaustų dvasinį pasaulį.
Aplink jį ne šiaip mokslo draugai – jie tampa jo sielos dalimis. Juk žmogaus viduje nėra sielos, veltui mokslininkai bando ją rasti kažkur kūno viduje – žmogaus siela yra kituose. Kiek žmogus geba išeiti iš savęs ir susijungti su draugais, esančiais jo išorėje, tiek visa ši jo noro atžvilgiu „išorė“ ir vadinama jo siela.
Todėl tokią didelę reikšmę teikiame mūsų kongresams ir tokiems renginiams, kai susirenka didžiulis kiekis žmonių iš viso pasaulio ir kyla galinga susijungimo jėga. Visas tas kongreso valandas mes iš esmės taisomės – būtent tarpusavyje jungdamiesi.
Todėl mums reikia branginti tokius susitikimus kaip pačią svarbiausią tobulėjimo priemonę greta visų kitų. Kiekvienam žmogui ir mums visiems kartu nėra nieko efektyvesnio ir veiksmingesnio už kongresą siekiant išsitaisyti ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį.
Ir kongresuose taip pat viskas nevyksta vienu kartu, o „grašis prie grašio sukaupiamas didžiulis kapitalas“. Reikia susirinkti į keletą tokių susitikimų, kol pasieksime tokį susijungimą, kai visi tarpusavyje atskleisime tikrąjį ryšį, kuriame veiks Aukštesnioji jėga, ir kurioje atsiskleis tai, kas vadinama Kūrėjo atsiskleidimu kūriniams.
Taigi prieš vykstant į tokį susitikimą fiziškai reikia pasiruošti dvasiškai: nuteikti save, kad būtum pasiruošęs įeiti į šią vietą. Reikia susipažinti su visais būsimais renginiais, mokymo medžiaga, dainomis, diskusijų temomis – sužinoti apie kongresą kiek galima daugiau. Tada vėliau mums bus lengviau susikoncentruoti į savo vidinius išgyvenimus ir nenukrypti, neeikvoti širdies ir proto jėgų išorinėms, techninėms detalėms.
Todėl reikia susipažinti su visa medžiaga, su visais tvarkaraščiais, kuriuos teks praeiti fiziškai ir atvykti tik su vienu troškimu: „Trokštu susijungti su kitais visa širdimi ir siela, nes tik tarpusavio vienybėje, o ne kiekviename iš mūsų, galima atskleisti dvasinį pasaulį.
Noriu, kad šis tuščias kosmosas tarp mūsų, prisipildytų šiltais ir gerais santykiais vienas kitam, nes būtent tai Aukštesniosios jėgos, Kūrėjo atskleidimo kūriniams vieta! “

Registracija į veidrodinį kongresą WE! Rygoje

Registracija į kongresą WE! Niudžersyje

Iš 2011 m. kovo 11 d. pamokos „Vidinis pasiruošimas WE! kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikia ištaisymo mechanizmas

Kritinės masės efektas

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Klausimas: Ką reiškia pasiruošimas kongresui?
Atsakymas: Kongresas – tai ypatinga būsena, kuri iš žmogaus reikalauja didžiulių pastangų, susitelkimo į vidinį jungimąsi. Atvažiuoji ten, kad įdėtum į bendrą katilą savo vidinį norą susivienyti su kitais.
Tai reikalauja dvasinių pastangų ir tam reikia pasiruošti. Lygiai taip žmogus ruošiasi bet kuriam jam svarbiam įvykiui.
Žinau, kad yra žmonių, kurie po pusę metų rengiasi vestuvėms, į tai įdėdami daug pastangų. O čia mūsų laukia visiškai ypatingos Vestuvės – toks susijungimas tarp mūsų, kur atskleidžiame aukščiausią jėgą, Kūrėją!
Jis ir dabar jau yra tarp mūsų, bet slepiasi. Ir viskas priklauso nuo to, kaip save paruošime, kad atskleistume tarpusavio davimo jėgą – atitinkamai atsiskleis ir Jo davimo jėga, Kūrėjas.
Čia veikia savybių panašumo dėsnis: jeigu susijungiame ir tai kažkuo panašu į Jo davimą, tai tame mūsų davimo inde (kli) atskleisime aukštesniąją Duodančiojo jėgą.
Būtent tam ir ruošiuosi: kiek galėsime susijungti, duoti, tiek galėsime įdėti į tai. Ir tai nebūtinai turi būti matoma iš išorės. Žiūrint į mane paprastai matyti, kad viduje esu įsitempęs labiau nei įprasta, galbūt netgi jaučiuosi šiek kiek sergąs.
Žinome, jog žmogus ateina į grupę ne tam, kad gautų žinių kaip universitete, o tam, kad susijungtų su grupe. Ir lygiai taip pat atvažiuojame į kongresą: visų pirma, kad susijungtume, kad išnaudotume šią galimybę, ir galbūt šįkart „centui prie cento“ susidėjus į didžiulį kapitalą mūsų sąskaitoje, būtent šis kongresas taps tuo paskutiniu lašu, ir mums iškart atsiskleis Kūrėjas.
Tikėkimės, kad tai atsitiks būtent šį sykį! Aš visada ruošiuosi tokiam proveržiui.

Iš 2011 m. kovo 11 d. pamokos apie vidinį pasirengimą kongresui „WE!“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmyn per kongreso bangas

Kongresui – parengtis numeris vienas!

Kaip pasiruošti kongresui?

Kviečiame į specialų seminarą, kuris Lietuvos laiku vyks ketvirtadienį, kovo 11 d. 3 val. ryto per kab.tv (kovo 10 d. 20 val. Niujorko laiku).
Pravesiu specialų seminarą „Klausimai ir atsakymai“ norėdamas padėti Pasaulinei grupei, kuri pradeda vidinį pasirengimą siekdama susijungti „WE!“ kongrese.
Šis seminaras – unikali galimybė išsakyti jūsų norus, abejones, klausimus ir imti vienytis jau dabar!

Klausimas: Kuo svarbus šis netrukus vyksiantis kongresas Šiaurės Amerikoje ir kodėl verta jame dalyvauti?
Atsakymas: Mūsų pasaulis yra labai pavojingoje situacijoje, ir kita vertus, ji labai įdomi ir jautri. Tokia situacija nūnai susiklostė visame pasaulyje.
Ir visą tą didžiulį ir platų pasaulį galime veikti tik mes, žmonės studijuojantys kabalos mokslą, kurie vadinami „israel“ (jašar kel, siekiantys Kūrėjo) ir turintys ryšį su Aukštesniąja jėga – vienintele pasaulį valdančia Jėga.
Jeigu visi kartu susijungiame ir norime paveikti šią Aukštesniąją jėgą, idant iššauktume jos gerą poveikį, tai iš esmės šitai yra vienintelė galimybė pasauliui atsisukti į gėrį ir eiti geru keliu. Priešingu atveju jis eis kančių keliu, atsižvelgiant į persvarą, kuri atsiranda susidūrus gamtoje gėrio ir blogio jėgoms.
Tik susijungdami galime paskatinti pasaulį teigiamai vystytis ir lemti jam gerus laikus, tai mūsų rankose. Balandžio 1 d. susirinksime kongrese Amerikoje, Naujajame Džersyje ir tai suteikia ypatingą galimybę kreiptis į visą pasaulį iš šios pirmosios pasaulinės supervalstybės, kuri iš esmės daro pačią didžiausią įtaką, su teigiama, teisinga, atnešiančia sėkmę jėga.
Todėl patariu atvykti visiems, kurie gali. Ten dirbsime, idant susijungtume, pasistengsime pritraukti sau Aukštesniąją jėgą ir įlieti Ją į bendrąją ryšių tarp žmonių sistemą, kad ši energija imtų tekėti po visą tinklą. Ir tikiuosi, kad pajausime teigiamą poveikį visame pasaulyje. Viskas priklauso nuo mūsų.
Tai tie pokyčiai, kuriuos galime atlikti, rinkdamiesi Šviesos ar kančių kelią. Ir mes visi matome, kaip greitai pasaulis juda kančios keliu. Knygoje „Zohar“ parašyta, kad viskas priklauso nuo vidinės pasaulio dalies, t. y. nuo mūsų grupės, kuri yra žmonijos vidinė dalis. Nereikia šito gėdytis, reikia žvelgti į tai rimtai ir atsakingai.
Todėl, dedu dideles viltis į šį kongresą ir laukiu, kad jis kuo greičiau prasidėtų, nes yra susiklosčiusi grėsminga padėtis ir pasaulyje kasdien kas nors nutinka. Labai tikiuosi, kad padedami visų tų (ir senų mokinių ir visai naujų), kurie tenai susirinks, atliksime didžiulius pokyčius pasaulyje.
Ir jeigu veiksime pasaulio labui, tai ir mums priklauso pakilti aukščiau – ir mes nusipelnome pakilimo. Kiekvienas žmogus dvasiškai kyla su ta sąlyga, kad naudos tai žmonijos gerovei.

Iš 2011 m. vasario 24 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Sujungti vienu tinklu

Visiems kartu pro vieną „langą“ bežiūrint

Klausimas: Ar dabar, po Berlyno kongreso, galima pasakyti, kad mes susivieniję?
Atsakymas: Mes pasiekėme naują susitelkimo būseną. Džiaugiuosi tuo, kas įvyko Berlyne, o po to Paryžiuje. Mes pasiekėme vienybę, sanglaudą. Pirmą kartą Europoje radome daug draugų, kurie supranta, jaučia plėtrą. Kai kurie įvykiai mane tikrai maloniai nustebino.
Mūsų laukia balandžio kongresas Niujorke (New Jersey). Tikėkimės, kad ir Amerikoje išeisime į kitą susijungimo etapą. Taip, besijungdami kongresuose, mes rasime kūrinijai reikalingą jėgą, kuri atskleis Kūrėją kūrinijai.

Iš 2011 m. vasario 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis sukurtas man

Europa – bendri namai, bendra problema

Kas man padės?..

Klausimas: Ruošdamiesi kongresui jaučiame, kaip sunku gauti jėgų iš aplinkos. Kaip atliekant fizinius veiksmus, neprarasti ryšio su vidiniu tikslu?
Atsakymas: Pirmiausia, gerai, kad žmonės jaučia ketinimo trūkumą, juk be vidinės sudedamosios dalies, t. y. ketinimo duoti, išờrinės pastangos siekiant atskleisti Kūrėją negali būti sėkmingos. Kur gi gauti teisingą ketinimą susijungti ir sukurti ryšį, kurio viduje veiksime?
Reikia stengtis – kaip stengiasi mažas vaikas būti suaugusiu – iš visų jėgų išlaikyti ketinimą ir nepamiršti, kad visus išorinius veiksmus atliekame remdamiesi vidinėmis pastangomis. O kiek tai pavyks, jau nepriklauso nuo mūsų sėkmės.
Galbūt mums norima parodyti, kad mes iš tikrųjų esame maži ir nesėkmingi, idant liautumėmės savimi didžiavęsi ir pajaustume, kad be pagalbos iš aukščiau mumyse ketinimas nesusidarys, kad savo jėgomis negalėsime susijungti.
Jei sugebėtume susitvarkyti patys, mums nereikėtų Kūrėjo ir nepasiektume būsenos „eime pas faraoną“.
Iš esmės, žmogus niekada neturėtų skųstis gaunamomis būsenomis. Jos atsiskleidžia kaip judėjimo į priekį pasekmė, todėl visada yra teisingos. Klausimas − kaip su grupės pagalba sugebėti sukurti su jomis teisingą santykį.
Daugeliu atvejų priekaištaujame sau dėl praeities: pasielgėme neteisingai, negerai, praleidome, nesugebėjome ir t. t. Taip veikia netyra jėga/klipa, kuri grąžina mus į praeitį. Tas pats ir kalbant apie nusivylimą savo savybėmis: kokia prasmė kaltinti save, jeigu iš anksto aišku, kad esame egoistai ir kaskart tik tai atskleidžiame? Virš šios būsenos turime suformuoti teisingą požiūrį.
Todėl viskas priklauso nuo pastangų. Gali būti, kad žmogus yra nepatenkintas ir norėtų kažko kito, bet tai nesvarbu, nes pojūčiai nusileidžia iš aukščiau. Naujokams parodoma, kaip jiems sekasi, palaikant ir skatinant juos lyg mažus vaikus. O tiems, kurie juda į priekį, parodo jų trūkumus ir klaidas, kad… ne patys taisytųsi, o reikalautų ištaisymo. Taigi visos reakcijos mums yra naudingos.
Vertėtų atskirti žmogaus vidinį darbą grupės atžvilgiu nuo veiksmų organizuojant mokymąsi, kongresus, platinimą. Jie skiriasi: vidiniai pakilimai ir kritimai neturi daryti įtakos išoriniam darbui. Turi būti dienotvarkė/programa pagal kuriuos dirbame, nors ir nėra noro.
Vidiniame darbe stengiamės, kiek galėdami, o kokį pojūtį (gerą ar blogą) gauname priklauso nuo to, ką būtent mums reikia pajausti. Jeigu nejaučiame įkvėpimo, susižavėjimo ir bendro palaikymo, reiškia tokiais pojūčiais mums padeda atsijungti nuo egoizmo.
Nusivylimas patiriamomis būsenomis rodo žmogui, kad egoistiniai norai nepalaiko jo ir žmogus natūraliai nuo jo nusisuka. Pats egoizmas padaro taip, kad jo atsisakome ir tai vadinama „pagalba prieš save patį“.
Dirbant patiriamas mumyse nemalonus jausmas yra pagalba iš priešingos pusės, kol nesugebėsime pakilti virš savo prigimties ir pažiūrėsime į ją iš aukščiau, kartu su Kūrėju. Tai reiškia, kad aš su Kūrėju stoviu prieš faraoną. Tuo pačiu pakylu virš jo ir pereinu machsomą.

Iš 2010 m. gruodžio 24 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Branginkite kiekvieną minutę

Kaip tapti didvyriu

Pasistengti ir rasti (igati ve macati)

7 pamoka. Visas pasaulis – viena šeima

Draugų susitikimas, 11-01-30

Draugų susirinkimas

3 pamoka. Kabalos mokslo pagrindai

4 pamoka. Dvasinio darbo pagrindai

1 pamoka

2 pamoka. Žmogus ir Gamtos dėsniai