Pasistengti ir rasti (igati ve macati)

Dvasinis darbas, Grupė

„Be pastangų ir žuvytės iš tvenkinio neištrauksi“ – sako patarlė. Kad ir kokio tikslo − gero ar blogo siekčiau – jis reikalauja pastangų.
Darbininkai, vagys, mokslininkai, sportininkai − visi dirba. Bet koks geidžiamo dalyko pasiekimas susijęs su pastangomis.
Juk kūrinys sudarytas iš noro mėgautis ir jis, kaip ir bet kuri materija, siekia ramybės. Todėl bet koks judesys (veiksmas) reikalauja iš mūsų reikalauja energijos (motyvacijos). Šitas dėsnis veikia visuose gamtos lygmenyse: nuo negyvosios gamtos iki žmogaus.
Mūsų pasaulyje augant egoizmui dedame vis daugiau pastangų norėdami pasiekti trokštamą rezultatą ir gauti naudą.
Pasakodami apie dvasinį pasaulį, kabalistai taip pat pabrėžia šį principą: „pagal kančias ir atlygis“, „stengeisi ir radai“. Formulė ta pati, bet yra ir skirtumas: dvasiniai veiksmai atliekami ne nore mėgautis.
Kai žmogui kyla Adomo lygio noras − supanašėti su Kūrėju (atskleisti Jį), jis randa grupę ir darbas vyksta tokia tvarka:
1. Studijuoju kabalos mokslą grupėje, kad susijungčiau.
2. Mano egoizmas auga tik todėl, kad mokausi. Tai jau visiškai kitoks ego, visiškai ne toks, koks yra įprastas mūsų pasaulio egoizmas. Jam augant man tampa aišku, kiek esu priešingas tikslui, davimui. Manyje atsiskleidžia neapykanta draugams ir vienybei.
3. Man reikia įsisąmoninti tikslo svarbą, o šį suvokimą taip pat gaunu mokydamasis ir iš grupės.
4. Prasideda krizė, nežinau, ką daryti, ir tada suprantu, kad man reikalinga grąžinančios į Šaltinį Šviesos (Or makif ) pagalba.
5. Pradedu mokytis kitaip: idant pritraukčiau supančią Šviesą (Or makif ) į grupę.
6. Ir štai – radinys!
Dvasiniame kelyje realizuoti egoizmą nėra taip paprasta kaip mūsų pasaulyje. Čia paprasčiausiai stengiuosi ir pasiekiu tikslą. O dvasinis vystymasis reikalauja, kad manyje augtų egoizmas, kuris priešintųsi susijungimui ir kartu su juo augtų davimo svarba, antraip dėl ko gi stengtis?
Mokausi tam, kad pritraukčiau Or makif, ir tik tada randu tai, ko trokštu. Koks gi tai radinys? Davimas.
Taip įgyjame antrąją prigimtį. Pradėję nuo gavimo prigimties, galiausiai įgyjame davimo prigimtį. Be to, kelyje į ją, būtinos ir mano paties pastangos, ir supančios Šviesos veikimas.

Iš 2010 m. gruodžio 10 d.pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti?

Dėl ko aš stengiuosi ir ką randu?

Davimo savybės detektorius

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.