Komentaras: Vokiečių filosofas A. Šopenhaueris pasakė: „Laimingais ir nelaimingais mus paverčia ne tai kokie daiktai yra tikrovėje, o tai, į ką paverčiame juos suvokdami.“
Atsakymas: Savaime suprantama. Bet kuris daiktas ir taip nuo pradžių egzistuoja manyje, o aš jį paverčiu kažkuo kitu. Kitaip negalėsime apie jį kalbėti.
Jei kalbu apie ką nors, tai išsakau savo suvokimą, nes tas daiktas jau egzistuoja manyje. Kokiu pavidalu jis egzistuoja – apie tai ir kalbu. O kaip kitaip? Jei nesuvokiu, kaipgi galiu apie tai kalbėti?
Komentaras: Bet sakoma, šimtai žmonių – šimtai nuomonių. Kaip jie randa bendrą kalbą? Kodėl visi šį tą suvokia vienodai, o šį tą skirtingai?
Atsakymas: Kiekvienas – savyje, remdamasis savo savybėmis.
Komentaras: Sakykime, visi vienodai suvokia stalą, kėdę, kokias nors aplinkybes…
Atsakymas: Irgi ne vienodai, mes juk negalime sugretinti. Tiesiog susitariame, kaip tai vienoda.
Tarkime, sakydamas „stalas, kėdė“ – sutinku, kad tai pažadina manyje ir tavyje vienodą suvokimą, bet jokiu būdu nenurodo į tai, koks tai objektas, tik tai, kaip jį suvokiame savyje.
Komentaras: Iš principo, kiekvienas suvokiame savaip, be to, negalime palyginti tokių niuansų, kiek rūgštu man, o kiek rūgštu kitam. Išeitų, kad faktiškai žmonės „susitarė“ dėl pasaulio paveikslo: štai taip jį suvokiame.
Atsakymas: Taip, nes jie nuo pat pradžių egzistuoja pagal tam tikrą bendrą panašumą. Žmogiškajame suvokime yra tam tikras savybių rinkinys, ir todėl žmonės gali susitarti.

#297602

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sukurti naują suvokimo sistemą

Kaip suvokiame gamtą?

Kaip objektyviai suvokti psaulį?

Klausimas: Kabalistas gali atskleisti bet kokią būseną?
Atsakymas: Kabalistas gali ne tik atskleisti būsenas, bet ir jas keisti, skirtingai nei tokie žmonės kaip W. Messingas. Kabalistas gali keisti ateitį, nes geba keisti savo savybes ir taip gauna galimybę būsimų būsenų suvokimą pakeisti iš nenorimo į norimą.
Kabalistas geba keisti būsimas būsenas, nes šios priklauso nuo jo savybių kaip bendros minties imtuvo, o toje mintyje viskas egzistuoja amorfiškai, laisvai, be apvalkalo. O kokį apvalkalą įgis, gerų ar blogų veiksmų, priklauso nuo pačios materijos.
Tad jeigu galime keisti tą materiją – savo norus, tai mintis, kuri pagal modulį turi apsivilkti į ją (ir kaip tai pajausime) priklauso nuo mūsų savybių. Taip kabalistas nekeičia pačios minties, kuri jam ateina.
Kitaip tariant, ateitis būtinai bus, bet kaip ji pasireikš mano atžvilgiu, kaip gera ar bloga, priklauso nuo mano savybių, o jas keisti galiu. Kitaip tariant, galiu keisti save kaip imtuvą.

#297591

Iš 2010 m. gruodžio 19 d. TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiteikti gėriui

Ar galima nuspėti ateitį?

Ar galime pakeisti gamtos planus?

Klausimas: Kai ieškojau informacijos apie stebuklus, visuose sąrašuose buvo skaičius septyni, pavyzdžiui, septyni pasaulio stebuklai ir t. t. Kodėl būtent septyni? Koks tai maginis skaičius?
Atsakymas: Septyni – maginis skaičius, pabrėžiantis, kad kalbama apie kažką, kas aukščiau gamtos.
Dešinė, kairė, priekis, užnugaris, viršus, apačia – šešios pusės, kurios mus uždaro tarsi į kubą, o septintoji – išeina už jo ribų. Todėl skaičius septynis toks simbolinis. Ji simbolizuoja kažką, kas išeina už šio pasaulio rėmų.

#290724

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar jums nutiko stebuklų?

Mostelėjimas stebuklinga lazdele

Tikras stebuklas

Klausimas: Ar su jumis nutinka stebuklų, kurių logiškai nepaaiškinsi?
Atsakymas: Ne, galiausiai visuomet juos suprasdavau ir paaiškindavau. Stebuklas – tai kas išeina už mūsų klasikinių, kasdienių įsivaizdavimų.
Tačiau pakyli į aukštesnį suvokimo lygmenį, supranti, kad tai įprastiniai gamtiniai, natūralūs reiškiniai. Tik mūsų lygmenyje jų nematyti, ir jeigu jie kur nors atsiskleidžia, juos vadiname stebuklais.
Klausimas: Bet kol nepakilote, laikėte tai stebuklu?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ar vyko kas nors, kas prieštarautų gamtos dėsniams?
Atsakymas: Nieko panašaus nebuvo. Juk jeigu to nepaaiškinsi mano tirtais gamtos dėsniais, reiškia reikia juos pridėti prie tų dėsnių.
Klausimas: Tarkime, jei pamatytumėte skrendantį žmogų, tai jums būtų stebuklas?
Atsakymas: Jei įprastine levitacija to nepaaiškinti, tada, žinoma, tai stebuklas.

#290693

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebuklų šalie

Tikras stebuklas

Stebuklų pasaulyje nebūna!

Klausimas: Stebuklu paprastai laikomas įvykis, kurį galima paaiškinti mistiniu aukštesniosios jėgos įsikišimu. O kaip jūs apibrėžtumėte stebuklą?
Atsakymas: Stebuklas – tai, ką galime stebėti, bet negalime paaiškinti. O jeigu nematome, tai jo ir nėra. Todėl stebėti – pirmoji sąlyga.
Antroji sąlyga – negebėjimas paaiškinti kokio nors reiškinio savo įprastiniais, žemiškais įsivaizdavimais, tuo, ką turite savo rankose, kas remiasi mokslu ar patirtimi.
Klausimas: Priimta laikyti, kad stebuklas – tai, kas gali nutikti tik tikintiems žmonėms, linkusiems visur matyti dievišką pasireiškimą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad stebuklai dažniausiai nutinka su tais, kurie jaučia grėsmę savo egzistavimui.
Kaip manote, kam dažniausiai nutinka stebuklai?
Atsakymas: Pirmiausia reikia tiksliai išsiaiškinti, kas yra stebuklai. Jeigu paimsime mažą vaiką ar tiesiog suaugusį žmogų ir jiems ką nors rodysime, kas pranoksta jų gamtos suvokimą, tai, žinoma, jie suvoks tai kaip kažką neįprasto, stebuklingo, išeinančio už jų įprastinių suvokimo rėmų.
Aplink mus labai daug tokių įvykių, kurių negalime paaiškinti. Nejau tiksliai žinau, ko laukiu? Ne. Bet jeigu tai netikėtai nutinka už minutės, galiu sakyti, kad tai stebuklas.
Nėra tikslaus stebuklo apibrėžimo. Arba šis reiškinys man neaiškios kilmės, arba tai netikėtas įvykis, arba neįtikėtinas įvykis mano suvokimo požiūriu, arba neįtikėtas įvykis žvelgiant iš šiuolaikinio mokslo pozicijų, tačiau rytoj jis gali tapti įprastu reiškiniu.
Kitaip tariant, visa tai subjektyvu konkrečiu metu žmogaus atžvilgiu.

#290647

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaukite iš kabalisto stebuklų!

Tikras stebuklas

Tai buvo tikras stebuklas!

Klausimas: Nūnai dauguma kalba, kad mokslininkai, išeinantys iš mokslo rėmų, pereina ribą nuo vien mokslinių tyrimų prie kažko mistiško. Jiems iš tikrųjų turi atsiskleisti naujas vidinis pažinimas.
Atsakymas: Tam jie turi tapti kabalistais. Ir nieko nebijoti. Čia nėra jokios mistikos.
Kalbama apie penkias mūsų jusles, kuriomis suvokiame supantį pasaulį ir jomis remdamiesi kuriame žemiškus mokslus. O keisdami save – išplečiame savo jusles, kad per jas kurtume dar vieną mokslą – kabalą.
Šis mokslas priklauso nuo besikeičiančių mūsų jutimo organų, o ne nuo prietaisų, kuriuos sukuriame, siekdami papildyti penkias materialias jusles.

#289539

Iš pokalbio apie mokslą

Klausimas: Psichologas manyje stengiasi suprasti save ir kitus, analizuoti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo jausmus, mėgina pakeisti savo santykį su tikrove. O ką stengiasi savyje daryti kabalistas?
Atsakymas: Kabalistas randa supančios tikrovės suvokimo šaltinius, jos ribas, ir dirbdamas su savimi išplečia tas ribas tiek, kad ima matyti už tikrovės esančią aukštesniąją jėgą, davimo ir meilės savybę, priešingą gavimo ir atstūmimo savybei – tam, kas būdinga egoizmui.
Kovoje tarp šių dviejų savybių, kiekviename dvasinės raidos etape teikdamas pirmenybę davimui, meilei ir vienybei, o ne atskyrimo, gavimo neapykantos savybei, žmogus tampa kalbalistu. Jis ima veikti ne dėl savęs, ne tam, kad užpildytų egoizmą, o dėl kitų, kad skleistų altruizmą.

#289330

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „kabalistas“?

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Apie ką galvoja kabalistas?

Žmogus gimsta maža būtybe, kurios jutimo organai pamažu vystosi drauge su protine veikla. Žmogus jaučia supantį pasaulį, tiria jį, ir per šį pasaulį tiria save: kaip reaguoja į supančias aplinkybes, kaip jos priklauso nuo jo, ir kaip jis priklauso nuo jų.
Tai ir yra psichologijos tyrimo objektas, kitaip tariant, ji studijuoja žmogaus reakcijas į atsiskleidžiančią jam tikrovę tose savybėse, kokybėse, jausmuose ir prote, kuriuose jis gali vystytis mūsų pasaulio ribose.
Kitais žodžiais tariant, psichologiją galima apibrėžti, kaip žmogaus žinių visumą apie pasaulį, kuriame jis gimė ir vystėsi. Ir pagal tai „būtis apibrėžia sąmonę“.
Kabala nuo psichologijos skiriasi tuo, kad kabala nukreipia žmogų jausti tai, kas aukščiau mūsų pasaulio. Mūsų pasaulis yra egoistinėje gavimo savybėje – taip jį pažįstame ir jaučiame. Jeigu neišeiname iš šios savybės, kaip tai paprastai būna su žmonėmis, tai suvokiame jį per egoizmo savybę ir taip vertiname mus supančią tikrovę.
Jeigu tiriame tai, kas aukščiau psichologijos, ar apskritai nepaisome psichologijos, užsiimame kabala, tai čia mums atsiranda visiškai kita mūsų pasaulio suvokimo sritis.
Kabala nuteikia žmogų, kad jis išvystytų save iki savybės, priešingos materialiam pasauliui. Jeigu mūsų pasaulis suvokiame egoistinėje gavimo savybėje, su kuria gimėme ir vystėmis, tai šitai – psichologija. O jei pakylame aukščiau egoizmo į davimo ir meilės savybę, išeiname iš savojo „aš“, iš to, ką vadiname žmogumi mūsų pasaulyje, tuomet – tai kabala.
Ir tada šioje naujoje savybėje atskleidžiame visiškai kitus tarpusavio ryšius tarp mūsų ir gamtos jėgų. Suvokiame tai, kas yra „siela“, kitaip tariant, žmogaus santykį su aukštesniąja jėga, kuri jį vysto.
Tad galima sakyti, jog egoistinė mūsų pasaulio savybė, kurioje gimėme ir vystomės, suteikia mums šio pasaulio ir savęs pažinimą. Ir tai vadinama psichologija. O žmogui įgijus savybę aukščiau mūsų pasaulio – davimo savybę, nukreiptą nuo savęs į supantį pasaulį ir leidžiančią žmogui pakilti į dvasinį lygmenį, vadinama kabala.

#288842

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija: santykiai tarp mokytojo ir mokinio

Aukštesnioji psichologija

Kabala ir psichologija

Sapnas mūsų gyvenime – tai labai rimtas smegenų darbas, kai jos apdoroja ir sudėlioja informaciją, sukauptą per dieną, o gal ir kelias. Smegenys ją rūšiuoja ir padeda į savo archyvą. Kartu atsiranda chaotiškų ryšių, todėl sapnai kartais atrodo nerealūs.
Iš tikrųjų sapne vyksta labai galingi veiksmai ir sprendimai. Smegenys dirba itin intensyviai, tik tokiais giliais, vidiniais lygiais, kurių dar negalime tirti. Kai ši informacija sudėliota ir pasąmonės lygmeniu suvokta viduje, žmogus būna pasirengęs pabusti.
Visada sapnuojame. Sapnai nuolat pereina per mus, nes tai klajojantys procesai mūsų smegenyse.
Ir žmogus jau pasirengęs kitai dienai, pasirengęs tinkamai suvokti informaciją remdamasis praėjusia diena ir patirtais sapnais, kitaip tariant, iš naujo įvertino informaciją miegodamas. Taip sapnas, atjungdamas tave nuo tikrovės, padeda tinkamai persikrauti ir ateiti į naują būseną, naujai vertinant realybę.
Dvasiniame pasaulyje viskas yra taip pat, nes mūsų pasaulis yra dvasinio pasaulio atspindys.
Dvasiniame pasaulyje (kitaip nei mūsų pasaulyje) neužmigdami ir neatsijungdami nuo realybės, sąmoningai keliame save į kitą pakopą, tarsi į kitą dieną. Atsiskyrę nuo ankstesnės pakopos ir dar nepakilę į kitą pakopą, esame tarp jų ir norime sąmoningai pervesti vieną į kitą. Tai ir yra naktis tarp dviejų dienų.
Bet būdami tarp dviejų realybių galime pajausti tokias būsenas, kurioms viduje dar nesame pasirengę. Galime pajausti tai, ko dar nesuprantame, pamatyti tai, kas mums dar neva nepriklauso; kam dar nesame pasiruošę.
Todėl sapnai yra labai ypatinga, graži būsena, iš kurios vėliau galima padaryti toli siekiančias išvadas, ateiti į naujus siekius.

#278131

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Sapnas – kitos pakopos nuojauta

Sapnai naktį – dienos tęsinys

Realybė sapne

Klausimas: Ar aukštesnysis egzistavimas apribotas? Ar begalybė turi ribas?
Atsakymas: Ar aukštesnysis egzistavimas beribis – visa tai atsiskleidžia tik mūsų pojūčiuose. Tad apie tai negalime kalbėti objektyviai.
Klausimas: Įdomu, kodėl žmogų taip painioja? Iš esmės, jame iš pradžių turi būti supratimas, kad jis viską suvokia subjektyviai. Bet dėl tam tikrų priežasčių jam duodama objektyvumo sąvoka, jį painioja, kad galima į viską žiūrėti objektyviai. Kokia to prasmė? Apskritai, iš kur žmogus žino, kad egzistuoja „objektyvumo“ sąvoka?
Atsakymas: Tai duota iš aukščiau. Galima sakyti, kad tai daugiau ar mažiau duodama kiekvienam žmogui priklausomai nuo jo sielos rūšies, ir jis turi pamėginti tą galimybę realizuoti.
Klausimas: Iš esmės, tai tiesos jautimas?
Atsakymas: Taip.

#281395

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“