Kongresas Prahoje. Pasiruošimas pamokai
Klausimas. Mes baigėme vystytis negyvajame, augaliniame, gyvūniniame lygmenyse ir dabar turime pereiti į lygmenį „Žmogus“. Dėl ko įvyksta šis kokybinis šuolis?
Atsakymas. Jei susijungiame tarpusavyje ir pasiekiame tokį ryšį, kai vietoj rato pradedame jausti jo centrą, t. y. save kaip vieną visumą, viename nore, tai ši galia (atitinkanti mūsų egoizmo laipsnį ir pakilimą virš jo) įveikia 0-1-2-3-4 lygmenis, ir mes susivienijame.

Kitaip tariant, egoizmas išstumdo mus į priešingas puses, sukelia tarp mūsų milžinišką pasipriešinimą, ir tas, kuris studijuoja kabalos mokslą, pradeda rimtai jį realizuoti, jaučia neapykantą draugams, – tai, ko anksčiau nebuvo.
Besimokydamas jis tai jaučia vis labiau, ir pagal tai, virš kokio egoizmo lygmens mes susivienijame, atsiranda vienybės galia, pritraukianti mums Supančiąją šviesą (Or Makif).
Šviesa pradeda dirbti mums: kiek mūsų norai sutampa su ja, tiek Ji mums šviečia ir kuria tarp mūsų tokį ryšį, kokia yra pati.
Tada mes tampame lygūs Jai – indu jos užpildymui, kuris vadinamas „siela“.
Tai ir yra mūsų būsima būsena, nepriklausoma nuo laiko, erdvės, judesio, virš fizinio pasaulio, apie kurį kalbėjo Einšteinas: aukščiau šviesos greičio ir mūsų biologinio gyvenimo.
Tokią būseną turime pasiekti būdami šiame pasaulyje, materialiame kūne, nes jis tam netrukdo ir egzistuoja tam tikruose tarpsniuose iki tol, kol mes išeisime į naują lygmenį.
Prie to mus veda kabalos mokslas, pabrėždamas, kad krizė, kuri apėmė pasaulį, iš tiesų ne krizė. Graikų kalba „krizė“ reiškia gimimą. Ir tai tikrai yra mūsų gimimas būsimojoje pakopoje „Adomas“ (Žmogus).

Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. Prahos kongreso pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, III dalis

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Kas ten, už laimės viršūnės?

Klausimas. Jei visi – laukiniai, kaip rašo Baal Sulamas, – ar tai reiškia, kad mūsų laukia likimas, kuris ištiko laukinius, kuriuos sunaikino labiau išsivysčiusios civilizacijos? Nuolat augantis milijardų nesąmoningų žmonių egoizmas – tai apokalipsės, neišvengiamo mūsų civilizacijos susinaikinimo garantija?
Atsakymas. Laukiniai nebuvo sunaikinti. Mes taip pat visi buvome laukiniai. Todėl nereikia manyti, kad mes kitokie. Mes ir šiandien laukiniai tam tikra prasme. Matant tai, kaip nevykusiai sąveikaujame visuomenėje ir šeimoje, sunku pasakyti, kad esame protingos būtybės.
Kiekvieną akimirką mus valdo egoistinis instinktas. Atrodome blogiau už beždžiones. Beždžionės nenaikina savęs, o mes užsiimame kolektyviniu, sąmoningu, tyčiniu savęs naikinimu.
Gamtoje nėra daugiau tokios rūšies, kaip homo sapiens (neva mąstantis žmogus), kuri taip kryptingai siektų susinaikinti. Nors gali būti laimingas, žmogus daro savo gyvenimą nereikšmingu, nuolatos stumia save į netikrumą, baimes, nerimą, o tai galiausiai lemia susinaikinimą. Tuo mes unikalūs.
Bet civilizacija nesusinaikins. Bet kuriuo atveju privalome pasiekti iš anksto gamtos numatytą tikslą. Mes galime rinktis būdą: ar eisime per kančias, ar geruoju, Šviesos, keliu, kitaip tariant, pritraukdami Aukštesniąją jėgą, kad ji mus surinktų ir teisingai suorganizuotų.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – draugas

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentaras. Dabar labai populiarėja kompanjono profesija.
Laikraščio „Guardian“ straipsnyje kalbama, kad „bendravimo industrijai lemta augti, kadangi mes tampame vis vienišesni, ypač jaunimas. Todėl kompanjono profesija vadinama ateities aukso kasykla.“
JAV jau egzistuoja tokios paslaugos, kaip mokamas apsikabinimas su profesionalu, vakarienė su nepažįstamaisiais arba išnuomojamas draugas.
Atsakymas. Dabar net jauni žmonės tampa vienišiais, nekalbant apie senolius.
Kažkada ėjome į kiną, teatrą, išeidavome į gatvę, vaikai augo kiemuose. Viskas buvo visiškai kitaip. Mes bendravome. Aš pamenu, kaip pašokdavau ryte iš lovos ir bėgdavau į kiemą, kad pamatyčiau draugus.
Šiandien viso to nėra ir jau nebus. Jokių kiemų, net smėlio dėžėse vaikai žaidžia atskirai.
Klausimas. Vadinasi, kompanjonai bus vis reikalingesni?
Atsakymas. Aš manau, kad kompanjonai bus reikalingesni dvidešimtmečiams, trisdešimtmečiams, o ne pensininkams.
Visi mes esame neįgalūs dėl vienišumo, ir mums bus reikalingas bendravimas. Galiausiai pasieksime būseną, kai būsime priversti betarpiškai bendrauti vienas su kitu, kadangi elektroninis kontaktas nepakeis normalaus žmogiško jausminio bendravimo. Ir tada jau mes galėsime kažką paaiškinti žmonėms.
Klausimas. Jūs manote, kad įvyks lūžis ir grįšime prie fizinio bendravimo?
Atsakymas. Sugrįšime, bet jau ne šiame lygyje. Dabar kompaniją žmonėms turės palaikyti kabalistai – organizuoti juos į didelius ratus.
Tai ateities profesija, kai didelėse salėse susirenka daug žmonių ir su jais dirbama. Kartu jie šoka, dainuoja, svarsto, kas yra pasaulis, ką jie gali suprasti ir suvokti vienydamiesi.
Juk svarbiausia yra vienybė. Būtent to ir trūksta žmonėms. O kai vienas žmogus palaiko kompaniją kitam, tai visai neracionalu ir greitai pranyks.
Toks pripildymas tuoj pat dingsta, atsiranda tuštuma, nes žmonių nepalaiko kita karta.
Ir apskritai, bendravimas reikalingas visiems. Tokią programa šiandien plėtojame, tobuliname. Ji skirta bendravimo specialistams rengti, netgi pasakyčiau – žmonėms sujungti.
Pati svarbiausia profesija bus žmonių susijungimo į sistemą „Adomas“ instruktorius, nes visa kita darys automatai. O jungti turi žmonės.

Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Draugystė internete negali būti tvirta

Širdžių apnuoginimas

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Klausimas. Iš individualizmo – į bandą? Nejaugi skruzdėlynas – tai artimiausia mūsų ateitis?
Atsakymas. Tai sąmoningas „skruzdėlynas“ – kolektyvinis protas, kolektyvinis pojūtis pakelia mus į aukštesnę pakopą.
Žmogus netampa nesąmoninga skruzdėle, nenustoja save suvokti, nepraranda individualumo kaip paukščiai ar žuvys, judančios būriu.
Mes liekame savarankiški, nes kiekvienas mūsų yra savarankiška visos žmonijos dalis. Kiekvienas gali duoti žmonijai tai, ko negali duoti nė vienas kitas bendroje sistemoje, šiame viename organizme.
Todėl kurdami šį ypatingą integralų tarpusavio ryšį „Žmogaus“ lygmenyje, pakylame į kitą susivienijimo lygmenį. Pradedame jausti paslėptą gamtos pusę, imame suvokti sekančią pakopą, kur jaučiame jėgas, valdančias visą pasaulį.
Ši aukštesnė pakopa nesusijusi su mūsų pasauliu. Mes turime į ją pakilti.
Ir kai pakylame į šį aukštesnį lygmenį padedami savo naujo kolektyvinio proto, kolektyvinio noro, mes jau egzistuojame ten virš laiko, erdvės, fizinio judėjimo ir todėl patenkame į tobulo, amžino Begalybės pasaulio būseną.
Taip kad tai nėra paprastas panašumas į skruzdėles.
Individualumas neprarandamas, jis įtraukia į save visą žmoniją, nes žmogus, kaip  vienos visumos dalelė, turi savyje visus.
Apie tai ir kalba kabalos mokslas – apie maksimalios, absoliučios kiekvieno individualybės atskleidimą, kai vienas žmogus lygiavertis visiems.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur mus nuveda individualizmas?

Planeta kaip vienas kambarys

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentaras. Kūrėjas sukūrė didžiulį norą gauti, ir šis noras gauti šiandien yra įsikūnijęs septyniuose milijarduose žmonių. Ar gali atsitikti taip, kad jis bus įsikūnijęs tik keliuose tūkstančiuose žmonių, kaip rašo Bal Sulamas, kad paskutinėje kartoje gali likti keletas tūkstančių žmonių?
Nėra skirtumo, koks kiekis biologinių kūnų ateis, kad ištaisytų norą gauti? Arba, tarkim, dešimties žmonių pakanka?
Atsakymas. Taip. Svarbiausia, kad šie dešimt žmonių įkūnytų visatos egoizmą, tai yra visos žmonijos (milijardų žmonių) egoizmas susikoncentruotų tuose dešimtyje, kurie susirinktų tarpusavyje,  anuliuotų šį egoizmą ir susijungtų kartu į vieną vienetą. Ši būsena ir yra Adomas – viena bendra siela.
Be abejo, egoizmą ištaisyti sunkiau, kai jis sukoncentruotas dešimtyje, negu tuomet, kai jis įsikūnijęs milijarduose, dėl to kabala kviečia mus būtent šiandien pasiekti išsitaisymą.
Po trečiojo pasaulinio karo bus daug blogiau, nors kančios, kurias atneš karas, privers žmones susivienyti. Tačiau valios laisvė, sprendimas vienytis – šias užduotis vis tiek teks spręsti.
Būtent todėl privalome siekti išsitaisymo šiandien.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų?

Karas ar taika?

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Klausimas: Koks turi būti vyras šeimoje pagal kabalą? Kokios jo pagrindinės pareigos? Koks vaidmuo visuomenėje? Kas yra vyras kabaloje?
Atsakymas: Gamtoje yra dvi lytys, du kraštutinumai, du poliai – vyriškas ir moteriškas. Vidurinio poliaus nėra.
Yra dvi jėgos: Kūrėjo jėga – duodanti, daranti poveikį, emanuojanti jėga, ir kūrinio jėga – noras, stygius, tuštuma, kuris nori būti pripildytas, pritraukia prie savęs, viską sugeria į save.
Tai du poliai: teigiamas (vyriškas) – išskiriantis iš savęs, duodantis, ir neigiamas (moteriškas) – pritraukiantis, norintis prisipildyti.
Nuo pat pradžių kūrinys yra moteriškos giminės, kadangi visi turi tik vieną vienintelį norą – norą prisipildyti, kitaip tariant, sugerti, pritraukti prie savęs visa tai, ko nuo pat pradžių norime. Todėl mes visi Kūrėjo atžvilgiu esame moteriškos giminės.
Bet kaip mes skiriamės tarpusavyje?
Tie iš mūsų, kurie įveikia savo egoizmą ir eina kitų link, gali pakilti aukščiau savojo egoizmo ir, nepaisant noro sugerti į save, dirba davimui, meilei artimui, tam, kad rūpintųsi kitais, pripildytų kitus, vadinami vyrais.
O tie, kurie negali įveikti egoizmo ir taip pat kaip ir anksčiau nori tik prisipildyti patys ir galvoja apie tai, kad jiems būtų geriau, – tie kabaloje vadinami moterimis.
Kabaloje mes atskiriame lytis tik pagal dvasinius požymius: jei duodi, tai tu – vyras, o jei gauni, tai moteris. Be to, gali akimirką būti šioje būsenoje, akimirką – kitoje. Tai nepriklauso nuo kūno lyties.
Jei sieki dvasinio vystymosi, tai sieki tapti vyru dvasine prasme – tapti duodančiuoju.
Per visą vystymosi istoriją buvo daug moterų kabalisčių, ir jos dvasine prasme vadinosi vyrais ir buvo aukščiau visų kitų vyrų. Jos pagal dvasią buvo vyrai – tai žymiai aukščiau.
Todėl reikia žvelgti ne į fizinį, kūnišką vyro ir moters lyties apibrėžimą, o į tai, kas jis kaip žmogus – duodantis ar gaunantis.
Šiuo metu pasakyčiau, kad yra daugiau moterų, kurios siekia davimo savybės, nei vyrų.
Klausimas: Pasak kabalos, koks turi būti vyras šeimoje?
Atsakymas: Vyras šeimoje turi rodyti pavyzdį, kaip jis kyla aukščiau savo egoizmo. Pageidautina, kad šis pavyzdys būtų ne žemiškas (nors tai taip pat turi būti, kaip pavyzdys, ypač vaikams), o dvasinis, kad vyras rodytų pavyzdį, kaip siekti dvasinio vystymosi, ir vaikai imtų iš jo pavyzdį. Kadangi be to mūsų pasaulis uždus.

Iš 2016 m. birželio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 1 d.

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 2 d.

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 3 d.

Klausimas: Kokią alternatyvą pinigams gali pasiūlyti kabalos mokslas?
Atsakymas: Pastangas. Pinigai – pastangų ekvivalentas. Todėl viskas, ko mums reikia – tai subalansuoti mūsų gyvenimą.
Pabandykite šiek tiek persitvarkyti, kad galėtumėte dirbti, palaikyti santykius šeimoje, daryti viską, kas įprasta, tik labiau subalansuotai. Pasistenkite gyventi tokiuose rėmuose ir užsiiminėti kabalos mokslu. Ir pamatysite, kad jums visko užtenka. Mintys, kad jums kažko trūksta, palaipsniui pasitrauks, jūs nusiraminsite ir suprasite, kad visko pakanka.
Klausimas: Už pinigus galima gauti visus mūsų pasaulio malonumus. O ką siūlo kabalos mokslas, jei pinigų nebus ir visas pasaulis sėdės su pašalpomis?
Atsakymas: Kabalos mokslas siūlo patį didžiausią – amžiną, nepraeinantį – užpildymą ir malonumą, kokio neduoda jokie pinigai.
Kabalos mokslas pakelia žmogų į amžinybės, tobulumo lygmenį, t. y. aukščiau mirties. Jis sukurtas taip, kad Aukštesnioji šviesa, kuri ateina per šią metodiką, vadinamą kabalos mokslu, mus užpildo, ir mums daugiau nieko nereikia. Tokiu būdu prieiname prie mūsų natūralaus esminio užpildymo.

Iš 2016 m. balandžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pinigų epochos pabaiga, I dalis

Pinigai, auksas ir sidabras

Ne piniguose laimė

Komentaras: Baal Sulamas rašo apie ketvirtąjį pasaulinį karą. Išeina, kad gamtos programoje potencialiai egzistuoja trečiasis ir ketvirtasis karai?
Atsakymas: Mes vystomės keturiomis pakopomis. Jei kalbame apie pasaulinius sukrėtimus, tai jie visi taip pat turi vystytis toje pačioje sistemoje keturiomis pakopomis, nes egoizmas vystėsi vadinamosiomis „keturiomis tiesioginės šviesos stadijomis“.
Todėl ir pasauliniai sukrėtimai, konkrečiai – pasauliniai karai, taip pat gali vystytis keturiomis stadijomis.
Arba galime juos anuliuoti, dar jiems neprasidėjus, savo veiksmais, kai imsime vienytis, nepaisydami egoistinių polinkių ir egoistinių siekių galvoti tik apie save.
Turime suprasti, kad esame absoliučioje sąveikoje, visiškai sujungti vieni su kitais, net jei to ir nenorime. Matome, koks dabar yra pasaulis, kaip jis mums įrodo, kad esame tarpusavyje susiję, tik mus jungia kenksminga – egoistinė – jėga. Turime kuo greičiau tai ištaisyti.
Suprantama, kad potencialiai egzistuoja visos blogosios mūsų vystymosi stadijos, kai gamta mus skubina, nulemdama kiekvieną būseną.
Bet kartu yra galimybė vystytis greičiau, negu gamta įpareigoja. Tai įmanoma, kai patys siekiame vienytis – ne todėl, kad gamta mus verčia kančiomis, bet patys, savo noru. Šis kelias yra pageidautinas, nes taip vystysimės ne tik greitu, bet ir maloniu būdu, išvengdami tokių kančių, kaip trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Klausimas: Ar galimas ryšys su tais, kurie studijavo kabalos mokslą, bet išėjo iš šio pasaulio? Jūs sakėte, kad palaikysite su mumis ryšį, net jei iškeliausite.
Atsakymas: Jokių problemų! Nejaugi mūsų pasaulis yra kliūtis jausti visą pasaulių sistemą? Nieko panašaus.
Dabar jūs nejaučiate viso pasaulio, visos sistemos. Tačiau po kiek laiko įgysite šią galimybę, atsiskleis vidinė savybė, ir jūs pradėsite jausti visą visatą dar būdami šiame pasaulyje.
O atsisveikinę su šiuo gyvenimu jausite pasaulį ne tik per fizinį kūną. Juk Aukštesnįjį pasaulį jaučiame ne kūnu, o organais, kurie susikūrė – siela. Kai žmogus atsiskiria nuo kūno, siela nepatiria jokių pasikeitimų. Todėl jūs pratęsite savo dvasinį kelią, savo tobulėjimą ir be kūno.
Svarbiausia būnant kūne vieną kartą mūsų pasaulyje atskleisti Kūrėją ir tada jūs jau galite judėti toliau.

Iš 2016 m. gegužės 8 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesiekite sielos su kūnu!

Gyvenimas kaip akimirka, arba akimirka kaip gyvenimas

Gyvensime!

Klausimas: Kas yra kolektyvinis tikrovės suvokimas? Sakykime, aš – biologinis organizmas, susidedantis iš milijardo ląstelių, kurios susijungė, ir taip suvokiu pasaulį. Tačiau kiekviena ląstelė manyje taip pat kažkaip suvokia pasaulį. Ar galima palyginti tai su tuo, kaip suvokia pasaulį atskiras žmogus ir kaip suvokia pasaulį visuomenė? Kaip suvokia pasaulį kabalistas?
Atsakymas: Mūsų organizmas suvokia pasaulį ribotai, per savo visas poras, per visas savo ląsteles, per visus savo suvokimo organus – regėjimą, klausą, skonį, lytėjimą, uoslę.
O kabalistas suvokia pasaulį per bendrą norą, kurį sudaro negyvosios, augalinės gamtos, ir gyvūniniai bei žmogiškieji norai kartu. Tai yra kabalistai jaučia viską, ką jaučia visa visata, kaip savo asmeninę dalį. Iš esmės, tai žmonijos noras, kurį jie jaučia kaip savo asmeninį.
Tai labai nepaprasta. Tai labai keičia žmogaus suvokimą apie pasaulį, sukelia jame atitinkamas reakcijas. Baal Sulamas rašo apie tai, kad jis visa tai jaučia savyje, savimi, o ne atskirų, išorinių pojūčių lygmenyje.
Įsivaizduokime, kad šeimoje yra 10 vaikų, visi jie turi savo poreikių, o mama jaučia juos visus. Ji jaučia visumą: ko jiems trūksta, kas jiems geriausia ir taip toliau. Ji nejaučia kiekvieno individualaus egoizmo, o jaučia bendrą norą, jų siekimą ir tą galimybę, kurią ji gali duoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame