Klausimas: Kaip susidoroti su pavydo jausmu? Kas tai?
Atsakymas: Žiūrint, kokiame lygmenyje. Jeigu tai gyvūninis pavydas, kai pavydite vieno žmogaus kitam, jausdamas, kad tas atima jus dominančio objekto dėmesį, kurį norėtumėte nukreipti į save, – tai viena. Tai šio pasaulio pavydas, ir su tuo reikia dirbti.
Bet geriau, jei sieksite suvokti Kūrėją, ir tai užgoš visą kitą. Tuomet neturėsite problemų nei su pavydu, nei su kuo nors kitu, nes darbas su Kūrėjui, kai siekiate Jo, ir Jis ima manipuliuoti, norėdamas atvesti tave pas Save, kur kas intensyvesnis savo jausmais, giluma, galimybėmis nei bet kokie žemiški pojūčiai.
#265836

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Danija jau 40 metų patenka tarp laimingiausių pasaulio šalių, ir joje, beje, auklėjami laimingi vaikai. Danai taiko principą, vadinamą „hygge“ – „jaukumas“. Jis reiškia jaukumą ne tik namuose, bet ir žmonių santykiuose.
Pavyzdžiui, jie sako: „Kai įeini į „hygge“ erdvę, savo stresą, negatyvą palieki už šeimos rato“. Tai pagrindinis principas, reiškiantis bendrą mūsų laiką, o ne mano laiką su tavimi.
Tarkime, kad vienas tėvų grįždamas namo jaučia, jog darbe ar kur nors kitur susierzino, jis turi šiek tiek pastovėti už durų arba 10 minučių pasėdėti automobilyje ir tik pasikeitus būsenai įeiti į namus, nes įeina į „hygge“, į šį vidinį jaukumą.
Visi susiburia viename kambaryje bent porai valandų ir dainuoja. Danai daug dainuoja. Visa šeima: močiutės, seneliai, vaikai. Sakoma, kad tai ir užaugina laimingus vaikus.
Kaip manote, ar šis principas gali būti taikomas visam pasauliui? Ar toks šiltas jaukumas gali staiga tapti nauju žmonijos auklėjimu? Ar galima imti tai ir pritaikyti?
Atsakymas. Šaunūs danų, lietuvių vaikinai: ramūs, santūrūs, lėti. Toks jų charakteris.
Perimti galima, gal tai kam nors padės. Gerai, jei jie gali taip nusiraminti. Dar gali nueiti į klubą, pažaisti bridžą, o vakare grįžti namo. „Oi! Jau aštuonios vakaro, turime eiti miegoti.”
Klausimas. O po to?
Atsakymas. Po to tas pats. Svarbiausia – nieko nepažeisti.
Komentaras. Bet sakoma, kad jie išauklėja laimingus vaikus.
Atsakymas. Žinoma, tai laimingi žmonės. Svarbiausia – grafikas, kurio laikotės, ir nieko daugiau! Žinote, svarbiausias dalykas armijoje yra įstatai. Laikaisi kariuomenės įstatų ir laimingai gyveni Danijos karalystėje.
Komentaras. Vadinasi, sakote, kad „hygge“ – tai įstatai, kuriuos tauta sukūrė per šimtmečius. Bet, kaip suprantu, kalbate šiek tiek ironiškai, nes kitiems tai tiesiog neįmanoma.
Atsakymas. Neįsivaizduoju, manau, kad šiandien ir Danijoje ne visi sugeba tai padaryti. Bet kiekviena tauta turi savo charakterį. Vienokį šiaurinės tautos, kitokį – pietinės. Afrika visiškai kitokia nei Azija. Pažvelkime į meksikiečius ir pietų amerikiečius: „Jei nevyksta karnavalas ir nešaudoma į orą, tai apie ką kalbėti?!”
Klausimas. Ar kabalos požiūriu tai ir vadinama laimingų vaikų auklėjimu?
Atsakymas. Nežinau, ar tai laimė.
Laimė yra tada, kai žmogus turi realų tikslą, kuriuo niekaip ir niekada negali nusivilti, nes jis teisingas, amžinas, tobulas, ir žmogus tikslingai jo siekia. Nepaisant visada kylančių klausimų, nes šie klausimai yra skirti tam, kad jis nuolat kreiptų save į šį tikslą. Ir tada viskas bus gerai.
Klausimas. Bet jūs kalbate kaip kabalistas. Ar paprastas žmogus taip pat galvoja?
Atsakymas. Ir paprastas žmogus mūsų laikais jau turėtų tai žinoti.
Klausimas. Bet šis jaukumas nėra tikslas?
Atsakymas. Gamta mūsų tokių nesukūrė, todėl neleis mums likti tokiems.
Komentaras. Nors jie tokie jau gana seniai.
Atsakymas. Tai jų charakteris. Nesiruošiu nieko kritikuoti, juo labiau šaipytis. Jokiu būdu. Juk suprantu prigimtį.
Gamta sukūrė mus tokius, kad kiekvienas pagal savo charakterį, savo egoizmą tinkamai jį realizuotume. Kol kas danai vis dar yra šioje būsenoje. Jei gali, tegul tęsia. Kai negalės – prisijungs prie likusios besijaudinančios žmonijos.
Klausimas. Manote, kad jie negalės ilgai išlaikyti šios būsenos, ypač dabar, mūsų laikais?
Atsakymas. Ne. Bet net ir jungdamiesi prie žmonijos, jie, žinoma, prisijungs ne tokiu dideliu greičiu, kaip visi. Jie bus tarsi variklyje, o ten, kaip ir visur, yra taktai. Arba sukiesi šimtą taktų per minutę, arba dirbi kartą per minutę.
Klausimas. Ar jums labiau prie širdies neramus, viduje nejaukus, judrus žmogus? Jums artimesnis egoistiškas žmogus?
Atsakymas. Toks gali greičiau įvykdyti savo programą ir pasiekti aukštesnįjį tikslą. Tačiau kiti seka paskui jį, todėl jų vaidmuo ne menkesnis. Mes tiesiog esame sukurti skirtingi ir todėl turime skirtingai elgtis.
Klausimas. Vadinasi, negalėsime to perimti?
Atsakymas. Ne, jokiu būdu negalima perimti. Kiekvienas turi dirbti pagal savo prigimtį.
Klausimas. O kaip žmogus gali suprasti, kad tai jo prigimtis?
Atsakymas. Jis pajus vidinį komfortą. Jaučiu vidinį komfortą tada, kai sukuosi didžiuliu greičiu, arba tada, kai, prieš įeidamas į namus, pusvalandį automobilyje ramiai ruošiuosi svarbiam susitikimui su savo žmona, kuri mane pasitinka ir kviečia į namus. O aš su ja sveikinuosi ir įeinu, tarsi ką tik susipažinęs.
Komentaras. Įdomu, sakote, kad kiekvienas eina savo keliu.
Atsakymas. Žinoma!
Klausimas. Nuo ko tai priklauso?
Atsakymas. Savo prigimtimi esame tokie skirtingi tam, kad mūsų būsimojoje sąjungoje sukurtume vieną bendrą universalią konstrukciją, vadinamą „Žmogumi“ – Adomu.
Klausimas. Tada kiekvienas turės savo vietą? Kiekviena tauta?
Atsakymas. Žinoma! Tarkime, aš sukuosi didžiuliu greičiu, kiti – lėčiau, treti – dar mažesniu greičiu, lygiai kaip mūsų organizme yra sistemų, kurios įjungiamos milžinišku greičiu, su dideliu taktu, o kitos su vis mažesniu ir mažesniu… Galima palyginti nagus – rankų nagai paauga milimetrą per savaitę, o kojų – milimetrą per mėnesį.
Kiekvieno tempas kitoks, nors atrodytų, kad tai tas pats audinys ir vienas organizmas.
Klausimas. Ar visi turi vieną tikslą?
Atsakymas. Visų tikslas vienas, tik kas žino šį tikslą? Jei žinotume, kad visi turime vieną tikslą, sutartume vienas su kitu. Pradėtume kartu ieškoti kelio šiam tikslui pasiekti.
O šiaip jaučiame, kad kiekvieno tikslas kitoks. Egoizmas mus atskiria, neleidžia pajausti, kad kartu turime judėti vieno tikslo link.
Klausimas. Bet ar vis dėlto galime tai pasiekti? Ar mus atves į tą patį tikslą, ar ne?
Atsakymas. Aš manau, kad jis turėtų paaiškėti iš vidaus.
Klausimas. Koks tas tikslas?
Atsakymas. Tikslas labai paprastas: atskleisti gyvenimo prasmę.
Klausimas. O kokia ji?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė yra žinoti jo prasmę.
Kai jaučiu gyvenimo prasmę, jaučiuosi visiškai pripildytas. Žinau, kodėl egzistuoju, žinau, kas man vadovauja, į ką kreipiuosi, ką darau kiekvieną savo egzistavimo momentą, kurlink einu. Prieš mane atsiveria vis nauji horizontai.
Jaučiuosi kaip vaikas, atvykęs į Disneilendą. Ir visa tai neįtikėtina! Visa tai yra pasaka! Taip žmogus turėtų jaustis, atskleisdamas Kūrėjo planą.
Klausimas. Ar kiekvienas turi savo gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Kiekvienas tuo mėgausis individualiai, nes mes visi taip sukurti. Tačiau žmogus mėgausis tuo, kad nuolat palaiko ryšį su kitais. Šio dvasinio Disneilendo atskleidimas kyla iš to, kad atskleidžiame vis integralesnius mūsų tarpusavio ryšius. Ir jie atsiskleis kaip Aukštesniojo pasaulio suvokimas. Tai rimtas nuotykis.
Klausimas. Jūs jau padarėte išvadą, kad žmogaus tikslas – suvokti Aukštesnįjį pasaulį. Ką tai reiškia – suvokti Aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas. Tai reiškia suvokti visiškai skirtingų gamtos jėgų sąveikos harmoniją. Matome, kaip jungiasi visos problemos, veiksmai, mintys, siekiai – viskas, kas tik įmanoma, visų laikų ir visi dalykai kartu, pasirodo, sudaro harmoningą sistemą ir jie yra būtini vienas kitam – šios harmonijos atskleidimas ir yra kūrimo tikslo, Kūrėjo sumanymo atskleidimas.
Klausimas. Jūs visada kalbate apie harmoningų santykių tarp žmonių atskleidimą – kad visi esame harmoningai susieti. Ar ir tai čia patenka?
Atsakymas. Žinoma! Tai ir yra aukščiausias visos šios harmonijos lygmuo. Atrasti šią harmoniją – žmogaus gyvenimo tikslas.
#260665

Iš 2020 m. vasario 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas: Sakote, kad gamta – tai integrali sistema, ir joje viskas grįsta meile. Bet iš istorijos žinome, kad gamtoje viskas remiasi konkurencija, išgyvenimu, arčiau esančio engimu. Kaip tai pakomentuotumėte?
Atsakymas: Labai paprastai. Kiekvienas iš mūsų susideda iš dviejų dalių: gyvūno ir žmogaus viename. Gyvūno pavidalas paklūsta bendrai evoliucinei raidai, ir su tuo nieko nepadarysi.
O žmogus mumyse turi būti virš konkurencijos, remtis tik abipuse pagalba. Kabala moko, kaip iš mūsų, gyvūnų, sukurti žmonių bendruomenę. Tik taip įstengsime išgyventi. Kitaip, išnyksime ir kaip gyvūnai.
#265738

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Ar gali žemiškoje moteryje vystytis ir gavimas, ir davimas? Ar moteris, mokanti gauti, kad duotų, bus harmoninga?
Atsakymas: Jei mūsų pasaulyje vyrai ir moterys skirstomi pagal išorinius biologinius požymius, tai dvasiniame tai visiškai nesvarbu.
Dvasiniame pasaulyje kiekviename iš mūsų (nesvarbu, ar tai žemiškas vyras, ar moteris) formuojasi siela iš noro gauti ir ketinimo duoti. Todėl galite būti dvasine vyriška dalimi, t. y. duodanti, o jūsų vyras, gyvenimo palydovas – moteriška dalimi. Vėliau galite susikeisti vietomis, priklausomai nuo jūsų pastangų ir būsenų. Tai neturi nieko bendra su fiziologine lytimi.
Jei kartu su vyru norite užsiimti dvasiniu darbu, tai jau esate grupė. Grupę sudaro mažiausiai du žmonės, gali būti ir dešimt, bet ne daugiau. Grupėje kiekvienas duoda ir kiekvienas gauna.
Todėl kiekvienas atlieka gaunančio vaidmenį kaip moteris, tai vadinama „moteriška dalimi“, ir duodančio vaidmenį, o tai – „vyriška dalis“. Ir šitai neturi nieko bendro su jų lytimi. Tad viskas yra labai sąlygiška.
Mūsų pasaulyje skirtumai tarp vyro ir moters griežtai apibrėžti vien pagal fiziologines savybes. O dvasiniame pasaulyje per vieną minutę galiu iš vyro virsti moterimi, o iš moters – vyru. Viskas priklauso tik nuo to, kiek manyje pasireiškia egoizmas ir kiek galiu pakilti virš jo.
Linkiu jums visoms būti dvasiniais vyrais, o žemiškame pasaulyje išlikti nuostabiomis moterimis.
Bus tęsinys…
#263292

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Klausimas: Kaip suprasti, kad jaučiu tinkamą džiaugsmą, nekylantį iš egoizmo?
Atsakymas: Tai reikia išsiaiškinti pamažu. Būna taip, kad žmogaus blogos būsenos tęsiasi dieną, dvi, tris. O po to viskas praeina, jis supranta, kad visąlaik buvo ypatingai valdomas Kūrėjo ir mato, kiek tai jam padėjo.
Svarbiausia nulenkti galvą ir praeiti visas tas būsenas. Nėra nieko bendresnio, ką galėčiau patarti būnant bet kokios būsenos. Svarbu, visuomet jausti, kad tai kyla iš Kūrėjo, o tu palenki galvą ir eini pirmyn.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad dvasiškai džiaugiesi? Kaip patikrinti save?
Atsakymas: Yra džiaugsmas, kylantis dėl gerų poelgių, kai per žmones artėji prie Kūrėjo, – tai ir yra dvasinis džiaugsmas.
#266315

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Džiaugsmas „Achišenos“ kely

Kas valdo mūsų gyvenimą?

Komentaras: Viena iš antisemitizmo priežasčių yra kosmopolitizmas ir globalizmas, kuriuos palaiko žydai.
Atsakymas: Tai yra žydų prigimtis, nes pats žydų požiūris į pasaulį visada buvo integralus. Pasaulis yra integrali sistema, sujungta visais lygmenimis. Tai kyla iš jų dvasinės šaknies.
Komentaras: Yra dar vienas įdomus teiginys, kad antisemitizmas yra tarsi žmonijos virusas, tarsi neapykantos debesis, užtemdęs žmonių sąmonę.
Atsakymas: Kai tik susikūrė Babilono valstybė, kurioje žmonės pradėjo vienytis ir tarp jų ėmė reikštis egoizmas, iškart atsirado jo ištaisymo metodika. Viskas atėjo iš ten.
Suvienijimo metodika vadinama „kabala“. Grupė, sutinkanti susivienyti, vadinama „judėjais“ – iš žodžio „ichud“ (susivienijimas). O visi kiti, kurie tam priešinasi, – pasaulio tautos.
Komentaras: Jūs dažnai teigiate, kad tai neturi nieko bendra su tautybe.
Atsakymas: Iš tikrųjų nėra tokios tautos kaip „žydai“. Kaip rašo Rambamas, Abraomas surinko savo grupę iš viso Babilono.
Klausimas: Tarkime, jei kas nors prisijungs prie susivienijimo metodikos, ar jis taps žydu?
Atsakymas: Taip, bet kuris žmogus. Įvairių tautybių žmonės, kurie prisijungė prie šios grupės per visą istoriją, paprastai tapdavo labai žymiais žydais. Pavyzdžiui, rabinas Akiva, Unkilus ir daugelis kitų. Net karaliaus Dovydo močiutė buvo moavitė.
#263165

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos analizė“

Jeigu draugai išoriškai vykdo reikalavimus, keliamus mokiniams, dalyvauja pamokose, draugų susitikimuose, tai aš neturiu teisės jų palikti. Kūrėjas atvedė mane pas juos, ir aš privalau dirbti su jais.
Ypatingai dabar, mūsų laikais, būti kabalistinėje grupėje – tai laiminga galimybė, gauta iš aukščiau. Kūrėjas tempia mus pas save.
Jeigu žmogus nors kaip susijęs su šiuo procesu, daugiau ar mažiau, tada jo niekaip nekritikuoju, man svarbiausia būti susijusiam su visais, kurie turi tokį siekį. Patikėkite, esame ypatingoje būsenoje, kuri vadinasi „išėjimas iš Egipto“. Ir tai išėjimas ne vienos Abraomo vadovaujamos grupelės, o atstovų visos žmonijos, visų tautų, visų bendruomenės sluoksnių.
Mes visi norime išeiti iš savo egoizmo, pakilti ir susijungti su Kūrėju. Ir Kūrėjas mums padeda: ne atsitiktinai ateina koronaviruso epidemija – ji palengvina išėjimą iš egoizmo.
Kūrėjas nori mums parodyti, kiek yra neteisingas mūsų ryšys, todėl koranavirusu atitolina mus vieną nuo kito. Ir dabar turime suprasti, kaip vėl susijungti, kokia teisinga forma. Kai tik būsime pasiruošę teisingai susijungti tarpusavyje, virusas dings.
Mes jau negrįšime į ankstesnį pasaulį, o kursime naują ryšį, naują visuomenę, naujus užsiėmimus. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo iki koronaviruso. Todėl reikia paaiškinti visai žmonijai, ko Kūrėjas reikalauja iš mūsų: draugiško santykio vienas su kitu, meilės tam, kad atskleistume tarp mūsų davimo savybę, susijungimą ir nuo meilės kūriniams pereitume prie meilės Kūrėjui.
#262417

Iš 2020 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Tautos širdis

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Klausimas: Važinėti po pasaulį ir mėgautis gyvenimu – kuo tai blogai?
Atsakymas: Nemanau, kad tai blogai, bet ir nelaikau tikslu savaime. Tegu kiekvienas iš mūsų pasižiūri, ką jam tai davė. Aplankiau dešimtis Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių ir susidariau apie jas bendrą supratimą. Bet jeigu žmogus savo keliones paverčia tikslu, tai šitai tiesiog ekskursijos, kurios jam nieko neduoda.
Kalbame apie tai, kaip mūsų pasaulį paversti tinkamu, saugiu, geru mums ir mūsų vaikams, kad galėtume kas akimirką mėgautis, kvėpuoti grynu oru, o ne smogu, kad valgytume normalų maistą, gertume normalų vandenį, o ne perdirbtą. Paverskime pasaulį normaliu.
Ir kam to reikia, kad dirbtume nuo ryto iki vakaro, o mūsų vaikai šlaistytųsi po gatves ar užsiimtų niekais namuose? Kodėl negalima padaryti taip, kad moteris grįžtų namo, ar bent jau iš dalies sutrumpinti jos darbo dieną? Manau, kad viskam reikia balansuoto požiūrio.
#266215

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Komentaras: Žmonės turi savybę išnaudoti gerus jausmus ir altruistinę meilę.
Atsakymas: Iš tiesų, žmonės turi tokią savybę. Suprantama, kad jie nori visus išnaudoti sau. Tačiau tai nereiškia, kad turime daryti tą patį.
Jei noriu pakilti virš gyvūninio gyvenimo ir negyventi kiek nors metų (kas man duota gyvūniniame kūne), jeigu noriu pasiekti lygmenį, kai suvokiu amžinybę, tobulybę, visą gamtą – dabar, dar nemirus mano kūnui, tai turiu pakeisti savo požiūrį į pasaulį.
Net remiantis vien egoistininėmis paskatomis, man verta tai atlikti.
Klausimas: Kiek metų reikia, kad žmogus savo egoizmą pakeistų altruizmu?
Atsakymas: Tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo gyvenamo laikotarpio. Mūsų laikais gana greitai – 5-15 metų, bet tai metai! Tai vis tiek metai.
O ko jūs norite? Kam jums tie metai duoti? Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas artėja prie pabaigos. Ir dėl ko gyvenote? Kad pajaustumėte visą gėrį ir blogį? O kas toliau? Nieko ir su niekuo.
Tad reikia išnaudoti metus tam, kad pasiektum būtent tikslą, su kuriuo lieki toliau.
#266221

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Meilė artimui auga priklausomai nuo meilės sau ar atvirkščiai?
Atsakymas: Meilė artimui auga tiek, kiek jos siekiama. O norint ją realizuoti, jums duodamas egoizmas – meilė sau. Pakildami virš savo ego, virš meilės sau, auginate meilę artimui.
Tuomet jumyse nuolatos balansuojamos šios dvi priešingos jėgos. Ir taip visuomet išlaikote vidinę, dinamišką pusiausvyrą.
Klausimas: Jei pamilsiu kitus, jie man nekenks?
Atsakymas: Savaime suprantama. Kiek mylėsi kitus žmonės, tiek būsi nuo jų apsaugotas. Tačiau tai neturėtų būti tavo tikslas, tau reikia jiems padėti.
„Pamilk savo artimą kaip save“ – tai bendras, svarbiausias, išorinis visos pasaulių sistemos, visos Visatos, abiejų pasaulių (šio ir anapusinio) dėsnis.
#266202

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Nešališkas požiūris į pasaulį

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“