Klausimas: Egzistuoja įvairių formų kliūtys skirtinguose lygmenyse pagal keturias gamtos vystymosi stadijas.
Pirma forma – negyvojo lygmens kliūtys: žemės drebėjimai, potvyniai, uraganai ir t. t. Augalinio ir gyvūninio lygmens kliūtys – įvairios ligos, virusai. O žmogaus lygmenyje – tai tam tikri psichologiniai nukrypimai. Ar galima taip sugrupuoti šias kliūčių formas?
Atsakymas: Apytiksliai.
Klausimas: Priklausomai nuo kiekvieno žmogaus struktūros, Gamta / Kūrėjas žino, kaip spustelti kiekvieną?
Atsakymas: Žinoma. Tai vyksta atitinkamai vystantis sielai, kitaip tariant, mūsų vidiniam norui, kurį turime subalansuoti, susilieti su Kūrėju.
Komentaras: Sakykime, kabalistinėje grupėje kyla nenoras susivienyti. Suprantu, kad tai kliūtis mano egoizmui, duota tam, kad įgyčiau altruistinį Kūrėjo gebėjimą negalvoti apie save.
Atsakymas: Tai yra tavo veiksmų atžvilgiu. O kaip elgtis su tavimi tos būsenos atžvilgiu, kai turi apibrėžti, kad be Kūrėjo nėra nieko kito ir tik Jis tave veikia? Kaip tave veikti, kaip duoti tau kokias nors žinias, kliūtis, kad vis dėlto treniruotumeisi, kad visas iš Kūrėjo, o ne iš ko nors kito?

Sakykime, kada apie tave visur nepalankiai rašo, tave plūsta, arba tau kyla nesutarimų šeimoje ir su pačiu savimi, kai matai, kad elgiesi negerai, neteisingai, egoistiškai ir keiki save,– kaip gali būti, kad tai darai pats, jeigu tėra viena jėga, kuri visa tai įgyvendina?

Vadinasi, turi keisti savo požiūrį į save, į aplinkinius ir į visą pasaulį: žiūrėti kaip į vieną vienintelę priežastį – „nėra nieko, išskyrus Jį“.

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Kliūtys dvasiniame kelyje

Palankus kliūčių vėjas

Prasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Klausimas: Kaip taip nutiko, kad gamtos karalius dėl iliuzinių idėjų gali sunaikinti ne tik kitus, bet ir save? Kaip tai suderinti su aukštais idealais, kultūra, menu, moralės principais ir galingu intelektu?
Atsakymas: Mums reikia suprasti, kad esame tokiais sukurti. Tiesiog neįtikėtina, kaip gamta, viena vertus, sukūrė mus protingais, kita vertus, davė tokį egoizmą, kuris su niekuo nesiskaito.
Jei prieš bet kokį gyvūną pastatysite dubenėlį su ėdalu, jis jaus, gerai jam tai, ar blogai. O jeigu priešais žmogų padėsi lėkštę su skanumynais, tai jis valgys, net jeigu tai jam ir blogai.
Ši problema su visais mūsų pojūčiais. Iš vienos pusės norime, iš kitos, nesuprantame, ko norime. Kitaip tariame, negalime suvaldyti savo norų. Jie mums komanduoja.
Gyvūnams komanduoja instinktas. Gerai ar blogai – tik instinktas. Čia nėra prisirišimo, meilės, neapykantos, malonaus-nemalonaus, tėra vien gerai ir blogai, kurie įrašyti organizme. O mes to neturime.
Klausimas: Vadinasi, žmogus yra aukščiausia gamtos pakopa, bet vien potencialiai?
Atsakymas: Žmogus tokiu taps, kai įsisąmonins blogį ir baigs savo taisymąsi.
#266209

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Klausimas: Kas yra prigimtis?
Atsakymas: Mūsų prigimtis – tai egoistinis noras gauti, mėgautis, būti savyje ir dėl savęs.
O priešinga, mūsų nejaučiame prigimtis – tai altruizmas, rūpestis kitais, meilė kitiems. To nejaučiame, tačiau galime kažkaip įsivaizduoti panašiai kaip motina elgiasi su kūdikiu, nors tai vis dėlto egoistinis pasireiškimas. Mūsų pasaulyje nėra altruistinių santykių tarp kūrinių.
Bet studijuodami kabalą matome, kad tai vis tik įmanoma. Yra aukštesnioji Šviesa – ypatinga substancija, kuri gali veikti ir pakeisti mus. Ir tapsime kitokie.
#266503

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Aplinkos poveikis
Klausimas: Anot kabalos, paveldimumas ir aplinka yra veiksniai, veikiantys žmogų nesąmoningame lygmenyje.
Su paveldimumu viskas aišku. Kalbant apie aplinką, ar aplinka, kurioje esame, veikia mus 100%? Kitaip tariant, neįmanoma nepatekti į jos įtaką?
Atsakymas: Net jei mes aiškiai nepasirenkame konkrečios aplinkos, bet esame tam tikrame sąlytyje su ja, ji vis tiek mus veikia: daugiau ar mažiau, tiesiogiai ar netiesiogiai. Be to, net mes patys nesuprantame, kaip patenkame į jos įtaką. Juk gali būti, kad nenoriu su ja kontaktuoti, bet ji vis tiek stipriai mane veikia.
Čia turime atlikti labai rimtą tiriamąjį darbą, kad žmogus suprastų, jog jam svarbiausia yra ištirti savo aplinką, kas konkrečiai jį veikia.
Kartais aplinka, kurioje esame, mus veikia gal net labiau nei žmonės, ji mus nukreipia į kokius nors visiškai nepraktiškus veiksmus, reakcijas ir pan. Todėl reikia labai gerai ištirti aplinkos poveikį žmogui pagal visus jos parametrus: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogiškąjį.
Klausimas: Vadinasi, ir negyvoji gamta taip pat veikia žmogų?
Atsakymas: Žinoma! Argi oras neturi įtakos mūsų nuotaikai ir savijautai? O miestas ir namas, kuriame gyvenate? Dabar kalbu ne apie žmones, bet apie visa kita – ypač apie negyvąjį lygmenį. Visa tai mus labai veikia.
Perkelkite ką nors į kitą vietą, ištempkite jį į mišką ar už miesto ir pamatysite visiškai kitą žmogų, nes supančios gamtos poveikis labai stiprus.
Komentaras: Sakoma, kad jei esate šalia depresyvaus žmogaus, tada jo depresija gali būti perduota ir jums. O juo labiau esant depresyvioje visuomenėje.
Atsakymas: Visiškai teisinga.
#256816

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Sprendimas – tinkama aplinka

Kaip pats save auklėjau

Kaip toliau mokytis, jei dingo pilnatvės jausmas?
Tęsti be užsipildymo! Kūrėjas man rodo: „Ar tu gali kažką atlikti be užpildymo, ar ne? O jei tu negali dirbti be kompensacijos, vadinasi, tu dirbi pas Faraoną, o ne pas Mane. Tada nesikreipk į Mane, eik pas Faraoną!“
Reikia pasistengti išeiti iš Faraono karalystės su grupės pagalba. Įeik į draugus, kad jie ištrauktų tave. Mažiau filosofuokite, o junkitės į grupę, pasitikėdami, kaip vaikas, anuliuodamasis prieš suaugusiuosius. Ir tada jam pavyks augti teisingai.
Išėjimas iš Egipto – tai nėra pabėgimas iš vienos vietos į kitą, o bėgimas nuo egoistinio noro. Kiekvienas iš mūsų išeina iš savo egoizmo ir jungiasi į grupės norą. Kai aš jungiuosi į grupę, tai reiškia, kad aš išėjau iš Egipto ir perbridau Raudonąją jūrą.
Todėl, jei tu mokeisi dvidešimt metų, o dabar daugiau negali tęsti, vadinasi, esi priešais Raudonąją jūrą ir neturi išeities, kaip tik šokti į grupės vienybę. Ji tikrai egzistuoja, net jei jos niekas nejaučia. Ir kai tu įšoksi į šią vienybę ir įsikabinsi į draugus, bus laikoma, kad tu perėjai Raudonąją jūrą.
Labai svarbu pereiti nuo savo individualaus noro į bendrą grupės norą, nors nematai jos tikros būsenos, dvasinio paveikslo. Įšokdamas vidun atrasi, kad tau yra už ko laikytis. Bet tu privalai šokti į šią jūrą, ir tą akimirką, kai šoksi, rasi už ko įsikabinti, tarsi kūdikis už motinos. Tai ir vadinama išėjimu iš Egipto, iš mūsų egoizmo, į Sinajaus dykumą.
#262841

Iš 2020 m. balandžio 8 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pabėgimas nakties priedangoje

Kabalistinės grupės tikslas V dalis

Veikiami egoizmo narkozės

Klausimas: Yra nuomonė, kad pasaulis negrįš į ankstesnę būseną. Nebus turizmo tokiais mastais kaip anksčiau. Greičiausiai pasikeis ir mada, sportas, menas.
Sako, kad judėti po šalis bus labai sunku dėl medicininių patikrinimų. Žmogus turės įrodyti, kad yra sveikas, ir tik tada jį galės įleisti į kokią nors šalį.
Natūralu, kad informacija apie sveikatą bus atvira visiems. Bet kadangi mes esame egoistiška visuomenė, ji gali būti naudojama negeriems tikslams.
Įsivaizduokite, kad išsivysčiusiose šalyse bus informacija, tarkime, apie kokį nors trečiojo pasaulio šalies valdovą: visas jo ligas, psichinius sutrikimus, seksualinius nuotykius ir pan. Natūralu, kad jei toks asmuo bus renkamas, galite įsivaizduoti, kokią įtaką jis pajus? Ir nereikės jokio karo. Jūs suprantate, kaip bus įmanoma paveikti tokį valdovą!
Ar visa tai žmoniją nukreipia į kitą vystymosi pakopą?
Atsakymas: Visų pirma, jei kalbame apie kitą pakopą, tai bus kita vystymosi, o ne degradacijos pakopa.
Antra, nemanau, kad žmogus turėtų kažko bijoti ar gėdytis. Mes visi esame gamtos kūriniai. Ir jei turime tam tikrų polinkių, kuriuos mums suteikė gamta, neturėtume jų ypač slėpti.
Tiesiog mūsų visuomenėje viskas yra labai perdėta. Kam rūpi, kas tu esi, koks tu esi? Tai, kaip jūs patenkinate save, ką valgote ar kokius filmus žiūrite, yra jūsų asmeninis reikalas. Aš tai laikau tam tikru visuomenės neišsivystymu. Kodėl turėtume kreipti dėmesį į tokius dalykus? Tai grynai asmeniška, žmogiška.
Kiekvienas iš mūsų turi daugybę įpročių, kuriuos jis atsineša iš motinos namų. Juk ne su visais dalijatės tuo, koks jums labiausiai patinka maistas. Vienas teikia pirmenybę varlėms, kitas – mėsai, o trečias mėgsta pieno produktus arba tik daržoves.
Klausimas: Taigi, jūs nematote problemų tame, kad egzistuoja tokia mūsų savybių įvairovė?
Atsakymas: Manau, kad žmogus turėtų atkreipti dėmesį į savo dvasinį tobulėjimą, o tai, kur tempia jo gyvūninis kūnas, nėra svarbu, nes jis yra sukurtas gamtos ir yra nekintamas. Todėl žmogus turi būti aukščiau to, atskirti fizinį kūną nuo amžinosios sielos ir užsiimti ja. Duokite gyvūniniam kūnui tai, ko jam reikia ir ne daugiau.
#263796

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Klausimas: Kas kabalos moksle yra „tikėjimas“ ir kas yra „žinojimas“?
Atsakymas: Tikėjimu kabaloje vadinama davimo savybė, galimybė pakilti virš savo egoizmo, kai priešindamasis ego, kuris reikalauja iš manęs: „Gauk, paimk!“, galiu pakilti virš noro gauti, pagriebti, t. y. nedirbti su savo egoistiniais norais pripildyti save įvairių malonumų.
Kitaip tariant, atsisakau savo norų. Norai lieka, bet aš juos anuliuoju, pakylu virš jų. Toks veiksmas vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
O žinojimu vadinami mano egoistiniai norai, nes juose aš gaunu, jaučiu save , savo didybę, pasitikėjimą, skonius.
Klausimas: Vadinasi, tai mano natūralūs norai, jausmai, emocijos?
Atsakymas: Taip. Ir visi jie vadinami „skoniais“ arba „žinojimu“. Tai mūsų baziniai norai: maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia ir žinojimas. Beje, žinojimas – tai patys didžiausi egoistiniai norai.
O po jų eina tikėjimas, kai pakildamas virš visų šių norų, dirbu su jais ne tam, kad juos pripildyčiau, bet kad pakilčiau virš jų.
Klausimas: Kodėl išminčiai tai pavadino „tikėjimu“?
Atsakymas: Todėl, kad tai davimo savybė, Binos savybė, lyginant su Malchut, gavimo savybe.
Klausimas: Tai savybė, kurios nejaučiu savo natūraliuose noruose ir todėl privalau tikėti?
Atsakymas: Ne. Tai savybė, kurią įgaunu palaipsniui, veikiant Aukštesniajai jėgai, Šviesai. Tai neturi nieko bendro su tikėjimu mūsų pasaulyje, kai prisijungiu prie ko nors ar kažko užmerktomis akimis, priimu tikėdamas viskuo, ką man sako.
Čia aš pats sau nustatau, kuo noriu tikėti, ką noriu vertinti, lyginant su tuo, ką vertina mano egoizmas. Šis tikėjimas pakelia mane virš mano egoizmo. Ir pagal tai, virš kokio egoistinio lygmens galiu pakilti, esu tikėjime.
#262957

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Koronavirusas mus atskyrė ir privertė pajusti, kaip toli vienas nuo kito esame. Jis atskleidė mums tiesą apie tai, kaip atsiribojame ir kartu esame visiškai priklausomi vienas nuo kito, t. y. virusas suteikia mums galimybę galvoti apie tai, koks turėtų būti teisingas mūsų ryšys. Jei suvienysime žmones, pažadindami juose gerą ir stiprų norą siekti teisingo tikslo, tada pakeisime savo istoriją, savo būseną.
Jokiu kitu būdu negalima pagerinti situacijos: nepadės nei demonstracijos, nei protestai, nei reikalavimai. Galų gale, vyriausybė neturi išteklių suteikti žmonėms tai, ko jie nori. Galima išspausdinti daugiau pinigų, bet nebus ką pirkti. Todėl svarbiausia tinkamai organizuoti žmonių visuomenę, ir visų pirma, aprūpinti maistu, vaistais, drabužiais, būstu – viskuo, ko reikia, kad jis galėtų normaliai egzistuoti su savo šeima.
Ateis kiti smūgiai ir virusai, kurie privers mus gintis ir kurti teisingą gyvenimą. Jei visa tai ateina iš viršaus, tai tikrai lemia gerus pokyčius.
Bet kuri sistema – socializmas ar kapitalizmas – įvilkta į žmogaus egoizmą, tampa destruktyvi. Tarybinė liaudis nuo socializmo nukentėjo labiau nei kitos tautos. Tai įrodo faktas, kad galų gale jie metė socializmą ir perėjo prie kapitalizmo, kuris pats savaime nėra geras, bet geresnis už tai, kas buvo.
Socializmas, apie kurį rašo Baal Sulamas, reiškia visai kitą dalyką: visuomenę, socialinę sistemą, kuriai pirmiausia rūpi žmonės, nes jokia sistema, pagrįsta egoizmu, nepasiteisino ir niekada nepasiteisins. Tik jei išvalysite iš žmogaus egoistinę prigimtį ir įdiegsite jam rūpestį kitais, tada sistema suveiks.
Tačiau neįmanoma pašalinti egoizmo iš žmogaus, nes Kūrėjas įdėjo į jį šią jėgą. Sutvarkyti šį egoizmą taip, kad jis tinkamai veiktų, yra įmanoma tik padedant integraliam auklėjimui ir Aukštesniajai šviesai. Tam reikia visos visuomenės ir Aukštesniosios šviesos palaikymo.
Mes gyvename paskutiniojoje kartoje, prieš pat ištaisymą, tačiau taisymas gali trukti dar daug metų. Turėsime išmokti ištaisymo metodiką diegti žmonijoje, kuri yra egoistinė nuo pat gimimo, todėl bet kokia visuomenės forma, kuri teoriškai yra graži: socializmas, kapitalizmas, komunizmas, praktiškai virsta egoizmu, ir todėl nebūna sėkminga.
Tik šviečiant Grąžinančiai į šaltinį šviesai galime ištaisyti savo prigimtį ir tinkamai sutvarkyti visuomenę. Mes patys nieko nepadarysime, mūsų darbas – tik pritraukti Grąžinančią į šaltinį šviesą, kuri tai padarys už mus.
Jei susiesime egoistinę žmoniją su Aukštesniąja jėga, kuri ištaisys egoizmą, gausime teisingą, gerą rezultatą, aukštesnį už egoizmą. O tam reikia suburti didelį pirmeivių būrį, kuris visiems kitiems parodys, kaip reikia judėti pirmyn.
Tik tokiu būdu galima pasiekti sėkmę pagal programą, kuri egzistuoja gamtoje ir nėra sugalvota komiteto posėdyje. Istorijoje jau yra toks precedentas, nes Sanedrino laikais tarp Pirmosios ir Antrosios šventyklų buvo laikas, kai visuomenė gyveno pagal teisingus įstatymus.
#263422

Iš 2020 m. kovo 20 d. pamokos „Pasaulio susivienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nauji namai, kur yra vietos visiems

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Klausimas: Ar įmanoma, kad žmonės pašalins sienas tarp valstybių ir tautų?
Atsakymas: Žinoma. Šios ribos nieko neduoda. Kai reikia, milijonai žmonių iš vienos šalies pereina į kitą, skraido, važiuoja. Ateina laikas, ir sienos keičia savo skaidrumą. Šiandien jos jau neturi tokios reikšmės. Pasaulis artėja prie to, kad turėtų vieną kalbą, vieną mintį, vieną judėjimą.
Jei valstybės neturėtų egoistinių vadovų, pasaulis seniai būtų tapęs integralesniu. Tik principas „skaldyk ir valdyk“ vis dar padeda išlaikyti sienas ir sukurti įvairius įstatymus ir kliūtis tarp valstybių.
#266144

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.