Klausimas: Gamta – tai kažkas gyvo, protingo, ji turi emocijas, mintis, planus ir galimybę apgalvotai reaguoti į mūsų poveikį?
Atsakymas: Gamta – tai griežta sistema, susidedanti iš negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškos dalių. Viso jos tarpusavyje išlaiko tam tikrą dinamišką pusiausvyrą. Jeigu savo egoistiniu poveikiu sugriauname šią pusiausvyrą, tai gamta reaguoja į tai priešinga kryptimi, kaip švytuoklė, siūbuodama į kitą pusę. Tai patiriame šiandien koronaviruso akivaizdoje.
Dabar gausime tokius smūgius, kurie privers mus integraliai susisieti, juk egzistuojame „paskutiniojoje kartoje“. Paskutinioji karta – tai paskutinė egoistinė karta, kai ištaisomas egoizmas. Egoizmą ir turime ištaisyti.
Klausimas: Vadinasi visos tos kančios kyla iš gamtos?
Atsakymas: Žinoma. Visos kančios iš to, kad sugriauni gamtos integraciją, jos pusiausvyrą. Tik dėl tavo kaltės netekus pusiausvyros gamtoje, sulauki iš gamtos reakcijos, kurią jauti kaip skausmą, nemalonumą, problemas.
Žmogus pats savaime itin silpnas. Jį šiek tiek paspausi, ir jis jau dejuoja, verkia, pasirengęs viską atlikti, kaip reikia. Taip gamta privers mus suaugti, tapti gerais, o svarbiausia – geromis viena kitai gamtos dalimis.
#266598

Iš 2020 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Klausimas: Kokia artimiausia pasaulio ateitis, tarkime, šį rudenį?
Atsakymas: Manau, kad virusas mūsų nepaliks. Jis mutuos, keis pavidalą. Gamta ims mus treniruoti ir privers vis dėlto susimąstyti, kokie turime būti, kad nesirgtume ir nepatirtume šių smūgių. Tikiuos, kad tinkamai mokysimės iš gamtos ir pagal tai tinkamai elgsimės.
O tai, kad dabar skaičiuojame, kiek susirgusiųjų, – neturi reikšmės. Turime aiškiai jausti, kad visos mūsų problemos kyla iš neteisingos tarpusavio priklausomybės.
Todėl nesvarbu, ar tai bus vasara, ar ruduo. Žinoma, metų laikai turi reikšmės, bet tai nėra kardinalu. Visi tie virusai, o jų daugybė, stovi eilėje, kad atsiskleistų mumyse.
#267270

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pokyčių laikas

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Būkite visi sveiki!

Koronavirusas mus atskyrė ir privertė pajusti, kaip toli vienas nuo kito esame. Jis atskleidė mums tiesą apie tai, kaip atsiribojame ir kartu esame visiškai priklausomi vienas nuo kito, t. y. virusas suteikia mums galimybę galvoti apie tai, koks turėtų būti teisingas mūsų ryšys. Jei suvienysime žmones, pažadindami juose gerą ir stiprų norą siekti teisingo tikslo, tada pakeisime savo istoriją, savo būseną.
Jokiu kitu būdu negalima pagerinti situacijos: nepadės nei demonstracijos, nei protestai, nei reikalavimai. Galų gale, vyriausybė neturi išteklių suteikti žmonėms tai, ko jie nori. Galima išspausdinti daugiau pinigų, bet nebus ką pirkti. Todėl svarbiausia tinkamai organizuoti žmonių visuomenę, ir visų pirma, aprūpinti maistu, vaistais, drabužiais, būstu – viskuo, ko reikia, kad jis galėtų normaliai egzistuoti su savo šeima.
Ateis kiti smūgiai ir virusai, kurie privers mus gintis ir kurti teisingą gyvenimą. Jei visa tai ateina iš viršaus, tai tikrai lemia gerus pokyčius.
Bet kuri sistema – socializmas ar kapitalizmas – įvilkta į žmogaus egoizmą, tampa destruktyvi. Tarybinė liaudis nuo socializmo nukentėjo labiau nei kitos tautos. Tai įrodo faktas, kad galų gale jie metė socializmą ir perėjo prie kapitalizmo, kuris pats savaime nėra geras, bet geresnis už tai, kas buvo.
Socializmas, apie kurį rašo Baal Sulamas, reiškia visai kitą dalyką: visuomenę, socialinę sistemą, kuriai pirmiausia rūpi žmonės, nes jokia sistema, pagrįsta egoizmu, nepasiteisino ir niekada nepasiteisins. Tik jei išvalysite iš žmogaus egoistinę prigimtį ir įdiegsite jam rūpestį kitais, tada sistema suveiks.
Tačiau neįmanoma pašalinti egoizmo iš žmogaus, nes Kūrėjas įdėjo į jį šią jėgą. Sutvarkyti šį egoizmą taip, kad jis tinkamai veiktų, yra įmanoma tik padedant integraliam auklėjimui ir Aukštesniajai šviesai. Tam reikia visos visuomenės ir Aukštesniosios šviesos palaikymo.
Mes gyvename paskutiniojoje kartoje, prieš pat ištaisymą, tačiau taisymas gali trukti dar daug metų. Turėsime išmokti ištaisymo metodiką diegti žmonijoje, kuri yra egoistinė nuo pat gimimo, todėl bet kokia visuomenės forma, kuri teoriškai yra graži: socializmas, kapitalizmas, komunizmas, praktiškai virsta egoizmu, ir todėl nebūna sėkminga.
Tik šviečiant Grąžinančiai į šaltinį šviesai galime ištaisyti savo prigimtį ir tinkamai sutvarkyti visuomenę. Mes patys nieko nepadarysime, mūsų darbas – tik pritraukti Grąžinančią į šaltinį šviesą, kuri tai padarys už mus.
Jei susiesime egoistinę žmoniją su Aukštesniąja jėga, kuri ištaisys egoizmą, gausime teisingą, gerą rezultatą, aukštesnį už egoizmą. O tam reikia suburti didelį pirmeivių būrį, kuris visiems kitiems parodys, kaip reikia judėti pirmyn.
Tik tokiu būdu galima pasiekti sėkmę pagal programą, kuri egzistuoja gamtoje ir nėra sugalvota komiteto posėdyje. Istorijoje jau yra toks precedentas, nes Sanedrino laikais tarp Pirmosios ir Antrosios šventyklų buvo laikas, kai visuomenė gyveno pagal teisingus įstatymus.
#263422

Iš 2020 m. kovo 20 d. pamokos „Pasaulio susivienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nauji namai, kur yra vietos visiems

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Žmonija egzistuoja jau tūkstančius metų, karta keičia kartą, bet mes nesimokome iš praeities klaidų. Ar tikimės, kad ateities kartos nepamirš koronaviruso, ir jis paliks pėdsaką mumyse, ne tik įrašą istorijos knygose?
Ir iš tikrųjų tai virsta į augantį pokyčių srautą sielose, kurios priklauso Adam Rišon sielai. Kančios ir problemos didėja kaip sniego kamuolys ir veda mus į paskutinę kartą.
Šioje paskutinėje kartoje, kurioje gyvename šiandien, pirmiausia turime sutikti, kad visa žmonija yra vienoje integralioje sistemoje. Visi priklausome ne kokioms atskiroms tautoms, o žmonijai.
Matome, kaip susimaišęs pasaulis, visos rasės: juoda, balta, geltona, raudona. Paskutinėje kartoje turėsime priimti žmoniją kaip vieną sistemą ir pamatyti, kad netgi savo naudai turime rūpintis visu pasauliu.
Ankstesni smūgiai stūmė mus nuo vienos santvarkos prie kitos: nuo vergijos į feodalizmą, po to į kapitalizmo, socializmą. Bet dabar prasideda visiškai naujas laikotarpis, kai gamtos smūgiai privers mus susiburti, susivienyti, tarsi viena šeima.
Tai atliksime kęsdami gamtos smūgius, tačiau būtų gerai sutrumpinti įsisąmoninimo laiką. Tada žmonija pasiruoš vienybei, kad taptų it viena šeima, ims įgyti vienos Adomo sielos pavidalą. Tai laiko šauksmas.
Todėl smūgiai nesiliaus, bet vis dažnės ir privers pajausti mūsų tarpusavio ryšį visame pasaulyje. Pastebėsime, kad kenkiame sau, dusiname save savo rankomis ir taip pamažu priartėsime prie tiesos.
#264667

Iš 2020 m. gegužės 14 d. rytinės pamokos

Klausimas. Kaip tinkamai reaguoti į vidinius smūgius, kuriuos pažadina Kūrėjas? Nesutikti su kuo, ką Jis pasiuntė? Bet Jis juk geras ir kuriantis gėrį. Kaip galiu priešintis tam, ką Jis manyje pažadino?
Atsakymas. Jokiu būdu! Turi reaguoti tik taip, kad sustiprintum ryšį tarp mūsų. Tik taip galėsi priversti, kad Jo poveikis mums būtų teigiamas, geras. Priklausomai nuo ryšio tarp mūsų Jį veikiame taip, kad Jis keičia savo valdymą į gerąją pusę.
Klausimas. Kaip sužinoti, kad būtent į tai Jis mane stumia ir kad taip Jis mane koreguoja?
Atsakymas. Tam turi klausytis kabalistų. Kol neatskleisi sistemos, tol nieko neatpažinsi.
#247764

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip paveikti Kūrėją?

Visi nori, kad jiems būtų gerai

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Klausimas. Teisingai spręsdamas materialias problemas, susiedamas jas su Kūrėju, žmogus sukuria nuolatinį dvasinį ryšį su Juo?
Atsakymas. Žinoma. Ir tada jis ieško: kur dar pamatyti kažką neigiamo, nes kitaip negali būti susietas su Kūrėju.
Kartais esame nežinioje, kai mums nei gera, nei bloga: tuštuma, nieko nereikia, niekas nesvarbu. Tai – baisu, – jau geriau, kad kažkas atsitiktų.
Klausimas. Argi normalu prašyti Kūrėjo: „Atsiųsk man problemų“?
Atsakymas. Ne, nenormalu. Tam duota grupė, kurią galima įtraukti, sužadinti draugų poreikius ir dėl jų dirbti.
Aš pamenu tokią būseną, kai jau nieko nesinori, tik užmerkti akis ir išnykti, numirti. Bet neišeis.
Komentaras. Užmerkti akis – tai ne problema.
Atsakymas. Ne! Tai – problema. Kai žmogus sutinka su tuo, kad geriau užmerkti akis ir suvesti visas sąskaitas, jis jau vystosi kitaip. Tokios būsenos yra daugybė žmonių pasaulyje.
Klausimas. Ką daryti, jei žmogus, gavęs keletą smūgių, bijo Kūrėjo? Tai normali būsena? Ar taip turi būti?
Atsakymas. Taip, tai yra gerai. Tik tai vadinama ne baime, o nerimu.
Klausimas. Bet aš kalbu ne apie nerimą prieš kažką didį, o baimę prieš stipresnį. Tai – normalus reiškinys?
Atsakymas. Kodėl gi ne? Geriau taip, nei priešingai. Tai tave laiko. Tu jau žvelgi į Jį su tam tikru jautrumu: taip ar ne taip, daryti ar ne. Vis dėlto, baimė būtina, kaip vaiko tėvams: jei jis nieko nebijos, tai tiesiog pakenks sau ir neišaugs geras žmogus.
Žmogus – egoistas! Todėl jam vienu metu reikalingos ir vadžios, ir kamanos.
#240296

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai tikslas svarbesnis už smūgius

Kaip neutralizuoti neigiamą santykį?

Vienas sprendimas visoms problemoms

Iki šiol pasaulis tebando išsisukti, apsisaugoti nuo būsimų gamtos smūgių. Bet smūgiai nesibaigia. Kelkime klausimą, kaip pasipriešinti šiam smūgiui savyje. Tokiu atveju būtų įmanoma pasiekti, kad net nepajaustume, jog gavome smūgį, jog buvo cunamis.
Jeigu mums pavyks valdyti savo vidinį pasaulį, pamatysime visai kitą tikrovę, kuri, kaip dabar atrodo, egzistuoja ne mumyse. Tada suprasime, kad iš tiesų išorėje niekas nekinta: visi cunamiai ir žemės drebėjimai vyksta mumyse, tik mūsų suvokime.
Ateitis – tai dėsnis, egzistuojantis mumyse, kurį įgalina bendra gamtos jėga, kurioje esame. Ši jėga pastovi ir nekintanti, o mes visą laiką keičiamės joje, todėl mums atrodo, kad pasaulis keičiasi. Bet tikrovėje yra ne taip: keičiamės tik mes.
Tokiu atveju mes galime nukreipti dėmesį į savo pokyčius ir pasistengti juos kontroliuoti, kad lemtume savo ateitį: ne tik, ar bus cunamis, bet, apskritai, gyvensime ar mirsime.
Mes galime paversti savo gyvenimą puikiu ir patogiu, ir tam neprireiks nei kondicionierių, nei šildymo – mes jausime tai, ką norėsime. Nesijaus nė mažiausio nepatogumo ir nemalonumo, galėsime susikurti tiesiog rojų.
Klausimas. O kas apskritai yra „laikas“?
Atsakymas. Tam, kad pradėtume teisingai suvokti tikrovę ir išmoktume valdyti laiko suvokimą, tai yra savo pokyčius, mes patalpinti į dvi sistemas: davimo ir gavimo. Esame tai vienoje sistemoje, tai kitoje, gerojoje ir blogojoje: altruistinėje davimo ir meilėje sistemoje ir egosistinėje – gavimo ir neapykantos.
Šį persikėlimą paeiliui iš vienos sistemos į kitą mes jaučiame kaip laiko tėkmę. Tai lemia laiko sąvokos buvimą šiame pasaulyje.
Laikas – tai mūsų pojūtis, o ne sukimasis saulės, mėnulio, žemės rutulio, kuris taip pat vyksta mumyse.
Klausimas. Saulės sistema taip pat egzistuoja mumyse?
Atsakymas. Žinoma, juk nieko nėra be žmogaus, kuris įsivaizduoja pasaulį.
Aš esu valdomas tai altruistinės davimo sistemos, tai egoistinės gavimo, ir šie svyravimai tarp dviejų sistemų tartum švytuoklė: tik-tak, tik-tak – duoda laiko pojūtį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-osios TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I d.

Kas yra laikas?

Išeiti už laiko ribų