2020-09-18
Kiekvienas iš mūsų gauna pradinį norą atskleisti Kūrėją, ir šis noras vadinamas ,,tašku širdyje“. Tačiau šis taškas pats nieko nesugeba įveikti, negali atlikti jokio veiksmo. Viskas, ką galime padaryti nuo pat pradžių – kuo labiau anuliuoti savo egoizmą, kad užmegztume ryšį su draugais.
Laukiame, kad Kūrėjas užmegztų šį ryšį tarp mūsų. Ir kai tik pajuntu esąs susijęs su draugais, tame abipusiame ryšyje ,,Aš draugui, o draugas man“ tučtuojau jaučiu tarp mūsų tą jungiančią mus jėgą – Kūrėjo savybę, abipusį davimą tarp manęs ir draugo. Taip atskleidžiame Kūrėją.
Pasirodo, nėra svarbu, kas yra kiekviename iš mūsų, o svarbu tai, kas yra tarp mūsų – pačios grotelės yra svarbesnės už grotelių mazgus. Nors grotelės sudaromos per mazgus, tačiau norint pasiekti tikslą, susilieti su Kūrėju, grotelės yra daug svarbesnės.
#260581
Iš 2020 m. vasario 19 d. rytinės pamokos
Daugiau šia tema skaitykite:
Taškas širdyje – sielos užuomazga
Pratimas „Ryšys su Kūrėju“
Meilės egzaminas
2019-10-30
Klausimas. Ar teisinga ruoštis iš anksto, kad būčiau vienoje mintyje su Kūrėju, grupe, dešimtuku? Sakykime, rytoj prasideda įprasta darbo savaitė, ir aš žinau, jei savęs neparuošiu, tai įprastą darbo dieną užgrius visos problemos.
Atsakymas. Kam jūs ruošiate save, tai jūsų reikalas, jums spręsti. Bet pasiruošimas visada reikalingas – bet kuriuo atveju ir siekiant bet kokio tikslo. Geriausia, kai tik prabundate, nukreipti savo mintis į tai, kad „nieko nėra išskyrus Jį“, ir tada jūsų diena, iš esmės, bus skirta tik vienybės su Kūrėju, kuris jus valdo absoliučiai viskuo, visur ir kiekvieną akimirką, stiprinimui. O jau tokiame kontekste prijunkite ir visas jūsų žemiškas problemas.
#247331
Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas
Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!
Kaip pasiruošti kongresui?
2019-06-5
Klausimas. Teisingai spręsdamas materialias problemas, susiedamas jas su Kūrėju, žmogus sukuria nuolatinį dvasinį ryšį su Juo?
Atsakymas. Žinoma. Ir tada jis ieško: kur dar pamatyti kažką neigiamo, nes kitaip negali būti susietas su Kūrėju.
Kartais esame nežinioje, kai mums nei gera, nei bloga: tuštuma, nieko nereikia, niekas nesvarbu. Tai – baisu, – jau geriau, kad kažkas atsitiktų.
Klausimas. Argi normalu prašyti Kūrėjo: „Atsiųsk man problemų“?
Atsakymas. Ne, nenormalu. Tam duota grupė, kurią galima įtraukti, sužadinti draugų poreikius ir dėl jų dirbti.
Aš pamenu tokią būseną, kai jau nieko nesinori, tik užmerkti akis ir išnykti, numirti. Bet neišeis.
Komentaras. Užmerkti akis – tai ne problema.
Atsakymas. Ne! Tai – problema. Kai žmogus sutinka su tuo, kad geriau užmerkti akis ir suvesti visas sąskaitas, jis jau vystosi kitaip. Tokios būsenos yra daugybė žmonių pasaulyje.
Klausimas. Ką daryti, jei žmogus, gavęs keletą smūgių, bijo Kūrėjo? Tai normali būsena? Ar taip turi būti?
Atsakymas. Taip, tai yra gerai. Tik tai vadinama ne baime, o nerimu.
Klausimas. Bet aš kalbu ne apie nerimą prieš kažką didį, o baimę prieš stipresnį. Tai – normalus reiškinys?
Atsakymas. Kodėl gi ne? Geriau taip, nei priešingai. Tai tave laiko. Tu jau žvelgi į Jį su tam tikru jautrumu: taip ar ne taip, daryti ar ne. Vis dėlto, baimė būtina, kaip vaiko tėvams: jei jis nieko nebijos, tai tiesiog pakenks sau ir neišaugs geras žmogus.
Žmogus – egoistas! Todėl jam vienu metu reikalingos ir vadžios, ir kamanos.
#240296
Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Kai tikslas svarbesnis už smūgius
Kaip neutralizuoti neigiamą santykį?
Vienas sprendimas visoms problemoms
2019-02-9
Vienas iš pagrindinių Rabašo straipsnių apie darbą grupėje vadinasi „Apie meilę draugams“.
Kabalos moksle žodis „meilė“ neturi nei fizinės, nei moralinės, nei etinės prasmės, kaip priimta mūsų pasaulyje. Tai siejama su abipusiu troškimu vienintelio tikslo. Meilė – labai aukšta dvasinės vienybės būsena. Mūsų pasaulyje to nėra.
Judaizme žmonės niekada nesituokdavo iš meilės, nes tai jausmas, kuris šiandien yra, o rytoj – ne. Jis priklauso nuo hormonų, nuo išorinių įspūdžių ir veda mus į aklavietę. Vėliau klausiame savęs: „Iš kur? Kam? Kodėl? Tai ne tas žmogus, kurio aš norėjau“, – ir t. t. Tai ne meilė, o hormonų pliūpsnis, paprastai labai trumpas, laikinas, ištekantis iš mūsų egoistinės prigimties.
Todėl Toroje žodis „meilė“ yra labai didingas ir neturi jokio ryšio su fiziniu žmonių ryšiu. Tai ryšys, kuris turi sietis su Aukštesniąja jėga. Meilė yra visiškas pasiaukojimas, t. y. pakilimas virš savo egoizmo, siekiant palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir tame ryšyje duoti galimybę atsiskleisti Kūrėjui, taip mes suteikiame Jam didelį malonumą.
Tai visaapimantis jausmas, nes kabalos moksle meilė – pats aukščiausias žmogaus išsivystymo taškas. Be to, tai moralinis, protinis, intelektinis, dvasinis išsivystymas, t. y. išsivystymas Kūrėjo lygmenyje.
Jei gyvenimas yra nukreiptas į aukščiausią tikslą, tai visos pakopos siekiant jo irgi vadinasi meile. Tai didingas antiegoistinis ryšys tarp žmonių, einančių į tikslą.
#229437
Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“
Daugiau šia tema skaitykite:
Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis
Apie meilę paprastai
Besąlyginė meilė
2019-02-3
Klausimas. Kodėl vieniems duotas gana lengvas materialus gyvenimas, o kitiems – kupinas kančių?
Atsakymas. Tai priklauso nuo sielos šaknies ir jos paskirties.
Žmogus, kuris turi judėti kūrimo tikslo link, patiria daugybę problemų. Bet jis visąlaik mokosi jas spręsti, ir galiausiai ima suprasti, kad tik tuo grįstas jo tarpusavio ryšys su Kūrėju.
Kūrėjas duoda mažas užduotis, o žmogus jas sprendžia ir taip eina pirmyn, labiau suprasdamas Kūrėją ir geriau sąveikaudamas su Juo.
#240259
Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite:
Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį?
Kur visų neišsitaisymų šaknis?
Pasaulis kilimo tako gale
2018-03-7
Grupė – tai keletą funkcijų atliekantis adapteris tarp manęs ir Kūrėjo. Viena vertus, jaučiu joje tai, ką Kūrėjas nori man pasakyti. Kita vertus, per ją galiu kreiptis į Kūrėją ir pasakyti Jam, ko noriu.
Galiu žvelgti į draugus kaip į žmones arba kaip į Kūrėjo atstovus. Su Kūrėju kalbu per grupę – ne žodžiais, o per maldą, per savo santykį su jais, juk jie – tai mano ryšys su Juo. Todėl „nuo meilės kūriniams ateinama prie meilės Kūrėjui.“
Jei noriu mylėti Kūrėją, turiu tai daryti per aplinką, juk tik ten apsivelka aukštesnioji šviesa. Todėl grupę (dešimtuką) turiu suvokti kaip savo dvasinio kelio pradžią ir pabaigą, kaip vietą, į kurią ateisiu išsitaisymo pabaigoje, ten visiškai susijungiu su draugais ir to tobulo ryšio viduje atskleisiu Kūrėją.
Štai kodėl viskas prasideda nuo Pažinimo medžio nusidėjimo, Adam Rišon sielos sudužimo. Nuo čia jau gali prasidėti taisymasis, pasaulio (olam) pradžia, paslėptis (alama) ir atskleidimas.
Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“
Daugiau šia tema skaitykite:
Mūsų pirmoji dvasinė pakopa
Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas
Kaip tinkamai suformuluoti maldą?