Nuolatos pamirštame, kad be Kūrėjo nėra nieko kito. Kūrėjas taip daro tikslingai, Jis vienintelis viską valdo. Jis keičia vaizdus priešais mus ir mes pamirštame, kad visa tai – menamas pasaulis. Jis vadinamas išgalvotu pasauliu, nes nuo mūsų slepia Kūrėją.
Kūrėjas slepiasi už pasaulio, kurį matome aplink. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta, žmonės ir pats žmogus su savo vidiniu pasauliu – visai tai slepia Kūrėją nuo žmogaus.
Turime nepamiršti to. Čia ir yra problema. Kaip rašo Baal Sulamas, pati didžiausia bausmė žmogui – kai jis atsijungia nuo Kūrėjo, kitaip tariant, Kūrėjas atjungia jį nuo Savęs, juk pats žmogus nieko nedaro.
Todėl visas mūsų darbas – nuolatos prisiminti, kad yra Kūrėjas ir žmogus, ir tarp jų yra šis išgalvoto pasaulio paveikslas. Žmogus neturi ištrinti šio paveikslo, reikia jį susieti su Kūrėju. Kūrėjas sukuria priešais jį visus šiuos pavidalus, o žmogus turi per jėgą juos susieti su Kūrėju. Juk Kūrėjas tai daro tam, kad žmogus visas tas formas iš paslėpties paverstų atskleidimu. Ne daugiau.
Neturime jokio kito darbo. Visame savo gyvenime, visur, kas egzistuoja, reikia tik paslėptį (kai pasaulis nuo manęs slepia Kūrėją) paversti atskleidimu. Ši paslėptis ateina tik iš Kūrėjo, ir aš turiu visus tuos pavidalus susieti su Juo.
Juk negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, o svarbiausia, žmonės, – visi jie lėlės, marionetės, įvairūs pavidalai, kurie neturi valios laisvės mano atžvilgiu, ir jie neturi jokios savarankiškos tikrovės.
Galiausiai jie visi – viršelis, į kurį įvelkamas Kūrėjas, kad būtent per jį atskleisčiau Kūrėją. Jeigu man pavyksta jėga prasiskverbti pro tą viršelį, kaskart jį susiejant su Juo, suprantant, kad tai Jis su manimi žaidžia, ir Jis visa tai daro, tai šis viršelis iš paslėpties virsta atskleidimu.
Turime nuolatos už to laikytis, sustiprinti vieni kitus, kad taip suvoktume tikrovę. Tai mūsų pagrindinis darbas. Ir tuomet pamatysime, kad jau tiesiogiai dirbame su Kūrėju ir visąlaik mėginame atskleisti „Be Jo nėra nieko kito“ ir „Geras ir Kuriantis gėrį“ kiekvienoje kliūtyje, kurią Jis stato tarp Savęs ir mūsų.
Mums reikia nuolatos gyventi su šiuo paveikslu, su tokiu suvokimu, tikrove, kurią taip sau įsivaizduojame. Ir mūsų darbas visuomet turi būti į tai nukreiptas. O pasaulio vaizdai neturi mūsų pavergti ir žaisti su mumis taip, kad sektume paskui juos. Priešingai, visada įsitveriame Kūrėjo, o pasaulio vaizdai tarnauja tam, kad sustiprintų ryšį tarp mūsų ir Jo.
Tai ir asmeninis žmogaus darbas, ir jo darbas per grupę. Asmeninis – parengiamasis darbas, o darbas per grupę – išties palaimintas, ten reikia laidavimo, abipusio palaikymo.
Juk po to, kai žmogus kaskart mėgina už kliūčių atpažinti Kūrėją, jis gauna tokias įvairias, sudėtingas kliūtis, kad tik padedamas grupės įgyja teisingą požiūrį į Kūrėją, esanti jos viduje. Tuomet grupėje jis ima kurti sistemą, atskleidžiančią Kūrėją, kaip veikiantį įvairiomis formomis visas žmogaus savybes ir jausmus, protą ir širdį.
Individo ir grupės atžvilgiu yra skirtumas sakant „Nėra nieko kito tik Jis“. Mažoje pakopoje atskleidimas galimas žmogui asmeniškai, o ant pagrindinių pakopų žmogus jau jaučia, kad jam būtina grupė ir tas prietaisas, per kurį jis atskleidžia Kūrėją visuose pasireiškimuose, t. y. dešimtyje sfirų.
#222932

Iš 2018 m. kovo 2 d. rytinės pamokos „Purimo tema“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas?

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Klausimas: Kodėl koronavirusas pirmiausia paveikia pagyvenusius žmones? Ar sistemai jų reikia mažiausiai?
Atsakymas: Aš manau, kad pagyvenę žmonės – didelės informacijos nešėjai, bet paprastai ji būna pasenusi. Todėl koronavirusas nori sunaikinti visą praeitį kaip balastą. Jis nori palikti veikti jaunąją kartą, nes ją galima lengvai ištaisyti ir nukreipti kitu vystymosi keliu.
Sukeldamas priverstinį žmonių atitolimą, koronavirusas rodo mums, kad turime teisingai suartėti. Šito jau negali įgyvendinti vyresnės kartos, tuo tarpu jauni žmonės gali to siekti. Todėl naikinantis koronaviruso veiksmas labiau nukreiptas į vyresniuosius.
Klausimas: Ar jūs matote tame kažkokį aukštesnįjį planą? Tai ne šiaip sau vyksta?
Atsakymas: Žinoma. Gamtoje niekas nevyksta veltui. Mes esame jos pasekmė. Mes taip pat turime mintis, protą, jausmus, sprendimus, abejones ir visa kita, kas mums suteikta iš gamtos. Nieko neatsiranda tiesiog iš oro.
Tik mums reikia teisingai suprasti gamtą, jausti visą jos užmanymą, jos sistemą, jėgų tinklą, kuris mus valdo. Ir tada pamatysime, kiek tai mus stumia pirmyn, jei ne savo noru, tai priverstinai.
Pageidautina savo noru siekti šio tikslo, kurį gamta iškėlė, kad būtume visiškai susiję gerais tarpusavio santykiais. Ir tada joks virusas neveiks. Jis tiesiog neturės galimybės atsirasti.
#263555

Iš 2020 m. kovo 26 m. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam naudingas koronavirusas?

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Ko mus moko koronavirusas?

Klausimas: Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?
Atsakymas: Kūrėjas nieko nenori. Tiesiog taip sakome apie Jį.
Iš tiesų Kūrėjas – tai nekintantis Absoliutas. Studijuodami kabalą, pažadinate sau Šviesą. Ji veikia jus, ir kaskart jaučiatės kitaip – atskleidžiate vis tikresnį save. Jaučiatės esąs vis didesnis egoistas, labai silpnas, neįstengiantis pasipriešinti savo mažiems egoistiniams norams.
Tai itin reikalingas etapas. Jis tęsis tol, kol grupėje susijungsite su panašiais į save. Ir tuomet galėsite pritraukti sau Šviesą. Ji jus kels, tyrins, atskleis jumyse antrąją prigimtį – Šviesos prigimtį, davimo ir meilės savybę. Jumyse atsiras dvi priešingos gamtos dalys: gavimas ir davimas, meilė ir neapykanta. Ant šių dviejų „kojų“ eisite pirmyn.
Sėkmės jums!
#260819

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kai prašome dėl kitų sveikatos, ar ką nors prarandame, ar, priešingai, įgauname jėgų ir sveikatos prašyti?
Atsakymas: Jei prašau kitam asmeniui sveikatos, jei esu su juo toje pačioje sistemoje, kaip galiu ką nors prarasti?
Kai kas nors šioje sistemoje, kurioje visi esame tiesiogiai tarpusavyje susiję, suserga, tai visiems kitiems signalizuoja, kad serga visa sistema. Tai pasireiškia susirgusiame kaip ypatingai jautriame elemente, ir jis mums apie tai kalba.
Tačiau tai ne jo, o mūsų bendra problema. Nei vienas žmogus nėra atsakingas už save, niekas neserga dėl savęs, niekas nesielgia blogai. Visa tai pasireiškia tik kaip visuotinės integralios žmonių sąveikos pažeidimo pasekmė.
Ką reiškia melstis ar prašyti? Mes susijungiame vienas su kitu ir bandome kreiptis į Aukštesniąją jėgą, kad ji subalansuotų visas neigiamas savybes, reiškinius, kurie pasireiškia tariamai per konkretų žmogų.
Ir kadangi tai ne jo, o mūsų bendra problema, mes turime teisę dėl jo prašyti. Būtent tada kompensuojame gamtą ir gauname puikų atsakymą. Pabandykime ir pamatysite, kaip tai veikia.
Todėl neturėtume likti abejingi tam, kas vyksta aplinkui: „Mums nerūpi tai, kas vyksta Italijoje. Už tai pas mus viskas ramu!“ Toks požiūris tik pablogins būseną. Tai baisi reakcija!
Taigi turime gerai pagalvoti, kaip galėtume reaguoti į tai, kas vyksta. Ypač dabar, kai atsiskleidžia integralus mūsų tarpusavio ryšių ydingumas.
Klausimas: ar turime prašyti žmonėms sveikatos, ar sistemos ištaisymo? Ir kaip tai daryti teisingai, kad neįsakinėtume Kūrėjui, ką daryti?
Atsakymas: Turime prašyti Kūrėjo parodyti mums, kaip teisingai susivienyti. Daugiau nieko nereikia.
Jei prie to pridursime, jog norime būti teisingai susivieniję, kad sukurtume tokį santykį, kuris mumyse atskleistų Kūrėją, siekiant suteikti Jam malonumą, tada mūsų kreipimasis į Jį bus teisingas.
#263267

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Klausimas: Kaip ir dėl ko susirinkote taisytis?
Atsakymas: Kai sakau „mes“, omenyje turiu daugybę žmonių, kurie sudaro pasaulinę „Bnei Baruch“ grupę.
Mūsų organizacijos užduotis – parodyti žmogui, kiek jo egoizmas naikina jį patį ir viską aplink. Jei taisysime ego, imsime kilti virš savęs ir pajausime kitą pasaulį: aukštesnį, amžiną, tobulą.
Tai ypatingas pasaulis, kuriame galėsime egzistuoti, jei tik pereisime nuo egoistinių tarpusavio santykių prie altruistinių. Į tai mus stumia gamta.
Kabala aiškina, kaip tai įgyvendinti dar iki tol, kol mus stums įvairūs virusai. Šį perėjimą galima atlikti lengvai, patogiai, maloniai.
Tam ir duotas kabalos mokslas. Realizuokime jį ir išeisime į naują žmonijos vystymosi lygmenį. Ir taip turime jį pasiekti, tačiau kol kas einame bloguoju keliu, o galima – geru.
#263271

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Taisymosi kelyje

Pradėkime pagaliau gyventi!

Ko mus moko koronavirusas?

Daugelis šalių kalba apie laipsnišką karantino pabaigą ir suaugusiųjų grįžimą į darbą, o vaikų – į mokyklas. Ar kyla naujo infekcijos protrūkio grėsmė?
Viskas bus gerai, jei mes laikysimės atsargumo priemonių, kad neapkrėstume vienas kito, laikysimės atstumo. Žinoma, mes turime grįžti į darbus, kad aprūpintume vienas kitą būtinomis paslaugomis ir produktais. Kitaip negalėsime gyventi.
Jei galvosime, kaip grąžinti žmones į tokias darbo vietas, be kurių nebus maisto ir būtiniausių paslaugų, rūpindamiesi tik tuo, kad visi normaliai egzistuotų, tai epidemija nesustiprės.
Bet jei bandysime grįžti prie ankstesnio pelno siekimo, kad padidintume kažkieno banko sąskaitas, tai situacija staigiai pablogės. Juk tai prieštaraus bendrai gamtos jėgai, ir tada įvyks staigus protrūkis, ir virusas išplis dar labiau.
Jei mes grįžtame į darbo vietas ir mokyklas, tai turi būti daroma palaipsniui, kartu auklėjant žmones, kitaip tariant, aiškinant būseną, kurioje esame, kokią formą turime pasiekti, kodėl reikia palaikyti, saugoti vienas kitą. Svarbu, kad žmogus nerimautų ne tik dėl to, kad pats užsikrės, bet bijotų užkrėsti kitus. Būtent šis abipusis rūpestis apsaugos mus nuo viruso.
Koronavirusas – tai ypatinga programa, kuri užsikrovė bendrame kompiuteryje, kuris vadinamas „žmonija“, ir pradėjo jame veikti. Ši programa reikalauja iš mūsų glaudesnio abipusio susijungimo, ir jei mes tai pasieksime, tai susitvarkysime su virusu.
Jei nepradėsime vienytis, nesvarbu, kiek turėsime viruso testų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, mums niekas nepadės. Mes kol kas mokomės tik iš smūgių.
Pasaulis turi tapti labiau susijęs, vieningesnis. Bendra problema, apimanti visus nuo šiaurės iki pietų ir nuo vakarų iki rytų, suartina žmones. Jie jau negalvoja apie karus, konfliktus tarp šalių, korporacijų, atskirų žmonių – dabar svarbiausia gyventi ramiai. Kiekvieną uždarė namuose, ir jis sutinka sėdėti, juk dabar pagrindinė užduotis – neapsikrėsti virusu.
Šia prasme koronavirusas labai padėjo žmogui. Dabar reikia tik pasirūpinti, kaip atkurti gamybą ir paskirstymą tokia forma, kad ji aprūpintų žmoniją būtiniausiais produktais, bet neskatinti perteklinio vartojimo, dėl kurio mes jau beveik galutinai suniokojome žemės rutulį.
Mes negalime grįžti į ankstesnį gyvenimą, dėl kurio patys tapome kenksmingu virusu ant žemės paviršiaus, virusu, kuris naikina gamtą. Mes naikiname visą supančią aplinką ir todėl gauname atatranką iš gamtos.
Todėl mums reikia gerai pagalvoti, kaip grįšime prie savo veiklos žemėje taip, kad visiems būtų garantuotas daugmaž normalus gyvenimas, be reikalo neeikvojant žemės išteklių.
Ir jei to nepadarysime dabar, tai ateis dar kenksmingi virusai, kurie išmokys mus, privers pasikeisti. Gamta – tai Kūrėjas, ir ji turi begalę priemonių, kad priverstų mus paklusti.
Gamta – tai aukštesnioji jėga, Kūrėjas, AVAJA. Nesvarbu, kaip ją vadiname, svarbiausia, kad yra viena jėga, kuri valdo visą negyvąjį, augalinį, gyvūninį pasaulį ir žmones. Praktiškai visi tai pripažįsta kaip akivaizdų faktą.
#263357

Iš 2020 m. balandžio 18 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Tikėjimas Kūrėjo didumu priklauso nuo aplinkos. Jei aplinka nuolatos kalba apie Kūrėjo didumą ir perduoda man tą pojūtį, tai tik viena ta jėga egzistuoja ir nulemia mano ateitį, ji viena valdo pasaulyje ir visoje tikrovėje, ir taip į ją žiūriu.
Jei aplinka man neperduos tokios pojūčio, neįstengsiu vertinti Kūrėjo.
Tik jeigu aplinka spaudžia mane, įteigia Kūrėjo didybę ir būtinybę Jį atskleisti, įstengsiu pabusti ir tęsti savo kelią, eidamas pramintu taku, kaip suvokti Kūrėją.
Viena, ko mums trūksta, – tai aplinka, kuri įkvepia Kūrėjo didumu, visąlaik spaudžia mane ir žadina. Pradedantieji Kūrėjo didumą gauna ir individualiai, tačiau ateityje visa tai priklausys nuo aplinkos. Jei aplinka tuo nepasirūpins – nuvysiu. Pasirūpins – imsiu augti, kaip augalai po lietaus.
#264935

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį

Klausimas: Žmonija ir anksčiau buvo ypatingose situacijose. Kuo unikali šiandiena?
Atsakymas: Ji unikali tuo, kad žmonija pasiekė būseną, kad žmonės visame pasaulyje visiškai priklausomi vienas nuo kito. Apie virusą, kuris dabar vystosi visame pasaulyje, galima girdėti bet kurioje šalyje.
Kiekvienas žmogus jaučia, kad tai būtinai jį palies, nes gyvename vieningoje integralioje sistemoje ir visiškai priklausome nuo jos gerovės. Todėl nesvarbu, gyvenate džiunglėse ar smėlynuose, Niujorke ar Maskvoje, jūs vis tiek tai jausite. Virusas prasiskverbs į visus pasaulio kampelius. Jūs galite pasakyti: „Kaip jis mane pasieks, jei gyvenu negyvenamoje saloje? Čia išskyrus mane nėra nieko.“
Esmė ta, kad šie virusai, šios kenksmingos bangos atsiranda iš niekur, tiesiog iš tuštumos. Jie atsiranda iš dalelių, atomų ir molekulių normaliuose organizmuose, kurie egzistuoja gamtoje neteisingoje ryšių sistemoje. Gamta juos generuoja virusų pavidalu.
Tai yra biologiniai organizmai, kurie turi būti pusiausvyroje, teisingai elgtis vienas kito atžvilgiu. Bet kadangi mes visame žemės rutulyje kuriame neteisingus santykius tarp gėrio ir blogio, gavimo ir davimo, tai paaiškėja, kad gamta pati sukuria juos tokiu baisiu pavidalu. Todėl šie virusai atsiranda ten, kur jų tiesiog negalėtų būti.
Ir priešingai, jei mes pradėsime gerinti gamtą, tai pradės tapti harmoninga, pavyzdžiui, staiga grįš tokios augalų ir gyvūnų rūšys, kurių jau 100–200 metų nebuvo žemėje.
#263428

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė pandemija

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Pergalė prieš žmoniją

Visas darbas – kaip pakelti save iš žinojimo lygmens į tikėjimą aukščiau žinojimo. Ir tam diena po dienos, o tiksliau, naktis po nakties turėsime kristi į žinojimą, kas mums vadinasi „naktimi“, ir pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo aukštumas, vadinamas „diena“. Juk tikėjimas – tai Kūrėjo Šviesa.
Visi kabalistai rašė apie šį perėjimą nuo žinojimo prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Visais laikais jie rašė tik apie tai: kaip pereiti nuo žmogaus pakopos į Kūrėjo pakopą, kitaip tariant, nuo gyvūninės pakopos į žmogaus.
Žmogui sunku įsisąmoninti šį perėjimą. Reikia suprasti, kad Kūrėjas be egoizmo nesukūrė nieko kito, gyvename jame ir tai vadinama „žinojimo viduje“. Ir nuo šios pakopos turime savo pastangomis, prašymu, malda Kūrėjui pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo pakopą.
Štai ką turime stebėti: kiek esame žinojime ir kiek tikėjime virš žinojimo, kiek pagreitėja dažnumas pereinant iš žinojimo į tikėjimą. Kabalistai sako, kad per penkias minutes pasikeisdavo 400 tokių būsenų: žinojimas – tikėjimas aukščiau žinojimo. Būtent šie pokyčiai formuoja mumyse dvasinį tikrovės suvokimą, nes vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas: žemiau žinojimo, jo viduje ir virš jo.
Kaip šiame pasaulyje gimdamas kūdikis kol kas nesupranta savo tėvų, jaučia juos tik fiziškai ir pripranta prie to, kad jie daro jam gera. Taip ir mes pamažu atskleidžiame tikėjimą aukščiau žinojimo, absoliutų Kūrėjo gėrį, kuris organizavo visą kelią, kuriuo ėjome, visą mūsų istoriją, buvusią ir būsimą. Taip žmogus palaipsniui atsiduria priešais Kūrėją.
Svarbiausia būnant bet kurios būsenos įsivaizduoti, kad ji kilo iš aukštesnės jėgos, be kurios daugiau nieko nėra. Tik Kūrėjas organizuoja visą mano gyvenimą, mano mintis ir norus ir netgi mano požiūrį į Jį šiuo metu, nesvarbu, kad man atrodo, kad pats jį apibrėžiu. Taip teisingai apdorojame visas būsenas žinojimo viduje, duotas Kūrėjo tam, kad virš jo savo pastangomis ir malda pakiltume į tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tik apie tai verta kalbėtis ir jaudintis, ir taip išspręsime visas problemas. Nėra didesnio nusikaltimo nei likti žinojime. Kūrėjas meta mus ten, „žudo“, bet tik tam, kad pakiltume aukščiau žinojimo.
Tai turime stengtis atlikti kiekvieną akimirką. Nesvarbu, kad dar nejaučiame, kaip Kūrėjas organizuoja mūsų gyvenimą, tačiau būtent šios mūsų pastangos yra labai brangios Kūrėjui, kaip kad tėvus džiugina kūdikio šypsena daug labiau nei suaugusio vaiko šypsena.
Todėl, net kai mūsų būsena kaip naujagimio, kuris dar tik pradeda reaguoti į Kūrėją, bendrauti su Juo, prašyti, mes tuo jau atnešame Kūrėjui kur kas daugiau malonumo nei įstengsime ateityje. Taip sutvarkyta dvasiniame pasaulyje, kur yra atvirkštinė Šviesų ir kilim tvarka.
#264929

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas virš žinojimo = siela

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Iš egoizmo į tiėjimą aukščiau žinojimo

Klausimas. Mokslininkai sako, kad ledynų tirpimas mums gali būti mirtinas.
JAV ir Kinijos mokslininkai vyko į Tibetą tyrinėti ten esančio seniausio ledyno ir jame rado dvidešimt aštuonis skirtingų užšalusių virusų tipus. Bet jei staiga prasidėtų ledyno tirpimas, jie atgytų.
Ir štai dabar koronaviruso fone kilo baisi panika. Senoviniai virusai užšalo maždaug prieš 15 000 metų. Kaip jie paveiks žmoniją?! Teigiama, kad gali būti dar blogiau už koronavirusą!
Atsakymas. Visiškai įmanoma. Tai baisus atradimas. Gal tai kažkaip atvėsins karštagalvius, pirmiausia politikus. Juk viskas priklauso nuo jų.
Klausimas. Kaip politikai susiję su virusais?
Atsakymas. Susiję tuo, kad padeda aklimatizuoti Žemę, atšilimą ir visa kita. Lai skiria milijardus šiam reikalui. Bet gal jie vis dėlto mane išgirs ir nešvaistys milijardų „Žemei“, o švies gyventojus, skatins juos vienytis.
Klausimas. Kaip švietimas susijęs su virusais?
Atsakymas. Pagal gamtos planą mes jau turime suartėti. Jei nepradėsime rimtai tarpusavyje jungtis, sudarydami vieną žmoniją, tada, be abejo, mūsų laukia didžiulės problemos!
Ir tai ne tik ledynų tirpimas. Mes pažeidžiame integralią Žemės rutulio ir visos supančios erdvės ekologiją. Mes ardome Saulės sistemos ekologiją! Mes nesuprantame, bet tai yra uždaros sistemos, darančios įtaką viena kitai.
Pirmiausia mes, Saulė, Mėnulis. Tai artimos (nors mums atrodo, kad tolimos) ir tarpusavyje susijusios sistemos, tad pasekmės gali būti nenuspėjamos, be to, labai staigios. Turime apie visa tai pagalvoti.
Bet tam mums reikia kitokių politikų ir kitokių lyderių, kitokio Žemės valdymo. Pažiūrėkite, apie ką jie galvoja! Tik apie tai, kaip išversti vienas kitą iš jo vietos, paviešpatauti metus ar dvejus, ir dėl to yra pasirengę paaukoti visą Žemės gyventojų gerovę. Neįsivaizduoju, kaip tai aprašyti, kad paliestų žmonių širdis. Bet jei žmonija panorėtų, atkurtų tvarką.
Klausimas. Kodėl ji to nenori?
Atsakymas. Nes nenori suvokti. Ji užsimerkia. Bet galbūt dabartiniai smūgiai… Ir jie nuolat augs. Tai būtina.
O jei šiam virusui suras priešnuodį, bus dar blogiau. Kuo daugiau priešnuodžių – tuo blogiau.
Klausimas. Bet jūs neprieštaraujate priešnuodžio paieškoms?
Atsakymas. Ne, neprieštarauju, manau, kad tai kvaila. Nes tuo nieko nepadarysi. Tiesiog visą laiką einame tuo pačiu klaidų ir kritimų keliu. Bet ne tai reikia daryti. Reikia atskleisti neteisingo požiūrio į save, į gamtą, į žmones šaltinį, ir tada viskas susitvarkys.
Komentaras. Žmonija ieško priemonių sustabdyti ledynų tirpimą ir pan.
Atsakymas. O kam?! Tai netinkamos priemonės, mechaninės! Tuose pačiuose lygmenyse niekas nesprendžiama! Visada reikia pakilti į aukštesnį lygį. Kaip sakė Einšteinas: „Norite ką nors ištaisyti? Turite pašokti aukščiau stalo, kad ant jo užšoktumėt.”
Klausimas. Taip, bet kaip jiems tai suprasti?
Atsakymas. Tegul klausosi kabalistų. Mes kalbame absoliučiai protingai, pagrįstai, iš patirties, stengiamės viską paaiškinti.
Komentaras. Jie nesupras to, kas žmoniją suartina…
Atsakymas. Tai stipriausia gamtos jėga. Todėl, kad taip žmogiškajame lygmenyje išreiškiame ir siekiame padaryti gamtą kuo integralesnę. Tuomet ji susibalansuoja visuose kituose lygmenyse.
Juk kokia yra problemos priežastis? Ta, kad viskas išeina iš pusiausvyros. Ir jei žmonės savo lygmenyje pradės kurti šią pusiausvyrą (o mes jau seniai nebe pusiausvyroje, tai aišku iš mūsų santykių), tada visos kitos gamtos dalys automatiškai susibalansuos.
Klausimas. O kas atsitiks? Virusai, kurie atsirado, kad sėtų mirtį, leis išgyventi?
Atsakymas. Žinoma! Viskas bus subalansuota. Jie veiks taip, kaip reikia. Gamtoje nėra nieko blogo. Būtent mes savo lygmenyje pažeidžiame gamtos jėgų sąveikos harmoniją, ir todėl tokia forma ji pasireiškia žemesniuose lygmenyse.
Vulkanai, uraganai, virusai – tai gamtos reiškiniai, tačiau jie jau ima reikštis biologinių reiškinių lygmenyje. O po to jie atsiras ir žmogaus lygmenyje. Žmonija staiga ims nebesuprasti, ką daro, kur egzistuoja, tarsi veikiama kokių nors narkotikų. Ir nieko žmonėms nepadarysi. Jie vaikščios kaip apkvaitę ir neaišku, ką darys, baisius dalykus. Kam nors šaus į galvą paspausti mygtuką atominėje elektrinėje…
Klausimas. Ar tai reiškia, kad problemos pakilo iki žmogaus lygmens?
Atsakymas. Žinoma. Jos pamažu kyla iš apačios, kaip vanduo kyla ir užlieja visus žmonių pastato lygius.
Klausimas. Esate tiksliųjų mokslų žmogus, tačiau jus išgirsti labai sunku. Politikai jūsų neišgirs. Tuomet į ką jūs kreipiatės?
Atsakymas. Į tautas. O į politikus aš visiškai nesikreipiu. Pakeisti galima tik žmonių suvokimą. Ne politikų, kurie užprogramuoti gamtos. Ko žmonės nori, tą politikai įgyvendina.
Reikia, kad žmonės panorėtų teisingų tikslų, ir tada politikai tai padarys. Politikai nieko negirdi! Jiems svarbiausia būti valdžioje. Išgirdę, kad žmonės to nori, jie kalbės ir darys tai, ko nori liaudis. Jiems svarbiausia – įsakinėti.
Klausimas. Ko žmonės turėtų panorėti, kad politikai staiga pasikeistų?
Atsakymas. Žmonės turėtų norėti gero tarpusavio ryšio.
Turime galvoti apie tai, ką daryti. Nes jei tai vystysis natūraliai, egoistiškai, tada, žinoma, bus blogai. Mums skubiai reikia ištaisyti prigimties kryptį, pasukti ją sutarimo, abipusio susivienijimo link. Ir tada viskas susibalansuos.
Neturime kur pasislėpti nuo virusų ir kitų mikroorganizmų. Tai biologiniai organizmai. Visa tai turime tobulinti. Jei pasuksime į gerąją pusę, jie mums nepadarys jokios žalos. Priešingai, jie kartu su mumis dalyvaus kitame – civilizacijos vystymesi.
Komentaras. Gyvenimo link.
Atsakymas. Žinoma. Taigi viskas priklauso nuo žmogaus.
#263914

Iš 2020 m. vasario 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu”

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – gamtos bumerangas

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?