Klausimas: Kabaloje sakoma, kad prašydamas sau, kenki savo sielai. Kaip tai suprasti? Ką reiškia „neprašyti sau“?
Atsakymas: Visi mūsų prašymai turi būti tam, kad išsitaisytume ir priartėtume prie Kūrėjo. Kūrėjas – tai absoliutaus davimo savybė, absoliuti meilė, absoliutus ryšys tarp visų. Tad jeigu nusiteikiame tam, kad tinkamai kreiptumėmės į Jį, reikia iš pradžių nuteikti save toms savybėms.
Klausimas: Bet jeigu prašau, kad turėčiau davimo savybę, tai šituo kenkiu sau?
Atsakymas: Ne, nekenki, nes nuteiki save davimui. Tu jau nori būti panašus į Kūrėją.
Klausimas: Bet aš vis tiek prašau už save, kad turėčiau tą savybę.
Atsakymas: O kam? Kad duotum. Kitaip tariant, iš principo prašai ne sau, o tam, kad kaip nors duotum, aptarnautum kitus.
Klausimas: Jei žmogus prašo sau sveikatos ar gerovės šeimoje, tai kenkia?
Atsakymas: Taip. Tai gali nepakenkti tik tuomet, kai jis prašo už visą pasaulį ir save tame pasaulyje.
Klausimas: O jei prašau „duok man sveikatos“, bet tam, kad paskui gaučiau davimo savybę?
Atsakymas: Arba taip. Arba apskritai prašai už visus ir save drauge. Tuomet tavo malda veiksminga.

#303575

Iš 2022 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikalinga malda?

Prašyti, bet tik ne už save

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Klausimas. Kaip paaiškinti 99 proc. žmonių, kas yra geras gyvenimas?
Atsakymas. Geru gyvenimu žmogus laiko tai, kas yra gerai jam. Dabar, kai visi žmonės neteisingai susijungę vieni su kitais, mums negali būti gerai. Matome, kad pasaulis skaidosi, nes Aukštesnioji šviesa nori jį pripildyti, o pasaulis jaučia, kad neatitinka tos šviesos.
Kuo arčiau dvasinė gerovė artėja mūsų pasaulio link, tuo mums blogiau. Artėjanti Aukštesnioji šviesa mums duoda tamsos pojūtį, nes mes neišsitaisę, atvirkšti jos atžvilgiu.
Jeigu norime jausti gerovę, turime keisti save, kad supanašėtume su Aukštesniąja šviesa ir nepanirtume į krizes ir problemas, juk šviesa vis labiau artėja mūsų link. Kitais žodžiais sakant, turime problemą – susijungi mūsų pasaulio lygyje.
Sakykim, praneša per žinias, Žemės link artėja asteroidas, ir jos egzistavimui kyla pavojus, taip turime jausti, kad žmonės yra pavojuje, kai prie mūsų artėja Aukštesnioji šviesa, Kūrėjas nori pasireikšti kūriniuose. Dėl to mes ir vadinamės ,,paskutiniąja karta“.
Įžengėme į etapą, kuomet spaudimas tik augs. Dėl to atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris aiškina, kad turime pradėti save pratinti prie Aukštesniosios šviesos, tapti kažkiek į Ją panašūs.
Mes – kli (sielos indas), Kūrėjas – šviesa. Kli gali būti panašus į Kūrėją, jeigu susijungsime tarpusavyje. Kitais žodžiais sakant, jeigu norime turėti geresnę ateitį, turime susijungti.
#244071

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti Aukštesniąja Gamtos jėga

Parengtis numeris vienas

Visi nori, kad jiems būtų gerai

Klausimas. Ar galima išnaudoti materialią gerovę, kad dirbtum dvasinį darbą?
Atsakymas. Savaime suprantama, jog kabalistas būdamas savo gyvūniniame kūne nori jaustis patogiai, kad kūnas netrukdytų dvasiškai dirbti. Niekas neturi veltui versti save kentėti.
Klausimas. Kaip kūnas gali trukdyti dvasiškai dirbti?
Atsakymas. Jei kūnas nekontroliuojamas, jis trukdo dvasiniam darbui. Bet jeigu žmogus jį valdo ir gyvūninius norus išnaudoja, kad nusiramintų ir padarytų taip, kad jo dvasiniai siekiai jį motyvuotų, tada viskas gerai.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Realybės suvokimas: kūnas ir siela