Klausimas: Sprendžiant iš naujų tendencijų, pasaulio šalims teks suirti iš vidaus, kad atgimtų iš naujo…
Atsakymas: Visas pasaulis turi suirti, bet irimas gali vykti arba fiziniame, arba supratimo, sąmoningumo lygmenyje. Viena iš dviejų: arba mums, kad suprastume, jog būtina „sužlugdyti“ egoistinę dvasią, teks visiškai žlugti materialiąja prasme, arba mes išvengsime materialiosios kracho dalies ir pereisime į dvasinį žlugimo įsisąmoninimą, kad po to padėtį ištaisytume.
Šiaip ar taip, privalai ateiti į sudužimą, į vidinį žlugimą – galimas daiktas, kad dėl to teks žlugti ir iš išorės.
Pavyzdžiui, šiandien Izraelyje į socialinio protesto bangą bandome įlieti žinią apie vienybės ir integralios visuomenės sukūrimo būtinybę. Klausimas: ar efektyvios mūsų pastangos? Galimas daiktas, prireiks nedidelių kančių, idant žmonės suprastų, jog iš tikrųjų trūksta tiktai šito ir tik taip galima pasiekti teisingą paskirstymą.
Liaudis iš tiesų nori socialinės lygybės – tačiau, kaip ją įgyvendinti? Netinka diegti tai, kas patinka tau, bet nepatinka kitiems. Socialinė lygybė turi aprėpti visus, visą visuomenę. Argi galima šitai įgyvendinti be tarpusavio laidavimo?
Gerai, jeigu žmonės tai įsisąmonins. Priešingu atveju prireiks bėdų. Kitų variantų nėra: arba gerasis kelias, arba kančių kelias. Jeigu nepasiseka gerajame kelyje, tuomet prie jo jungiasi antrasis. Šitaip bus visose mūsų gyvenimo srityse.
Kuo labiau mums pavyks paveikti aplinką, tuo didesnė tikimybė, kad neteks išgyventi tikrų karų, į kuriuos, kaip rašo Baal Sulamas, galime nusiristi netinkamai susiklosčius aplinkybėms.

Iš 2011 m. rugpjūčio 18 d. pamokos pagal laikraštį „Liaudis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo aklumas

Kelias į tarpusavio laidavimą

Laidavimas – raktas į naująjį pasaulį

Nuomonė (Jurijus Romanenko, Taikomosios politikos centro direktorius): Per televizorių mums rodo prievartą, muštynes, o žmogus linkęs kartoti tai, ką mato. Negana to, kad didžioji dauguma šalies žmonių nekenčia valdžios taip, kad yra pasiruošę ją užmušti, bet jiems dar nuolat rodo paveikslėlį, kuris patvirtina, kad jų motyvacija teisinga, ir paskatina spręsti savo problemas prievartos keliu. Taip formuojamos naujos kartos naujos vertybės.
Jeigu visuotinis konfliktas nesibaigs atominiu karu, tai baigiantis krizei sustiprės viršvalstybiniai  dariniai. Tam nepasirengusios valstybės išnyks. Kaip jau faktiškai išnyko Tunisas, Libija, Sudanas. O jų gyventojai dėl maisto, vandens, darbo, pinigų trūkumo pradeda bruzdėjimus. O mes į tokią padėtį patenkame visai nepasiruošę.
Komentaras: Todėl kabala ir siūlo, kol dar negrįžtamai nepasukome karinio konflikto keliu, pradėti keisti padėtį, reguliuoti visuomenę, iš anksto mažinti gamybą, kiekvienam apibrėžti jo naują padėtį, vykdyti aiškinimo ir auklėjimo politiką, ruošti žmones naujam pasauliui, naujai visuomenei. Kabala aprašo veiksmų planą, atitinkantį gamtos dėsnius, jos rekomendacijos remiasi pusiausvyros su gamta būtinybe.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra išeitis?

Vietoj reklamos – lavinantis kanalas

Gelbstint gyvenimą

Nuomonė (Aleksandras Duginas, politologas, filosofas): liberalus modelis kūrėsi remdamasis nesulaikomo ekonomikos augimo logika. Už nenutrūkstamo augimo galimybių įrodymus ekonomistai R. Mertonas ir M. Skoulzas gavo Nobelio premiją.
1997 m. jie moksliniais tyrimais, kuriuose naudojami matematiniai skaičiavimai, įrodė, kad jokios krizės jokiomis aplinkybėmis nebus, o finansų rinkos augimas bus begalinis.
Kai dėl krizės liberalus ekonominės sistemos modelis žlugo, paaiškėjo, kad kito modelio nėra, nėra plano ir net šio plano metmenų. Šis darbas niekur  pasaulyje nebuvo atliktas.
Dalykas tas, kad siūlant naujus projektus, visų pirma reikia pakeisti savo sąmonę. O to ekonomistai negali.
Antrasis pasaulinis karas buvo Didžiosios depresijos rezultatas. Gal toks krizės sprendimo variantas gali išsivystyti ir dabar?
Komentaras: Reikalas tas, kad karas nepadės, nes daugiau nėra energijos šaltinių, realizavimo rinkų. Nebent tikslas būtų sunaikinti nereikalingus milijardus žmonių…
O štai sąmonę reikia keisti – kitu atveju naujo ekonomikos modelio mes nepajėgsime net įsivaizduoti. Tačiau tam reikalingi ekonomistai, gebantys įsivaizduoti protingo materialaus vartojimo modelį ir dvasinį pripildymą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Yra problemų, yra patarimų – sprendimo nėra

Ekspertai apie krizę

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Klausimas: Kaip vystosi įvykiai pasaulyje ir ko jie iš mūsų reikalauja?
Atsakymas: Pasaulyje atsitinka daugybė įvykių. Dalis žmonių jau supranta, kad artėjame prie krizės, katastrofos. Šnekėdamas Europoje su tais, kurie išmano ekonomiką, pajutau su baime sumišusį nerimą. Patyrę žmonės nesupranta, kas bus toliau, neįsivaizduoja, kaip ištrūkti iš susidariusios situacijos.
Jie sako, kad per paskutiniuosius du tris šimtmečius žmonija pateko į spąstus. Prieš 30 metų geriausiems ekonomistams buvo įteikta Nobelio premija už tyrimą, patvirtinantį, kad vartotojiškoji visuomenė gali atkakliai vystytis iki begalybės. Žmogaus egoizmas tiesiog neįžvelgė puotos baigties.
Atrodytų, o kaipgi gamtos ištekliai? O kaip žmogaus prigimtis? Štai iki kokio laipsnio mūsų ego apakintas savųjų „laimėjimų“: nebuvome pasiruošę pripažinti akivaizdžių dalykų.
Dar prieš keletą metų mūsų pokalbiuose su pirmaujančiais ekonomistais šie neigė bet kokią krizės galimybę. Toks yra žmogiškasis egoizmas, taip jis sukurtas, kad neleidžia mums šito išvysti. Ant jo meškerės užkimba net puikiausi specialistai, kad ir kokie protingi jie būtų. Priežastis slypi žmogaus prigimtyje.
Nūnai daugelis svarbių asmenų labiau linkę tiesiog nesusimąstyti apie rytdieną. Išeities nėra, nieko nepadarysi – bus, kas bus. Prie šio skausmo, prie šio pasimetimo negalime prisijungti. Juk, viena vertus, jų kišenėse milijardai, bet, kita vertus, milijardai neturi ko valgyti.
Galų gale, kalbama apie pasaulinį karą, apie tai, kad reikia atsikratyti pusės žmonijos. Čia jie mato „išeitį“. Logiškai mąstant, kito sprendimo nėra: energetiniai resursai beveik išeikvoti, ir ekonomika negali laikytis ant ribos. Pasirodo, klestėjimo galima sulaukti tik po masinio sunaikinimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas dėl akimirkos

Duoti krizei atkirtį

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Šiuolaikinis pasaulis sparčiai grimzta į dugną. Mes naikiname gamtą, sekiname jos išteklius, baigiame griauti visas žmogiškosios visuomenės gyvenimo sritis ir nesustojame. Nebodami nieko, vis bandome judėti ta pačia egoistine kryptimi.
Jeigu neturi taško širdyje, jeigu nepritrauki Šviesos, tuomet neturi galimybės palyginti, kad rastum problemą savyje. Tu veiki tarsi mašina, prie kurios prijungtas vienintelis elektros laidas. Lygiai taip šokinėja mechaninis triušis, nesijaudindamas, kad kiekvienas jo šuolis baigiasi kritimu. Jeigu nėra jėgos, kuri parodytų man blogį, aš nesuvokiu blogio: „Na, nieko, neišėjo šiandien – išeis rytoj.“
Tokia „pasaulio taisytojų“ problema, apie kurias rašo Baal Sulamas. Kalba eina apie dvasinį supratimą, kylantį iš to, kad malonumas, Šviesa, niekada nepasilieka mūsų egoistiniame nore. Mes nuolatos siekiame malonumo, bandome kažką padaryti, tačiau niekas negelbsti. Ir nepadės, juk mes priešingi Šviesai ir to nejaučiame.
Vos prisiliečiame prie noro, malonumas tuoj pat dingsta, reikia jo ieškoti iš naujo, kad nors trumpam susiliestų Šviesa ir noras. Tik dėl šios akimirkos gyvenu.
Jei tik pamatytumėte šį procesą iš šono: noras – trupinėlis malonumo, noras – trupinėlis malonumo… Kad prisiliesčiau prie jo, aš nuolatos mechaniškai „spaudžiu mygtuką“ kaip bandomasis gyvūnas, kuris neturi kito pasirinkimo. Tai ir yra mūsų gyvenimas, kuris nieko nemoko tūkstančių vystymosi metų bėgyje.
Tokiu būdu „pasaulio taisytojai“ – tai labai gilus filosofinis suvokimas. Tai tikra, egoistinė, vienintelė egzistuojanti vystymosi forma. Ši savybė įsišaknijusi mūsų prigimtyje, ir niekur nedingsi.
Tik jeigu žmoguje pabunda taškas širdyje ir jis pradeda teisingai vystytis, varomas savo naujo noro, jis įgyja jėgą, atsveriančią noro ir malonumo mechaniką, – Šviesą. Šviesa pabudina pojūtį, kad jam trūksta trečiojo elemento – naujo ketinimo, išskaičiavimo, ekrano.
Svarbiausia šiame ieškojime tai, kad ji žmoguje nukreipta prieš „pasaulio taisytojus“. Pasirodo, yra kažkas aukščiau tavęs, kuris sukuria trūkumą ir pats jį ištaiso.
Štai kokį procesą turime pereiti. Dar pamatysime jo pasekmes žmogaus vystymuisi. Kaip rašo Baal Sulamas, kiekvienas laukia, kad kiti pripažintų savo neteisumą ir jo teisumą. Tačiau niekada taip nenutiks – kiekvienas liks su savo nuomone. Visa žmonija eis šiuo keliu: konfliktuojančios šalys laikysis iki galo. Nėra išeities, jis atves mus prie karo ir susinaikinimo.
Jeigu šiam procesui nepriešpastatysime kabalos mokslo platinimo, kivirčams pabaigos nebus. Klausimas tik toks: ar išgirs mus, kol prasidės masinis naikinimas, ar po jo, kai iš žmonijos liks tik mažoji dalis.
Išsitaisymas vis tiek įvyks pagal kabalos metodiką, tik ar turės praūžti katastrofos, žūti milijardai ir likusieji gyventi ekstremaliomis sąlygomis, kad įsiklaustų į šią metodiką ir pradėtų ją įgyvendinti, varomi siaubingų kančių? O gal pavyks išaiškinti pasauliui šią metodiką, kol nepriėjome iki kraštutinumų?

Iš 2011 m. gegužės 4 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Duoti krizei atkirtį

Energija, išgelbėsianti pasaulį

Įsilieti į permainų procesą

Vis grįžtame prie pasaulinės krizės temos. Juk ji, iš esmės, ir suvedė mus. Jeigu gamta palaipsniui nestumtų mūsų į globalią būklę, integralius tarpusavio ryšius, tai pasauliui neatsiskleistų kabalos mokslas, kurio paskirtis – padėti mums įsilieti į šią globalią, integralią tarpusavio ryšių sistemą.  Taip kad, iš tiesų, krizė yra geras ženklas.
Iš istorijos žinome, kad pasaulis visada veikė pagal egoistinės prigimties dėsnius. Ypatingai pažengė šioje srityje Amerika, kadangi ją kūrė daugybė žmonių. Tarsi šiuolaikinis Babilonas, ji sugebėjo atkurti Senovės Babilono būseną, iš kurio visiems reikėjo bėgti ir išsisklaidyti. Čia suformuota vartotojiška visuomenė, siekianti kiek galima daugiau uždirbti ir klestėti tokiame gyvenime. Šitas tikslas buvo keliamas visiems ir kiekvienam.
Tačiau šiandien Žemėje nebeliko galimybės pripildyti šitą didžiulį norą. Septyni milijardai žmonių negali gyventi kaip Amerikoje, ji net nesugeba pati savęs išlaikyti. Todėl visas pasaulis laiko ant savo pečių JAV ekonomiką, kad nesugriūtų, nes šita griūtis apims visus.
Galiausiai bendra integrali sistema užkrauna mums tokių įpareigojimų ir sukelia tokį spaudimą, kad šiuolaikinį pasaulį galima sulyginti su valtimi audringoje jūroje. Kiekvienas iš sėdinčių joje bijo neatsargiai krustelėti: juk varganam laiveliui vieni niekai apvirsti ir nuskęsti kartu su visais ir juo pačiu.
Staiga atsidūrėme padėtyje, iš kurios nėra kitos išeities, išskyrus karą. Pradėję karą, tučtuojau nutrauksime visus ryšius, sunaikinsime globalumą ir integralumą, grįšime į gyvenimą, koks jis buvo, sakykime, prieš šimtą metų. Po to vėl atsidursime dabartinėje padėtyje.  Juk vystymasis – tai natūralus procesas, ir nieko kito šiame etape jis nesiūlo. Mūsų egoizmas anksčiau ar vėliau suvaro mus į vieningą integralią sistemą.
Kaip aiškina kabalos mokslas, galime sugriauti susiklosčiusią padėtį Trečiuoju ir netgi Ketvirtuoju pasauliniu karu. Sutinkamai su keturiomis tiesioginės Šviesos plitimo stadijomis, turime pereiti šitas keturias būsenas.
Yra ir kita galimybė, kurią sugebame paaiškinti pasauliui, nors ir atstovaujame tik mažytei jo daliai. Nesvarbu, kad dabar apie mus žino nedaugelis, mes galime tapti žinomi ir patraukti dėmesį. Čia nepadės masinė reklama už milijardus dolerių – raktas į sėkmę slepiasi tik mūsų vidinėje vienybėje. Jos jėga yra jėga žinios, kuri pasieks visą pasaulį. Susivieniję vietoj karo ir žlugimo galėsime pateikti pasauliui naują metodiką.
Kito sprendimo nėra, labai greitai paaiškės, kad reikia pasirinkti iš dviejų variantų. Apie tai rašo Baal Sulamas, apskritai, daugelis šiandien supranta padėties nestabilumą. Deja, yra pakankamai bepročių, pasiryžusių staigiais judesiais paleisti domino efektą per visą pasaulį.

Iš 2011 m. balandžio 3 d. 7-osios pamokos kongrese „We!“, Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Energija, išgelbėsianti pasaulį

Įsilieti į permainų procesą

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Daugybė tyrinėtojų pasaulyje aiškinasi mūsų patiriamos multikrizės problemas ir jos įveikimo galimybę. Bet reikalas tas, kad išaiškinti, suprasti krizę ir visą jos įvairiapusiškumą yra problemiška, bet tai išsprendžiama, o štai prieiti prie jos sprendimo – žmonija nesugeba.
Pažiūrėję skirtą šiai temai medžiagą dažniausiai pamatysite, kad siūlomi tiesiog naivūs sprendimai, juk straipsnių autoriai neturi supratimo apie gamtos sumanymą, kurį atskleidžia kabalos mokslas. Iš principo sprendimas glūdi ne problemų, o kitame lygmenyje – mūsų tarpusavio ryšio lygmenyje, kur ryšyje tarp mūsų atsiskleidžia Aukščiausioji jėga.
Pasitelkę kabalos metodiką į mūsų pasaulį galime pritraukti šią Aukščiausią jėgą, išgauti ją vietoj aukso, sidabro, platinos, brangakmenių, anglies, naftos ir dujų. Mes galime pritraukti šią jėgą (energiją, pripildymą) į mūsų pasaulį grynu pavidalu, neapsivilkusią į žemišką energiją ar medžiagas, gauti pačią tyriausią energiją, kuri suteiks mums galimybę ištaisyti save ir taip ištaisyti pasaulį.
Jeigu imsime vienytis ir pritrauksime šią jėgą, turėsime neišsenkamą energijos šaltinį ir išeisime į kitą egzistavimo lygmenį. Tik tai gali mus išgelbėti. Ir todėl žemiškame lygmenyje ištikusi krizė, iš esmės, yra energetinė, o dvasiniame lygmenyje – egoistinė, ir tai mūsų pasaulyje atsiskleidžia kaip neapykanta, fanatizmas, valdžia.
Šios dvi krizės rūšys: energetinė ir egoistinė, vis aiškiau reikšis įrodydamos mums, kad nėra iš jų išeities, kad energijos nebuvimas ir egoizmo vystymasis veda mus prie karo.
Todėl mums būtina jėga, kuri duotų energijos žemiško egzistavimo lygmenyje, ir galimybę ištaisyti save − iš egoizmo į vienybę.
Jėga, kuri gali atvesti į pusiausvyrą, ar tai būtų energija, ar santykiai tarp mūsų, vadinama Aukščiausiąja jėga. Tai paslėpta gamtos jėga. Ją mums būtina atskleisti. O visa krizė – tik tam, kad stumteltų mus ją atskleisti. Kabalos paskirtis − padėti mums atskleisti šią jėgą.

Iš 2011 m. gegužės 15 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra išeitis?

Pasaulio ištaisymas-1

Permainų metas

Klausimas: Vystymosi tempai įgauna vis didesnį pagreitį. Kaip mums pažadinti savyje norą įgyvendinti permainas neatsiliekant nuo šio tempo?
Atsakymas: Mes patys nieko negalime pakeisti, galime tik paruošti save permainoms. Dvasiškai ir materialiai.
Reikia dirbti dėl mūsų susivienijimo – tai vienintelis dalykas, padėsiantis pasiruošti dideliems ir greitiems pasikeitimams taip,  kad mums jie atrodytų geri ir pageidaujami.
Reikia suprasti – pasaulis vis labiau juda globalumo ir visiško susijungimo link. Jeigu vertindami įvykius aptarinėsim tai, jaudinsimės, ruošim save, jeigu norėsim tai priimti, mumyse susiformuos teisingas pagrindas permainoms ir mes patirsime mažiau bėdų. O idealiu atveju jos atrodys kaip dovana.
Na, o jeigu pasirenkam kitą kryptį, jeigu užsiimame protekcionizmu, jeigu kiekvienas bando atsiriboti nuo kitų, tuomet būsimos permainos taps nelaimėmis.
Juk mes siekiame izoliacijos, mes nerūpime vienas kitam arba griebiamės smurtinių prievartos metodų. Egoizmas karaliauja, o pasaulis tuo metu vis tiek jungiasi nenutrūkstamais ryšias. Iš aukščiau nustatomas vis artimesnis ryšys tarp visų dalių, o mes apačioje bandome juos „išardyti“.
Galų gale tai prives prie sprogimo – ne prie nedidelių riaušių, o prie pasaulinių karų.

Iš 2011 m. kovo 9 d. pamokos tema „Laikas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Nelaukiant kritinės ribos

Mūsų laukia tobulas gyvenimas!

Visa žmonijos istorija – tai egoizmo vystymosi istorija. Šiandien matome savo akimis, kad egoizmas daugiau nebegali suteikti žmogui pasitenkinimo.
Anksčiau aš veržiausi pirmyn: man norėjosi mašinos, jachtos, lėktuvo ir t. t. Bet dabar manyje daugiau nebeįsiplieskia perspektyvių, daug žadančių norų. Juk aš kiekvieną kartą privalau mėgautis kažkuo nauju, o naujam jau nėra iš kur atsirasti.
Prisipildymo, mėgavimosi savo noruose jausmas man ir yra gyvenimo jausmas. Jeigu nejaučiu pripildymo nore, tai nėra ir gyvenimo – noras miręs. Tada iš beviltiškumo aš pasiruošęs net mirti, kad tik nejausčiau tuštumos. Tokia amžina schema, pagal kurią judame į priekį.
Mūsų laikais žmonija nesąmoningai kuria problemas ir sumaištį, krečia kvailystes – kad tik nejaustų to vakuumo viduje.  Žmonės pasiruošę kautis, kelti revoliucijas – bet ką, kad tik pajaustų kokį nors pripildymą, tegul ir neigiamą. Pavyzdžiui, jeigu aš neturiu apetito, ragauju ką nors rūgštaus, kad po to norėtųsi užkąsti ir pasimėgauti.
Jeigu neišeisime į teisingą kelią, toks požiūris prives mus prie karų. Ir mes sutiksime su tuo, kad paskui nors truputi pajaustume: štai dabar yra dėl ko gyventi. Iš tikrųjų, kodėl gi nepakariauti, kad pasipurtytume, atsinaujintume?
Tai labai rimta bėda. Apie tai gerai informuota valdžia ir žiniasklaida. Todėl jos stengiasi suklaidinti visuomenę, aprūpinti ją visokiausiais dirgikliais, kurie vers žmones kažkuo užsiimti ir gauti iš to malonumą. Kitaip žmonės pajus tuštumą ir iš bejėgiškumo pradės versti vyriausybes, griauti visas ribas, žudytis.
Jų jau nebebus galima valdyti. Kaip galima valdyti žmogų, kuriam viskas vis vien, kuris iš nieko negauna malonumo?
Taigi reikia suprasti, kad visuomene labai manipuliuojama, taip pat ir virtualiame Tinkle. Neatsitiktinai jis taip veržliai plečiasi, neatsitiktinai jis toks prieinamas ir skverbiasi į kiekvienus namus. Tai ne dėl mūsų – tai dėl to, kad valdytų mus.
Tiktai taip dabar galima valdyti žmones, kartas nuo karto parodant jiems papildomus „pelno šaltinius“, t. y. pripildymą. Kitaip žmogus bus pasiruošęs bet kam. Juk be mėgavimosi gyvenimas jam praranda bet kokią vertę.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos tema „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Interneto mašina kol kas sukas tuščiai

Atlapoti duris rytojui

Kai technika bejėgė

Kad pakiltume į naują egzistavimo lygmenį, privalome atlikti keletą veiksmų. Visų pirma turime pajausti, kad labiau priklausome vieni nuo kitų.
Ir iš tiesų dabar jaučiame, kad mūsų pasaulis tampa toks. Be to, turime išstudijuoti tokioje integralinėje sistemoje veikiančius dėsnius. Tokiu būdu realizuojame kabalos mokslą, jos rekomendacijas.
Iš vienos pusės palaikome tarpusavyje virtualius ryšius, kartais susitinkame netgi fiziškai. Iš kitos pusės studijuojame nūnai priešais mus atsiveriantį naują egzistavimo lygmenį − globalų ir integralų pasaulį, kuris diena iš dienos vis plačiau mums atsiskleidžia kaip teisingas ryšys tarp visų žmonių, visoje žmonių visuomenėje.
Suprantama, žinodami, kaip teisingai visa tai sujungti, galėsime labiau ištaisyta forma kurti ir šeimą, ir visuomenę, visas valstybes ir visą pasaulį. Ši mūsų tarpusavio priklausomybė padės mums! Ji dirbs mūsų naudai − juk mes sužinosime, kaip kiekvieną dalį panaudoti visų labui.
Iki šių laikų kabala buvo slepiama − juk jos visai nereikėjo. Bet dabar ji tapo absoliučiai būtina visiems, todėl privalome kiek galėdami greičiau platinti ją visame pasaulyje, kad žmonės pradėtų suprasti, jog gyvena naujoje realybėje! Mūsų neatitikimas šiam naujam pasauliui − visų mūsų problemų priežastis. Todėl verta kuo greičiau to išmokti, pagerinti savo būseną.
Jau artimiausiu metu mums teks išvysti, kaip visuotinė krizė apima pasaulį. Negalėsime tarpusavyje sudaryti nė vieno sandėrio, nė vieno susitarimo, jeigu nekreipsime dėmesio į šį globalų dėsnį. Problema ta, kad nei technikoje, nei medicinoje, nei socialiniuose tinkluose niekada nesame kūrę tokių integralių sistemų, nes pagal savo prigimtį esame individualistai. Todėl turėsime pakeisti visus tarp mūsų egzistuojančius ryšius.
Tikėsimės, kad greitai šito išmoksime ir sugebėsime tai įgyvendinti, kol Gamta neims mums rodyti mūsų su ja neatitikimo. Reikia ją aplenkti ir nelaukti, kol tai pasireikš problemomis ir kančiomis, revoliucijomis ir karais − kaip mūsų disbalanso ir disharmonijos su Gamta pasekmė buitiniame, bendražmogiškame, socialiniame, globaliniame ir ekologiniame lygmenyse. Tai kabalos mokslo paskirtis.
Iš to kyla daugybė pasekmių: naujas realybės suvokimas, naujas pasaulis, kurį atskleidžiame, jeigu žiūri į jį ne asmeniniu, egoistiniu žvilgsniu, o per savo ryšio su aplinkiniais prizmę.
Tikėsimės, kad mums pavyks išplėsti besidominčių ir užsiimančių šiuo mokslu apie naują pasaulį, naują išmatavimą žmonių ratą. Visiems kartu bus lengviau jį atskleisti ir atliksime tai greičiau visos žmonijos labui.
Mūsų Pasaulinėje kabalos akademijoje vyksta kasdieniniai užsiėmimai. Šios studijos laisvai prieinamos visiems ir verčiamos į visas pagrindines kalbas. Tikėsimės, kad vis daugiau žmonių imsis mokytis, o drauge ir platinti kabalos mokslą. Taip galėsime išspręsti daugybę problemų, egzistuojančių kiekvienoje valstybėje ir kiekvienoje tautoje.
Gamtos atžvilgiu galime eiti arba problemų kupinu keliu, arba geranoriško bendradarbiavimo keliu.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Dvasingumas – integrali sistema

Kilti šviesos greičiu