Klausimas: Žmonės turi kažką, kas trukdo jiems atskleisti savo priklausomybę nuo kitų. Tai mes vadiname egoizmu, o ką jūs, kaip kabalistas, laikote egoizmu?
Atsakymas: Egoizmas – tai meilė sau, kuri priešinga meilei visiems kitiems: negyviesiems, augaliniams, gyvūniniams ir žmogiškiesiems gamtos elementams.
Klausimas: „Vikipedijoje“ pateikiamas toks apibrėžimas: „Egoizmas – tai elgesys, kurį visiškai nulemia žmogaus asmeninės naudos siekis“. Ar jūs sutinkate su tuo?
Atsakymas: Reikia pridurti, kad paprastai šis vieno siekis prieštarauja tam, kas reikalinga ir naudinga likusiems. Kitaip tariant, aš ne šiaip savo norus patenkinu, o būtent išnaudodamas kitus.
Komentaras: Kartu su noro patenkinimu ateina ir tuštuma.
Atsakymas: Žinoma, juk kai žmogus kažkuo užsipildo, jis iš karto pajunta tuštumą ir dar didesnį norą prisipildyti.
Komentaras: Be to, mūsų egoizmą kontroliuojame ne mes, o visuomenė, kuri suformuoja mūsų vertybes.
Atsakymas: Mes gauname egoistinius postūmius arba iš išorės, arba paprasta forma, kai palyginame savo gerovę su tuo, ką turi mūsų kaimynas, arba tai ateina iš aukščiau, neaišku, iš kur. Kiekvieną akimirką mumyse kyla egoistiniai motyvai, egoizmas vystosi, o mes sukurti bendrame nore jį patenkinti.
#265247

Iš 2020 m. balandžio 2 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Gyvename labai ypatingu laiku, kuris įeis į istoriją kaip „koronaviruso epidemija“. Paskelbta pasaulinė nepaprastoji padėtis, kuri tapo visuotinė. Ir viskas dėl vieno mažyčio viruso, kurio net neįmanoma pamatyti, tačiau jis sugebėjo padaryti didžiulę revoliuciją ir paralyžiavo visą mūsų gyvenimą.
Be pačios ligos keliamo pavojaus, ji naikina ir visas sistemas, kuriomis grindžiama žmonių visuomenė. Virusas kelia grėsmę visiems – nuo paprasto darbininko iki premjero.
Mums atrodė, kad mūsų pastatytos struktūros yra galingos ir nepajudinamos, tačiau paaiškėjo, kad mikroskopinis virusas sugeba jas gan greitai pakirsti. Valstybės uždaro sienas ir prašo piliečių izoliuotis. Visas pasaulis užsirakina ir slepiasi namuose.
Tai kas gi vyksta? Ateina mažas virusiukas ir nutraukia visus pelningus ryšius, kuriuos sukūrėme, kad užsidirbtume kitų sąskaita, tarpusavyje konkuruotume ir eksploatuotume vieni kitus. Ir, žinoma, tai nebuvo gera būsena, nes gamta visada stengiasi atkurti pusiausvyrą, kiek ji sugeba pasipriešinti mūsų egoistinei prigimčiai, norui visus išnaudoti.
Mes patys pagimdėme šį koronavirusą, pakeldami savo santykius į precedento neturintį egoistinį lygį. Dėl to atsirado virusas, biologinė dalelė, galinti nutraukti visus mūsų užmegztus egoistinius santykius.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur kiekvienas nori išnaudoti artimą ar net jį sunaikinti, nėra galo ginčams ir barniams. Egoizmas peržengė visas leistinas ribas, ir dėl to atsirado virusas. Integralus gamtos mechanizmas negalėjo pakęsti tokio lygio žmogiškų santykių ir reagavo koronavirusu.
Gero ryšio tarp žmonių nebuvimas sukelia blogus žemesnio lygio biologinius reiškinius. Žmonių santykiai yra aukščiausias gamtos lygmuo, veikiantis visus fizinius ir biologinius ryšius.
Epidemijos nėra naujiena mūsų pasauliui. Anksčiau buvo žiaurių epidemijų, nuniokojusių ištisus miestus. Kuo ypatinga ši koronaviruso epidemija? Jos mirtingumas nėra toks didelis, nes neišvengiamai kiekvienais metais tam tikras skaičius žmonių miršta nuo sezoninio gripo.
Tačiau problema ta, kad nors ir padarėme didelę pažangą, nesugebame susitvarkyti savo gyvenimo. Turėdami materialų turtą, neturime gerų žmonių tarpusavio santykių. Todėl negalime sukurti normalios visuomenės ir tinkamai auginti vaikų.
Dėl to kaltas žmogaus egoizmas. Gamta mums parodo, kad gydyti reikia tik mūsų egoizmą, todėl mums atsiskleidžia koronavirusas. Tai yra krizės esmė.
Gyvename globaliame pasaulyje, o epidemija atskleidžia, kad mūsų pasaulinis ryšys gali būti labai pavojingas. Tačiau neturime pasirinkimo: žmogaus vystymasis veda jį į tarpusavio ryšio suvokimą ir visišką priklausomybę vienas nuo kito.
Siekdamos sustabdyti epidemiją, šalys bando užsidaryti ir izoliuoti žmones, nutraukdamos ryšius. Tačiau įsitikinsime, kad to neįmanoma padaryti, nes tokiu būdu pasmerkiame save apgailėtinam gyvenimui, tarsi grįžtume į primityvius laikus.
#261628

Iš 2020 m. kovo 10 d. 1211-ojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip neutralizuoti virusą?

Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Koronavirusas – Egipto bausmių pradžia?
Klausimas. Šiuo metu – Pesacho šventės išvakarės, o šios šventės simbolis – dešimt faraono smūgių. Ar koronoviruso epidemija nėra kataklizmų serijos pradžia?
Atsakymas. Be abejo, esame labai įdomioje mūsų vystymosi atkarpoje, kuri šiandien reikalauja iš mūsų teisingesnio suartėjimo. Ne tarpusavio prekybos, ne abipusio pelno, kai naudojamės vieni kitais, norėdami pasipelnyti kito sąskaita, bet gerų tarpusavio santykių. Tada skraidyk, judėk, vienykis, kiek tik nori.
Klausimas. Kitaip tariant, kalbate apie kažkokius vidinius jausminius santykius?
Atsakymas. Apie ketinimus.
Klausimas. Išties šiandien jaučiame didžiulę visų priklausomybę nuo kiekvieno. Jei anksčiau kažkur tirpo ledynas arba vyko karas, tai apskritai niekaip nebuvo jaučiama. Tačiau nūnai tai veikia visą pasaulį ir visi, be abejo, patiria nerimą. Čia pasireiškia santykinis solidarumas, tačiau jis yra tarsi neigiamas: nenoriu būti priklausomas nuo kitų.
Kaip pereiti nuo prievartinės integracijos, kai jaučiame šią priklausomybę, prie pozityvios?
Atsakymas. Nieko negalime padaryti. Galime tik mokytis iš senovės Egipto pavyzdžio. Ten taip pat viskas vyko gaunant smūgius – dešimt Egipto bausmių.
Įsivaizduokite: jeigu nebus koronoviruso, bus kas nors kita. Tarkime, gyvename ramiai, kaip prieš porą mėnesių.
Ir staiga kažkur Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, nesvarbu kur, prasideda karas, nutraukiama tam tikrų žaliavų, pavyzdžiui, retųjų metalų, gavyba. Ir dėl kokių poros kilogramų per metus išgaunamos žaliavos visa ekonomika gali sustoti. Ką tokiu atveju darysime?
Visos vyriausybės beregint ims spausti tas dvi tarpusavyje kariaujančias valstybes, kurios stabdo visam pasauliui būtinų medžiagų eksportą. Pasaulis vis tiek atskleis globalią priklausomybę ir privalės imtis priemonių, kad santykiai tarp visų būtų lygūs ir geri. Kitaip nieko nebus.
Komentaras. Beje, Vikipedijoje pateiktas toks tarpusavio priklausomybės apibrėžimas: „Tarpusavyje priklausomi santykiai – tai tokie santykiai, kai visi dalyviai emociškai, ekonomiškai, ekologiškai, moraliai ir kitais būdais vienas kitam daro įtaką.“ Taigi priklausomybė – ne tik fizinė, bet ir moralinė.
Atsakymas. Taip, priklausomybė pasireiškia visuose lygmenyse.
Klausimas. Vadinasi, visuomenei trūksta supratimo apie šią priklausomybę?
Atsakymas. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Mat norėdami pakenkti vieni kitiems, nustojame prekiauti, net jeigu tai kenkia mums patiems. Kad tik kitam būtų blogiau.
Klausimas. Kokį skausmą, jūsų manymu, šiandien jaučia žmonės? Kaip virusas juos veikia? Kokią būseną patiria žmonija?
Atsakymas. Šiandien žmonės dar iki galo nesupranta šios problemos esmės. Jie ją virškina, bet vis tiek nėra taip labai to slegiami ar itinusirūpinę: „Na, taip, žinoma, yra virusas. Na, iš 100 milijonų miršta 100 žmonių. Tai kas?“ Suprantate, tai nėra tas mastas, kuriuo galima sukrėsti pasaulį.
Komentaras. Juk Egipte smūgiai irgi prasidėjo palengva. Bet mes turime galimybę susiprotėti.
Atsakymas. Taip. Skleisdami integralaus vienijimosi metodą, galime paaiškinti, kad visa tai įmanoma sustabdyti.
#261940

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Koks bus pasaulis po epidemijos?