rašykite
prenumeruokite
2012-08-19 
Video klipas rusų k.
Komentarų nėra Kabalos mokslas ir gyvenimo prasmė
Michaelio Laitmano dienoraštis
2012-08-19 Komentarų nėra
2012-08-14 Video klipas rusų k.
2012-08-4 
Tyrimai („Pediatrics”): Plekštelėjimai, antausiai, smūgiai, gaunami vaikystėje, didina psichinių sutrikimų riziką, sulaukus vyresnio amžiaus.
Patariama naudoti teigiamus auklėjimo būdus. Apie 80 procentų amerikiečių vaikų yra plekšnojami.
Komentaras: Nėra kito auklėjimo būdo, išskyrus pavyzdį! Ypatingai, kai jį rodo ne suaugusieji, o bendraamžiai. Supanti aplinka yra vienintelė efektyvi ir teigiama auklėjimo priemonė. Niekas nepranoksta gero draugų pavyzdžio!
Daugiau šia tema skaitykite:
Integrali aplinka neramiam vaikui
2012-07-25 Video klipas rusų k.
2012-07-9 
Negalima pasakyti, kad vaikų auklėjimas pasikeitė ar suprastėjo, nes niekada jo ir nebuvo.
Buvo švietimas, atsiradęs maždaug prieš 200 metų kartu su pramonės revoliucija, kai reikėjo valstiečius paversti darbininkais. Todėl buvo skiepijami tam tikri įgūdžiai, mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti bei šiokio tokio supratimo apie stakles ir brėžinius. Nuo to viskas ir prasidėjo. O auklėjimu niekada nebuvo užsiimama.
Priimta, kad auklėjimo paskirtis – išmokyti dainuoti kelias daineles, padeklamuoti eilėraštuką, sušokti šokį, ką nors nupiešti – ir viskas. Tai – visai ne auklėjimas!
Auklėjimas – tai asmenybės formavimas, o jo nebuvo ir nėra. Mokyklose netgi nėra tokios disciplinos, jei apskritai galima tai vadinti disciplina.
Ugdymo procesas vyksta tik veikiant aplinkai, beje – vaiko bendraamžių, gal šiek tiek vyresnių apsuptyje. Iš suaugusiųjų vaikas nieko nepasiima, jie jam – kaip siena. O iš sau lygių ar metais dviem vyresnių vaikų jis viską labai greitai priima. Todėl reikia sukurti vaikams tokią gero linkinčią aplinką, kuri teisingai jį suformuotų, padarytų iš jo motyvuotą žmogų, su vertybėmis, leidžiančiomis jam gyventi naujame integraliame pasaulyje.
Čia mums atsiveria platus veiklos laukas. Gauname itin didelį mokytojų, mokyklų pedagoginio personalo ir tėvų palaikymą. Todėl tai – labai produktyvi ir prasminga sritis.
Iš 2012 m. gegužės 22 d. pokalbio apie integralųjį auklėjimą
Daugiau šia tema skaitykite:
2012-07-7 
Tyrimas (S. Geselis, Vanderbilto universitetas): Atitraukti vaikus nuo televizoriaus ar kompiuterio, paskatinti aktyviai judėti arba, atvirkščiai, nurimti lengvai galima dėl bendraamžių įtakos.
Vadinasi, pakanka rasti nedidelę fiziškai aktyvių vaikų grupę, į ją įtraukti mėgstančiuosius gulinėti lovoje ar prie TV, žaisti kompiuteriu. Ir po kurio laiko visi mokiniai ims šokinėti ir bėgioti.
Komentaras: Tokie patys pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis – tiek elgesį, tiek požiūrį į mokymąsi, pasaulį, šeimą ir kt. vaikai (ir suaugusieji) lengvai perima iš aplinkos, patys nesuvokdami savo pokyčių.
Vietoj moralizavimo ir pamokslų įveskite žmogų į tinkamą visuomenę ir jis taps panašus į ją.
Daugiau šia tema skaitykite:
2012-06-13 Video klipas rusų k.
2012-05-9 
Nuo aplinkos labai priklauso, kurie žmogaus polinkiai labiau išsivystę (priklausantys gyvūninio kūno ar žmogaus lygmeniui), kaip juos išnaudojame ir kuriuos vystome labiau.
Jeigu tėvai augina vaiką aplinkoje, kur, sakykime, labiausiai vertina mokslą, tai nenuostabu, kad ir jis persiima jo reikšmingumu ir pradeda suprasti, kad vystymasis šia kryptimi – labai svarbus ir garbingas užsiėmimas. Nors iki tol jo polinkiai į mokslą buvo tik užuomazginiai, tarkim, jis tenorėjo pažinti kai kuriuos įdomius gyvenimo dalykus (apskritai, šį siekį turi kiekvienas), tačiau veikiant aplinkai šie jo sugebėjimai ypatingai išsivystė.
Kitais žodžiais tariant, supanti aplinka gali pakeisti mano polinkių balansą ir dalį iš jų išvystyti daugiau, o dalį – mažiau.
Aš pajutau tai ir pats. Mano tėvai labai norėjo, kad aš kaip įmanoma geriau išvystyčiau savo sugebėjimus ir užrašė mane į sporto būrelius. Aš bėgiojau 500 m distancijas. Vėliau jie mane atidavė į muzikos mokyklą, kur susipažinau su klasikine muzika. Ją ir šiandien garbinu, mėgstu ir suprantu geriau nei kitas muzikos rūšis.
Pavyzdžiui, teatrui mano tėvai neteikė didelės reikšmės, todėl šia kryptimi aš nesivysčiau. Tačiau mokslas ir technika buvo ir jiems, ir man labai svarbūs. Turėjau natūralią vidinę paskatą mokytis. Prisimenu, kad pats ėjau į vaikų būrelius, kur didelis dėmesys buvo skiriamas fizikos, astronomijos ir kt. studijoms. Tam skyriau visas savo jėgas ir žinias.
Kitais žodžiais, vaikas vystosi veikiant aplinkai: tėvams, supančioms aplinkybėms, vietai, kur jis gyvena, ir esamoms ten galimybėms. Galiausiai visa tai įvairiapusiškai vysto žmogų, kai dalis jo polinkių vystosi daugiau, dalis – mažiau, o kai kurie ir visai nuslopinami.
Žmogaus augimo procese jo laisvą pasirinkimą realizuoja, apriboja ir formuoja aplinka, kurioje jis gimė ir vystėsi vaikystėje. Taip tęsiasi gyvenimas. Aš net nesakyčiau, kad mes turime tame galimybę laisvai rinktis. Gal šiek tiek ir turime, tačiau netgi ir tai, ką turime, imame iš savo aplinkos. Ar kalbėtume apie madą, ar apie draugus, kurie lyg atsitiktinai yra šalia ir įteigia žmogui, kas turi didelę vertę, o kas ne.
Tačiau taip pat turime suprasti, kad labai reikšminga ir visų mūsų ankstesnių gyvenimų, vadinamųjų gyvenimo ciklų, patirtis, iš kurios gauname rešimot (informacinius genus). Pereidamas iš vieno gyvenimo ciklo į kitą, žmogus su savimi perneša savo sukauptą vystymosi potencialą. Kitaip tariant, gimęs jis vystosi ne tik veikiamas vis šiuolaikiškesnės visuomenės, bet iš kartos į kartą pačiame žmoguje atsiranda naujų polinkių (rešimot), kurie veikia jo vystymąsi. Ypatingai tai jaučiama mūsų laikais.
Jeigu stebėtume vaikus, tai pamatytume, kad jie labai greitai pagauna viską, kas yra šiuolaikiška, – daug geriau nei mes, tarytum jau gimė pasiruošę, išsiaiškinę, kas būtina, ir turėdami savybių, kurios padeda jiems suvokti šiuolaikinį pasaulį. Kaip vikriai jie įvaldo kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir kitas naujoves! Vyresniesiems – viskas sudėtingiau. Jeigu man tenka aiškintis kokią nors naują technologiją, tai labiau pasitikiu savo vaikais, – jie lyg jau turi prieigą prie to, jie tarytum turi įgimtą gebėjimą suvokti šių naujų daiktų prigimtį ir visiškai natūraliai supranta, kaip su jais dirbti. Tarytum tai indigo vaikai ar ateiviai iš kitos planetos!
Vaikai mums rodo, kad egzistuoja informaciniai genai rešimot, kurie vystosi ir perduodami iš kartos į kartą. Mes vadiname šį procesą gyvenimų ciklais, iš tiesų, tame nėra nieko mistiško.
Kaip šiandien ryškėja, visi esame vieni su kitais susiję, ir tarp mūsų egzistuoja tam tikras bendras laukas, panašus į gravitacinį ar elektromagnetinį. Tai – minčių ir norų laukas, kuris sujungia mus visus kartu aukščiau laiko ir atstumo. Mes egzistuojame šiame lauke ir per jį iš kartos į kartą perduodame vienas kitam mūsų įgytą informaciją. Nenuostabu, kad mūsų fiziniai kūnai, esantys šiame lauke, pagauna naują informaciją, ir taip nauja karta iškart tampa pasiruošusi teisingai įsijungti į naują epochą.
Iš 2011 m. gruodžio 29 d. 3-iojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite:
2012-05-6 
Pranešimas: Visoje Prancūzijoje vyksta mokyklų mokytojų demonstracijos ir streikai. Beprecedentinis faktas – streikuoti ir eiti į demonstracijas vienu metu paragino tiek valstybinių, tiek privačių mokyklų profsąjungos. Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – reguliarus darbo vietų mažinimas. Darbo vietų mažinimas numatytas vyriausybės plane kovojant su biudžeto deficitu.
K. Ševaljė: Tarptautiniai tyrimai liudija apie tai, kad Prancūzijos respublikinė mokykla liovėsi atlikus savo vaidmenį, leidžiantį žmonėms iš žemesnės klasės kilti socialiniais laiptais. Šiandien mūsų mokykla – nelygybės mokykla.
Komentaras: Todėl, kad mokykla turėtų auklėti, iš vaiko formuoti Žmogų, o ne tik aprūpinti jį žiniomis, specialybe. Juk šiandien svarbiausia – ryšys tarp žmonių, nuo kurio priklauso visokeriopa sėkmė.
Daugiau šia tema skaitykite: