Video klipas rusų k.

https://www.youtube.com/watch?v=P5g5chGKSPo&feature=player_embedded

Klausimas: Žinau iš patirties, kad žmogus yra pasiruošęs mokytis, jeigu jam paaiškini, kam to reikia. Kam jam reikalingas egoizmo evoliucijos kursas?
Atsakymas: Iš šio kurso žmogus sužinos ne tik pradžią, bet ir visos šios grandinės pabaigą. Jis pasijus esąs joje. Jis pamatys, prie ko visa tai veda. Remdamasis tuo, jis galės priimti teisingus sprendimus dėl visų savo asmeninių būsenų.
Klausimas: Tarkime, sužinau, kaip formavosi planetos. Kaip tai susiję su mano gyvenimu?
Atsakymas: Tai bendro požiūrio į pasaulį dalis, toks požiūris šiek tiek kilsteli žmogų virš jo gyvūninės dalies. Žvelgdamas į tai, kas buvo prieš porą milijardų metų, ar kas bus po dešimtmečio ar net kelių šimtų metų, žmogus ima matyti tą praktiškai begalinę laiko ašį, kurioje jis esamu metu yra – mažas, silpnutis, bevalis elementas. Ir iš to jam jau kyla klausimas: „Kas aš esu?“
Kai ant šios ašies žmogus išvysta savo niekingą būseną, galima pradėti jį kelti virš jos − į naują būseną, kur jis pajaus: „Visa tai po manimi, aš galiu viską valdyti, aš iš tikrųjų esu aukštesniame lygmenyje ir galiu išeiti už laiko, erdvės, istorijos ribų“. Ir taip žmogus praregi.

Iš 2011 m. gruodžio 12 d. pokalbio apie integralųjį auklėjimą

Video klipas rusų k.

https://www.youtube.com/watch?v=csdM8OO_0iQ&feature=player_embedded

Klausimas: Sakote, kad kilus konfliktui visų pirma reikia išskirti priešininkus. Tačiau neapykanta auga visame pasaulyje. Jeigu visus išskirstyti po savus kampus, kaipgi jie susivienys?
Atsakymas: Pirmiausia, konfliktuojančias puses tikrai reikia atskirti, kad nebūtų muštynių. Jos tikrai nepadės susijungti. Gyvendami nesantaikoje žmonės negalės net teoriškai mokytis tarpusavio ryšio. Įsivaizduok: aršiai ginčijamės negirdėdami vienas kito, o pradžiai reikėtų, kad kiekvienas nors šiek tiek įsiklausytų į kitą. Dėl to mus „išskirsto po kampus“ ir bendraujame per atstumą.
Tarkim, palaipsniui imame suartėti, patiriame būsenas x1 ir x2. Čia mums iškyla problema. Juk abu atitolome nuo savo pirminių nesutaikomų pozicijų, bet klausiame, nežinome, ką daryti. Galiausiai atsiduriame aklavietėje.
Diplomatams šis reiškinys žinomas: šalys tarpusavyje suartėja vis labiau, bet netikėtai jos nubloškiamos atgal. Kodėl? Nes nutolo nuo pradinio taško, įtempė su tuo tašku juos jungiančias gijas. Už nugaros – liaudis, priešai, politiniai priešininkai, ir visi sako: „Jūs tik pažiūrėkite, kur jie nuėjo! Argi galima daryti tiek nuolaidų?“
Galų gale abu esame nepatenkinti susidariusia situacija, kiekvienas prisimena apie pamintus principus ir jau nemato prasmės daugiau nusileisti. Tarsi sakome kits kitam: „Neverta. Įsivaizduokit, kas mūsų laukia namie, jei imsime ir susibičiuliausime. Mus tiesiog užmuš.“
Ką gi daryti? Yra tik vienas būdas – visuotinis auklėjimas. Nieko nepasieksi, kol visų neišauklėsi, kad ir jie kartu su tavimi judėtų vienybės link. Tuomet bandydamas suartėti netolsti nuo „savų“, o paprasčiausiai pereini vystymosi etapus kaip ir aš. Ir tegul net nutrauksime derybas, bet mūsų nemėtys į įvairias puses, atvirkščiai, liksime ten, kur spėjome nueiti artėdami tarpusavyje. Štai ką mums duoda auklėjimas.
Tačiau pradžioje reikia išskirti puses, kiekvienai iš jų sukurti mokymosi sistemą ir užmegzti ryšius tarp žmonių iš skirtingų stovyklų. Sakykim, mes su tavimi jau pasiruošę tartis, bet yra ir mūsų liaudis arba socialinės grupės. Jie nesupranta mūsų prasmės ir išvadų, jų būsena kita, ir todėl suartėjimas neatrodo galimas. Mums leis artėti tik tam tikrą atstumą, bet ne daugiau.
Jeigu nori tikro ištaisymo – tai tik per auklėjimą suteiksi žmonėms galimybę išeiti iš pradinės padėties ir pasitikti tą, kuri jai priešinga.
Klausimas: Iš tikrųjų viskas būtent taip ir tarpusavio santykiuose tarp valstybių, bendruomenių, net tarp sutuoktinių. Tačiau nejaugi pirmasis etapas reikalauja visiško atsiskyrimo? Pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybės turės išsiskirstyti ir tik po to ieškoti sprendimo?
Atsakymas: Ne. Nes tai kiek kitoks atvejis: jos jau susijungė, kas kad nevykusiai. Jeigu jau turi ryšį – būk itin atsargus, nenutrauk jo. Juk kitaip eisi prieš Gamtą. Jeigu europiečiai padarys tai, jiems bus žymiai blogiau. Ir todėl jie kiek išgalėdami turi eiti į priekį, tęsti integraciją. Nėra kitos išeities.
Tačiau dėl to jiems reikia keisti savo nuostatus. Juk tik Europa tokia pakrikusi, atsiskyrusi, susiskaldžiusi. Istoriškai taip susiklostė, kad jos gyventojai stipriai nekenčia vieni kitų. Ir čia padės tik auklėjimas.
Jeigu Europos lyderiai temps laiką ir imsis visuotinio auklėjimo, padėtis pagerės. Juk žmonių sąmoningumo, pasaulio supratimo lygmuo ims tučtuojau kilti.
Gaila, tačiau Europoje kol kas nemato ir nesupranta šios galimybės…

Daugiau šia tema skaitykite:

Be prievartos ir apribojimų

Be pasipriešinimo

Trūksta tik meilės

Klausimas: Svarbi integraliojo auklėjimo kurso dalis yra racionali ekonomika arba nuosaikaus vartojimo ekonomika. Kas tai yra, kuo ji pagrįsta?
Atsakymas: Mes jau kalbėjome apie tai, kad integralioje visuomenėje nėra jokios prievartos ir jokių apribojimų. Egzistuoja tam tikros visuomeninės nuostatos, į kurias atsižvelgdamas pasirenki tai, kas tau patinka, ko tu nori: maistą, namus, drabužius, saugumą, medicininę priežiūrą, švietimą ir t. t. Išskyrus auklėjimą, kuris yra visiems privalomas.
Dėl pastarojo egzistuoja absoliučiai aiškus spaudimas, sakyčiau, prievarta, visiems, bet ne iš žmonių visuomenės, o iš gamtos. Mes tiesiog imame turimus duomenis ir juos realizuojame, kad būtų patogu egzistuoti.
Kas dėl visų mažų poreikių, tai pagal mūsų visuomeninį išsivystymą privalome tarpusavyje diskutuoti, ką laikome būtinu, o ką – ne. Čia yra ko pasimokyti, tarp kitko, iš kibucininkų – jie tai labai įdomiai organizuoja. Ar iš tikrųjų žmogui nereikia nieko asmeninio, ar atvirkščiai, jam reikalingas savas garderobas?
Žinoma, kiekvienas išsirenka tam tikrą produktų rinkinį, kuris jam tinkamesnis, naudingesnis, atitinka jo skonį. Niekas nieko neprivers maitintis tuo pačiu maistu. Tačiau, iš principo, visi tie dalykai, drabužiai, daiktai, butai ir t. t. yra standartiški.
Jeigu žmogus užsiima intensyviu vidiniu vystymusi, praktiškai sumažėja jo domėjimasis visais būtinais kūniškais, fiziniais poreikiais, ir jis nebenori papildomai prisipildyti, pasisotinti kažkokiais ypatingais skoniais, atspalviais. Jam visa tai tampa nesvarbu, kaip ir mokslininkui, įsigilinusiam į savo tyrinėjimus ir vilkinčiam nudėvėtą kostiumą, nes jam jis neturi jokios reikšmės. Kažkur pavalgė – ir gerai, – svarbiausia, kad gali toliau dirbti.
Visuomenė nuolat atlikinės tyrimus, kad nustatytų optimalų gerovės lygį, kuris kiekvienam žmogui nebūtų nei pernelyg aukštas, nei per žemas.
Integralioje visuomenėje kiekvienas ras visa, kas yra būtina jam, arba sandėliuose, arba bus organizuota milžiniška privežimo, dalijimo ir pristatymo sistema.

Iš 2011 m. gruodžio 12 d. pokalbio apie integralųjį auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Integralusis auklėjimas = laisvė

Integralus auklėjimas – žaibiškas procesas

Ateities spindulys nūdienos tamsoje

Klausimas: Ką žmonėms duos integralusis auklėjimas? Ką jis sukurs juose?
Atsakymas: Jis sukuria manyje teisingą požiūrį į savo savybes ir leidžia geriausiu būdu jas panaudoti kitų labui, nesvarbu, kokie būtent yra mano norai.
Aš tampu laisvas ir randu, kaip išreikšti viską, kas manyje yra. Jeigu įgijau ketinimą kitų labui, man nebereikia analizuoti ir skirstyti savo savybių į geras ir blogas. Aš tiesiog jas visas panaudoju gėriui.
Būtent tada aš laisvas: nebijau aplinkos, nebijau savęs, nebijau Kūrėjo, galiu atlikti davimą savo paties savybėse, turiu sugebėjimų bet kam, viskas man atvira, ir per mane teka visa Begalybės Šviesa.

Iš 2011 m. rugsėjo 27 d. pamokos pagal „Narod“ laikraštį

Daugiau šia tema skaitykite:

Arbatos puodelis bendram labui

Integralus auklėjimas – žaibiškas procesas

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Video klipas rusų k.

Klausimas: Visuomenėje dabar nėra jėgos, kuri domėtųsi auklėjimu, nes tai ilgas procesas, o politikai renkami 4−5 metams…
Atsakymas: Integralus auklėjimas įgyvendinamas labai greitai. Apskritai iki šiol auklėjimas buvo keičiamas švietimu, kuris išties užtrunka ilgus metus. Tačiau nūnai be teorinių žinių pirmiausia reikia realaus įgyvendinimo. Kalbama apie tai, kad žmonėms (prisiderinant prie jų) reikia perduoti žinią apie pasaulio sandarą.
Pirmasis tokio kurso etapas daugiausia užtruktų du–tris mėnesius. Po to žmogus pradės suprasti, jog nuo šiol jam teks veikti kitaip, kad nekenktų pačiam sau. Netgi per pirmąsias savaites jis supras, kad pasaulis visai ne toks, kokį jį manė esant.
Žmogus pamatys, jog šiuolaikinis pasaulis yra globalus ir integralus, kad jis pats susijęs su visu pasauliu, todėl privalo pakeisti savo elgesio nuostatas. Žmogus įsisąmonins, kad istorijos varomoji jėga yra Gamtos valia, kad evoliucija yra kryptinga, ir kad mes paprasčiausiai esame priversti priimti integralios sistemos dėsnius. Juk tik visi susijungę galėsime gyventi gerą, subalansuotą gyvenimą.
Be to, žmogus pakeis požiūrį į nedarbą ir į galimybes įsidarbinti, į vartotojišką visuomenę, perdėm išplėtojusią savo pomėgius. Jis supras, kad mums reikia subalansuoto, racionalaus vartojimo. Jis įsisąmonins, jog problema ne darbo vietų trūkumas, o kad jų daugiau nebebus. Ir esmė ne kažkieno nenoras – tiesiog mes nesusijungę tarpusavyje, ir todėl esame priešpriešoje su Gamta. Toks supratimas įpareigoja.
Ir štai žmogus jau pradeda įsisąmoninti, ką turi daryti jis pats ir visuomenė apskritai. Pasirodo, šitai nepriklauso nuo vyriausybės. Jis kaip mažas vaikas negali pradėti reikalauti: „Duokit man prarastas gėrybes!” Jų nebus – šauk nešaukęs. Vyriausybė neturi rankovėse paslėptų kortų. Nori versk ją, nori teisk − nieko negausi.
Išsitaisyti įmanoma tik per auklėjimą – ir taškas. Pasaulis juda į harmoniją, pusiausvyrą, o pusiausvyra neturi nieko bendra su pertekline gamyba ar pertekliniu vartojimu.
Integralus auklėjimas „suveikia“ labai greitai. Jis padeda žmogui pakeisti santykį su tuo, kas vyksta, ir šis iškart persiorientuoja.

Iš 2011 m. gruodžio 29 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė”

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Žmonija be vadovybės

Mūsų pasaulis – Titanikas…

Pranešimas: JAV Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad atskiros valstijos negali riboti smurtinio turinio video žaidimų pardavimo asmenims, nesulaukusiems tam tikro amžiaus. Sprendimas skirtas apsaugoti JAV Konstitucijos pirmąją pataisą bei teisę į vaikų saviraiškos laisvę. Todėl nutarta leisti platinti tokius žaidimus.
Komentaras: Kabala aiškina (tai parodo ir mūsų gyvenimiška patirtis), kad žmogus formuojamas tik veikiant aplinkai (žr. Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė”) ir jo valioje yra tik aplinkos pasirinkimas. O pasirinkus aplinką, jau nebe žmogaus valioje, kokiu jis taps – jis taps tuo, kuo jį suformuos jo paties pasirinkta aplinka.
O dabar klausimas: kai mes suteikiame vaikui visišką laisvę, ar mes įvertiname tai, kad jis yra nelaisvėje, nes gimė egoistiškas, tingus, norintis tik malonumų, ir nepageidaujantis jokios atsakomybės? Pats vaikas yra valios nelaisvėje, ir dėl savo egoistinės prigimties linkęs rinktis blogą aplinką, knygas, TV programas, virtualią aplinką.
Teisėjai matyt neįvertino fakto, kad mes gimstame su sugadintais polinkiais, o ne neutraliais. Todėl mums būtina apsaugoti vaiką nuo blogos įtakos, kuri tvyro mus supančiame pasaulyje. Juk šį pasaulį kuria neatsakingi žmonės, kurie nori tik uždirbti iš mūsų švelnių, pažeidžiamų, jautrių vaikų.
Todėl Biblija nurodo tėvams auklėti vaikus. Tai – tėvų atsakomybė. Ir jokiu būdu nereikia tikėtis to iš valstybės ar visuomenės.

Daugiau šia tema skaitykite:

Norvegijoje uždrausta prekyba „žiauriais“ vaizdo žaidimais

Tėvai ir vaikai: kurie kurių nesupranta?

Geriausia dovana vaikui