Dvasiniame kelyje vystomės palaipsniui ir tuo pat metu kūrybiškai. Taip ir mūsų pasaulyje: ne vien tik duona žmogus gyvas.
Maitiname vaikus ne tik tam, kad jie stiprėtų, ir vertiname juos ne tik pagal priaugtą svorį. Svarbiausia – kokiu laipsniu vaikas tampa žmogumi: suvokiančiu, jaučiančiu, atsiliepiančiu, siekiančiu ir besiveržiančiu kokybinių, o ne kiekybinių pasiekimų link. Tai ir reiškia, kad jis auga. Vargas, jei šito neturi.
Ir dvasiniame pasaulyje lygiai tas pats. Ar įmanoma būti patikimam tik pagal mokymuisi skirtų valandų skaičių? Ne, reikalaujame augti kokybiškai, kad mūsų troškimai ir mintys kaskart vis labiau būtų nukreiptos į principą „Israel, Tora ir Kūrėjas yra vieningi“ − į mūsų augimo tikslą.
Iš Gamtos gauname tikslingą vystymąsi ir tai įpareigoja mus auklėti save taip, kad mūsų požiūris į visa, ką darome gyvenime, būtų tikslingas. Tai reiškia, kad turime nusistatyti patys, koks turi būti žmogus. Juk išmintingas žiūri į tolį. Jeigu vystomės kryptingai, tai turime suprasti, ko nori Gamta.
Gamta rodo mums vientisumą, tarpusavio ryšį, visų dalių integralumą, nuolatinį vystymąsi. Ir mes savo vystymosi procese turime išskirti atitinkamus etapus ir priimti juos kaip norimus.
Šiandien teisingas auklėjimas reikalingas ir tėvams, ir vaikams. Mes kiekvienam turime atskleisti pagrindinius principus: nuolatinį savęs tobulinimą, kryptį vienybės link, kiekybinių ir kokybinių tarpusavio ryšių naudą. Visi šie principai natūraliai kyla iš susijungimo, vienybės, harmonijos, homeostazės su Gamta.
Jeigu patys taip elgsimės ir prie šito imsime pratinti jaunąją kartą, jeigu nuolatos žengsime į vienybę, artumą, tarpusavio supratimą iki pat meilės artimui kaip sau, ir šitai taps norma, tada judėsime toliau į tikslą. Mūsų auklėjimas bus kryptingas.
Ir nors vystydamiesi praeiname būsenas, priešingas mūsų egoizmui, būtina suprasti: veiksmų pabaiga slypi pirminiame sumanyme. Gamta nustatė galutinį tikslą – privalome susivienyti tarpusavyje. Ir todėl kitos išeities nėra, būtina mokyti save ir augančią kartą metodikos kaip susivienyti.
Kitaip tariant, užuot siekę saldžių vaisių, tik dar labiau pasinersime į ankstesnių brendimo stadijų kartėlį.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos tema „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Žmonių vienybė tarsi pusiausvyros viršūnė

Gelbstint gyvenimą

Klausimas: Kiek galima būti griežtam mokant vaiką būtiniausių įpročių: valytis dantis, eiti laiku miegoti ir t.t.?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -78“

„Klausk kabalisto -77“

„Klausk kabalisto -76“

Klausimas: Iš mokymo patirties žinau, kad žmonės nesupranta, apie kokią vienybę mes kalbame. Kaip jiems nors apytiksliai tai paaiškinti?
Atsakymas: Vienybė nereiškia gyventi viename kambaryje arba būti pažįstamam su kiekvienu. Praktiškai kalbant, turiu išsitaisyti taip, kad nenorėčiau niekam kenkti. Tai pirmas žingsnis.
Mus jungia ne žiniasklaida, ne SMS žinutės ir net ne Pasaulinis tinklas. Visa tai – pasireiškimas sistemos, kurioje mes egzistuojame, priemonės, leidžiančios pajausti, kiek esame sujungti. Internetas nesuvienys žmonių, tik parodys, kad esame sujungti, ir, beje, neigiama forma. Juk aš naudoju šį kli tik sau ir, gali būti, kenkdamas artimui.
Taigi, pirmas ištaisymas – nustoti linkėję blogo savo artimui. Pradedu jausti, kad esame surišti tarpusavyje kaip vienas kito dalys – tiesiog įterpti vienas į kitą. Privalau atskleisti šią sistemą pats, nes Gamta ją atskleis man labai nemaloniu būdu. Ji smogia man vienoje vietoje, o aš jaučiu problemą kitoje, tarsi niekaip nebūčiau su ja susijęs.
O juk tai mano dalis, todėl privalėčiau jausti, kad smūgis teko man. Jeigu dar nejauti to, ką jaučia kiti, vadinasi, dar nesi viename organizme, vieningoje sistemoje kartu su jais. Tau vis dar reikia taisytis: arba norėsi tai pripažinti pats, arba Gamta privers tai padaryti.
Kol kas matome, kaip visus džiugina svetimas sielvartas. Kiekvienas patenkintas, kai kažkam blogai. Tokia mūsų prigimtis. Nūnai ji atsiskleidžia, o mes privalome atitinkamai ją ištaisyti.
Kokiomis priemonėmis? Pasitelkdami aplinkinių nuomones, sako kabalistai. Turime dirbtinai susikurti tokią aplinką, kuri įpareigos mąstyti kitaip ir auklės mus.

Iš 2011 m. kovo 16 d. pamokos tema „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sieloms nėra atstumų

Nelaukiant kritinės ribos

Išmokti gyventi po saule

Klausimas: Kaip žinoti, kad žmogus jau pasiruošęs būti mokytojas, ir ar yra parengiamieji kursai?
Atsakymas: Visų pirma žmogus turi turėti polinkį mokyti: ne pamokyti – egoistiškai tai pasiruošęs daryti kiekvienas, o paaiškinti, stebėti, kaip mokinys dirba, priima mokytojo nuomonę arba ne. Reikia taip pat sugebėti mokytis iš mokinių, keistis ir aiškinti atsižvelgiant į pokyčius.
Aš negalvoju, kad kiekvienas tai sugeba, bet auklėjime yra daug specialybių. Kai kurie žmonės nemėgsta kalbėti ir aiškinti, bet staiga atsiskleidžia kaip geri praktikos vadovai. Jie žaidžia su vaikais, organizuoja grupes, veda juos į ekskursijas.
Mūsų auklėjimas išsiskiria tuo, kad mes pirmiausia norime išmokyti vaikus gyvenimo. Mes jiems rodome muziejus, gamyklas, ligonines – žinoma, priklausomai nuo amžiaus. Jie susipažįsta, kaip dirba oro uostas, geležinkelis, bankas. Mes iš anksto susitariame su įmonės vadovybe, ir kai vaikai ateina, jiems aiškina gamybos procesą.
Mes jiems iš anksto aiškiname, kur einą. Grįžę vaikai susėda ratu ir aptarinėja: ką suprato, dėl ko ir kaip dirba tas ar kitas mechanizmas ir t. t. Mes norime, kad jie žinotų apie gyvenimą viską: kaip dirba restoranas, zoologijos sodas, ligoninė, fabrikas. Ekskursijos metu jie užsirašinėja, po to sukuria pasakojimą ir aptaria jį kartu su savo auklėtojais. Tai išplečia jų akiratį.
Mes daug ką darome tarpusavyje susitarę. Jeigu kas nors su kuo nors susipyko, kilo ginčas ar nesusipratimas, tai šitai aptariame su visais. Kartais net surengiame teismą: išrenkamas iš vaikų teisėjas, advokatas, prisiekusieji, liudininkai, žiūrovai. Kitą kartą vaidmenys keičiasi.
Taip kiekvienas mokosi matyti save iš šono: kaip jis atrodo iš teisėjo, kaltintojo, žiūrovų ir t. t. pozicijos. Vaikas pradeda vystytis, ir mato pasaulį plačiau nei aprėpia jo siauras žvilgsnis.
Yra ir kiti metodai, bet visų svarbiausia – pokalbis susėdus ratu. Negali būti, kad klasė sėdėtų ir žiūrėtų į priekį – rate visi lygūs, įskaitant tėvus.
Auklėtojas sumažina save iki bendro lygio ir būna tarp vaikų neišsiskirdamas. Jis taip nepastebimai jiems vadovauja, kad jie to nejaučia. Ir mes juos mokome būti atsakingais: teisti, ginti, kaltinti. Vaikų imlumo jėga didžiulė, ir mes tai turime išnaudoti.
O mokytoju gali būti kiekvienas, kas sugeba dėstyti arba vadovauti grupei, ruošti medžiagą arba gvildenti metodiką. Mums reikalingi įvairūs specialistai, kurie užsiiminės vaikais – ir berniukais, ir mergaitėmis. Paprastai jie mokosi atskirai, bet kartais mes juos sujungiame draugėn.

Iš 2011 m. balandžio 2 d. 6-osios pamokos kongreso „We!“ metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Noriu būti vaikas!

Vergų kartos pabaiga

Visus mokslus reikia atnaujinti

Klausimas: Koks turėtų tapti vaikas, auklėjamas pagal kabalistinę metodiką? Ką ypatingo ji jam suteiks?
Atsakymas: Visų pirma, toks vaikas atras ryšį su Aukštesniąja jėga, su visaapimančia gamtos jėga – kitaip tariant, su ta paslėpta jėga, kuri iš vidaus valdo ir diriguoja viskam ir viską nulemia.
Kai žmogus pajunta tą Jėgą, jis ima suvokti, kas pageidaujama, o kas ne, kas taip, o kas kitaip. Juk jis tampa jos dalimi, ir jie veikia kartu vienoje sistemoje.
Kūrėjas atsiskleidžia žmogaus viduje, o ne kur nors išorėje. Apskritai, visa dvasinė realybė atsiskleidžia mūsų viduje. Dėl to mes su Kūrėju palaipsniui, tegul ir ne iš karto, tampame vienu.
Taip atskleisdamas Kūrėją, aš tikrai Jį jaučiu, aš žinau, kaip teisingai ir be klaidų daryti poveikį sau. Gyvūnas neklysta todėl, kad jį valdo gamta. O žmogus ten, kur jis negavo iš gamtos reikiamo „auklėjimo“, instinktų, klysta.
Vietoj to jį „protina“ aplinka, pati nesuprantanti, ką daro. Bet jeigu žmogus šioje srityje tampa panašus į gamtą,  jis nustoja klysti. Jame pradeda veikti Aukštesnioji jėga, todėl jis visur instinktyviai sulaukia sėkmės.
Žinoma, šiuos pagrindus savo vaikams suteikti verta. Kas gali būti geriau? Juk tu sukuri savo vaike ypatingą „teritoriją“, kur jis kartu su Kūrėju. Kas gali susilyginti su tokia dovana?

Iš 2011 m. vasario 25 d. 3-iosios kongreso „Mecukei Dargot“ pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesikeičia tik požiūris

Vergų kartos pabaiga

Ateities žmogaus auklėjimas

Klausimas: Pastaruoju metu daugėja nepajėgių socialiai bendrauti vaikų. Kodėl taip yra, kaip jiems padėti?
Atsakymas: Dabar žmonija atskleidžia daug naujų (keistų ir nesuprantamų) reiškinių. Kabalos mokslas teikia jiems bendrą paaiškinimą: mes esame egoistinio žmonijos vystymosi laikotarpio pabaigoje ir žengiame į jo ištaisymo laikotarpį. Praeitas laikotarpis tęsėsi 5 771 metus, nuo Adomo iki mūsų laikų. Ištaisyti – vadinasi – nenaudoti egoizmo pritraukimui, įsisavinimui, savęs pripildymui, naudojimuisi kitais žmonėmis savo malonumui.
Priėjus vystymosi pabaigą, egoistinis noras jaučia tuštumą ir pasitenkinimo trūkumą. Jis negali toliau vystytis nei normalaus elgesio visuomenėje bei socialinio ryšio atžvilgiu, nei mokslo bei kultūros, auklėjimo ir švietimo, šeimos santykių atžvilgiu – niekur. Žmonija patiria krizę visose gyvenimo srityse, todėl kad visas mūsų gyvenimas sukurtas savanaudiškumo pagrindu, kurio vystymasis baigėsi. Būtent tai naujoje kartoje lemia tokius reiškinius, kaip: nesugebėjimą socialiai bendrauti – autizmą, vystymosi sutrikimus, elgesio nukrypimus.
Be to, pasireiškia pažanga medicinoje: anksčiau tokie vaikai paprasčiausiai neišgyvendavo – nebuvo žinoma, kaip su jais elgtis.
Pagalba tokiems vaikams įmanoma tik bendrai ištaisant egoizmą, – juk jie yra visuomenės dalis, sugadinta visos visuomenės atžvilgiu. Jeigu išsitaisysime ir sustiprinsime teigiamą meilės ir sąveikos jėgą, išgydysime juos.
Staiga pamatysime, kad jie pradeda stipriau jausti, reaguoti, suprasti – tiesiog gyventi. Mes atgaiviname juos tuo, kad kabalos mokslo užsiėmimuose pritraukiame į mūsų pasaulį gerąją jėgą ir stengiamės būti geri visiems. Tik tokiu būdu įmanoma išspręsti visas su visuotine krize susijusias problemas.

Iš 2010 m. liepos 7 d. TV programos „Klausk kabalisto“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykaduonių karta

Nuo gimimo – šviesos keliu

Sujungti vienu tinklu

Pasaulinis kongresas „We!“ Naujajame Džersyje, 6-oji pamoka

Klausimas: Kokie yra vaikų mokymo metodai kabalos moksle?
Atsakymas: Vaikams labai lengva paaiškinti bet kurį reiškinį. Mums tik atrodo, kad tai sunku, bet tai netiesa.
Parašyta, kad mokantis vaiką tarytum rašo ant balto, naujo, švaraus lapo. Mes gi turime rašyti ant savo prikeverzoto lapo. Mums būtina pirmiausia neutralizuoti savo mintis, norus, prietarus ir išankstines nuostatas, daug ką savyje ištrinti ir tik paskui pabandyti ką nors parašyti. O su vaikais lengva – tai rodo patirtis.
Aš mačiau tai stebėdamas sūnų. Kai pradėjau mokytis pas Rabašą, namuose kartodavau pamokoje skaitytą medžiagą. Mano septynmetis sūnus sėdėdavo šalia, aš perpasakodavau tekstą jam, kad geriau įsisavinčiau informaciją. Mačiau, kad jis suvokia ir prisimena geriau nei aš. Užduodavau jam klausimų, ir jis atsakydavo teisingai.
Tuomet supratau, kad kuo švaresnis žmogus, dar vaikas, tuo natūraliau jis suvokia kabalos mokslą. Juk iš tiesų tai yra gamtos mokslas, tai matome dirbdami su vaikais. Aš tiesiog pavydžiu, kaip natūraliai jie viską suvokia!
Daugelis dalykų įsispaudžia į juos paprasčiausiai kartojant, nepajutus, juk jų jutimo aparatas dar nėra išvystytas. Jausmas ateis vėliau, prasiveržus hormonams. Bet iki tol jie jau bus pripildyti įvairiausių dėsnių ir formulių. Todėl kai pradės veikti jų hormonai, kilti norai, jie žinos, kaip ir kokia forma juos surikiuoti.

Iš 2011 m. balandžio 2 d. 6-osios pamokos kongrese „We!“, Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Vergų kartos pabaiga

Ateities žmogaus auklėjimas

Siela neturi amžiaus

Laida rusų kalba.

Ankstesnės laidos:

Kabalistinė psichologija, 11 dalis

Kabalistinė psichologija, 12 dalis

Kabalistinė psichologija, 13 dalis

Video klipas rusų k.

Video klipas rusų k.