rašykite
prenumeruokite
2011-02-11 
Laida rusų kalba.
| [media 1] |
| [media 2] |
Ankstesnės laidos:
Kabalistinė psichologija, 9 dalis
Komentarų nėra Kabalos mokslas ir gyvenimo prasmė
Michaelio Laitmano dienoraštis
2011-02-11 Komentarų nėra
2011-02-2 Laida rusų kalba.
| [media 1] |
| [media 2] |
Ankstesnės laidos:
Kabalistinė psichologija, 8 dalis
2011-02-1 Video klipas rusų k.
2011-01-21 
Klausimas: Kaip teisingai elgtis su vaiku, kai jame prasiveržia irzlumas ir pyktis?
Atsakymas: Geriausias metodas – nufotografuoti situaciją ir ją aptarti. Žmogui – ir suaugusiam, ir vaikui − naudinga pamatyti save iš šalies.
Kada jis stebi savo elgesį iš šalies kaip pašalinis žiūrovas, tai greitai mokosi ir daro išvadas. Jis turi suprasti, kad pasaulis nevienareikšmis, ir iš šalies viskas atrodo ne taip, kaip iš vidaus.
Dalyvaudamas aptarimuose, vykstančiuose ramioje aplinkoje, vaikas nugludindamas kraštutines būsenas pamažu mokosi valdytis. Įgytas įspūdis išlieka, ir kitą kartą jis supyks būtent ant jo. Palaipsniui iš tokių pavyzdžių susikaupę įspūdžiai privers jį nekęsti savo pykčio protrūkių.
Klausimas: Į kokią veiklos sritį orientuoti vaikus jiems renkantis profesiją?
Atsakymas: Kadangi mūsų organizacija ugdančioji, tai ugdymas – mūsų pagrindinis tikslas. Todėl geriau, kad ir kariuomenėje, ir koledže, ir universitete mūsų vaikai rinktųsi profesiją, susijusią su auklėjimu.
Patirdami įvairias būsenas mūsų vaikai patys ugdosi, tobulėja ugdydami vieni kitus. Jie turi pagrindus ir gali daug pasiekti įvairiose auklėjimo srityse. Jie gali būti mokytojai, instruktoriai, lektoriai – žmonijai jų reikia, tarp kitko, daug.
Šios profesijos priimtinesnės dar ir todėl, kad kitos veiklos sritys dirbtinės ir reikalauja nuolatos mokytis: žmogui tenka tobulinti savo įgūdžius. O auklėjime jo kli/instrumentas visada su juo –jis be perstojo vystosi viduje. Todėl ugdymas – pati artimiausia mums profesija.
Iš 2011 m. sausio 7 d. pokalbio apie auklėjimą
Daugiau šia tema skaitykite:
2011-01-18 
Klausimas: Kaip auklėti vaiką, kad jis ne įprastų tuščiai filosofuoti, o viską patikrintų ir ištirtų remdamasis tikrais faktais?
Atsakymas: Tokį požiūrį į gyvenimą reikia ugdyti savo pačių pavyzdžiu. Vaikas linkęs tikėti tuo, ką sako suaugęs žmogus. Tačiau reikia išmokinti jį viską patikrinti – tai labai svarbu.
Reikia jam paaiškinti: „Jei aš kažką tau pasakiau – kaip gali būti tikras, kad teisingai mane išgirdai? Ar tu įsitikinęs, kad aš tai žinau ir teisingai tau pasakoju? Juk suaugusieji taip pat klysta! Tu privalai pats viską patikrinti ir tuo remdamasis judėti toliau.“
Jūs galite paklausti, kaip jis užaugs, jei netikės auklėtoju? Tačiau vaikas turi mumis tikėti tik tiek, kad priimtų pasiūlymą, kuris jam pateikiamas. O atskirti, kas teisinga, o kas ne, – jis privalo pats. Jis turi tikėti tik tuo, jog verta atlikti šį pratimą, o sprendimus daryti pats.
Reikia išmokinti vaiką ieškoti atsakymų ir remtis savo gyvenimiškąja patirtimi. Kitaip jis įpras viską priimti nesusimąstydamas ir tikės, kad laikraščiuose parašyta besąlygiška tiesa.
Mes skaitydami laikraščius, visa, kas parašyta, įpratę priimti kaip faktą – mus vaikystėje išmokė spausdintą žodį laikyti aukščiau savęs. Jei pažvelgtume giliau, suvoktume, kad viskas padiktuota paprasčiausia nauda ir parašyta pagal užsakymą. O mes viską priimame kaip tiesą ir geriame iš to šaltinio. Argi to reikia mokinti vaiką?
Reikia jį išmokinti kritiškiausio požiūrio į viską, kas vyksta gyvenime, kad netikėtų jokiu žodžiu. Pirmiausia jis turi viską patikrinti! Jis turi priimti to, kuris laikomas „specialistu“, nuomonę, tačiau tik tam, kad pats žengtų žingsnį pirmyn.
Visur reikia vadovautis principu: spręsti tik iš akivaizdžių faktų – kaip pasakyta: „Teisėjas neturi nieko daugiau, negu mato jo akys”.
Vaikams būdingas polinkis fantazuoti – tačiau reikia išmokinti juos tą fantaziją pasitikrinti. Puiku, kad vaikas turi lakią fantaziją, tačiau jis turi remtis tikrais įrodymais.
Vienintelė išimtis – tai, kas priskiriama mūzai, menui. Kultūra nepriskiriama mokslui, ten nėra tokių ribojimų ir galima dirbti tik su vaizduote. Tačiau tai nesusiję su gyvenimiškais principais.
Kultūra yra aukščiau žinojimo, sąmonės, nes išplaukia iš aukštesnio – iš Kūrėjo ieškojimo. Todėl menas turi būti atskirtas nuo egoistinio noro.
Iš 2011 m. sausio 09 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“
Daugiau šia tema skaitykite:
2011-01-8 Video klipas rusų k.
2011-01-7 
Klausimas: Kas padeda kabalos mokslui taip greitai išugdyti vaiką ir sukurti iš jo žmogų?
Atsakymas: Grąžinanti į šaltinį Šviesa. Kabalistinis auklėjimas vysto vaiko žmogiškąją pakopą, pritraukdamas jam Šviesą iš aukštesnės pakopos. Tuomet visos žemesnio lygio pakopos tampa jam labiau suprantamos. Be to, vaikas mokosi įvairių mokslų. Mums tiesiog atrodo, kad kabalos studijavimas nėra susijęs su biologija ar chemija, bet iš tikrųjų jis tyrinėja pačius mokslinius principus, gamtos pagrindus: norą duoti, norą gauti, metodą „aukščiau žinių“. Tai pagrindiniai kūrimo dėsniai, todėl vėliau mokytis tam tikrų fizinių ir cheminių dėsnių vaikui labai paprasta. Jie jo negąsdina kaip kažkas nežinomo ir sunkiai suvokiamo. Kitus mokslus vaikas iškart įsisavina lengvai, „iš aukščiau“, remdamasis bendrais suvokimo kriterijais, jog gamtos pagrindas yra noras ir to noro pripildymas, o visa gamta – tai yra jų sąveikos, atitikimo atvaizdas. Tai leidžia vaikui lengviau suvokti pasaulį, keičia jo požiūrį į gyvenimą.
Mums reikia suteikti pasauliui akivaizdžių įrodymų: organizuoti daug vaikų grupių, besimokančių pagal mūsų sistemą, visame pasaulyje, labai skirtingų ir kalbančių skirtingomis kalbomis, tačiau jie visi mokysis pagal vieną metodiką. Paskui reikia parodyti jų pasiekimus, palyginant su kitomis švietimo sistemomis. Parodyti, kas yra šie vaikai ir kas su jais atsitiko, ištyrinėti, kokį procesą jie išgyveno. O lygiagrečiai stebėti, kas atsitiko jų klasiokams, likusiems mokytis pagal įprastą mokymo sistemą. Palyginti, kaip ši grupė pažengė gyvenime, kaip praėjo šitą kelią be jokių problemų ir kritimų, ir kas atsitiko su kitais.
Aukštasis išsilavinimas ir profesija nėra kriterijus. Tai dar negarantuoja laimės. Reikia stebėti, kiek žmogus patenkintas gyvenimu, ar surado save, kaip jis atsistojo ant kojų, įgijo normalią profesiją ir aprūpino šeimą. Patikrinti, koks procentas išklydo iš gero kelio. Tegul pasikalba su žmonėmis ir pamato, kas iš jų išaugo.
Iš 2010 m. gruodžio 28 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“
Daugiau šia tema skaitykite:
2011-01-6 
Klausimas: Ką tokio kabalos mokslas suteikia vaikų auklėjimui, ko negalėtų duoti gera privati mokykla?
Atsakymas: Kabala žmogų vysto. Jinai jam duoda tokius instrumentus, su kuriais paskui lengva gyvenime.
Jinai vaikui suteikia galimybę lengvai priimti ir išmokti visokiausias žinias, nes ugdo patį gebėjimą suvokti. Jam jau nebekils jokių sunkumų, jis nebejaus, kad yra neįveikiamų dalykų.
Toks vaikas į viską žvelgs iš viršaus kaip į jam prieinamą dalyką, nejausdamas jokių kliūčių ar sunkumų.
Kabalos užsiėmimai vaiko suvokimo instrumentus iškelia į aukštesnę pakopą, todėl jam nebeturėtų kilti sunkumų mokantis įprastus mokslus: fiziką, biologiją, chemiją. Jis į juos žiūrės kaip į žemesnį gamtos lygmenį – negyvąjį, augalinį, gyvūninį.
Kabala iš karto pradeda vystyti vaiko žmogaus lygmenį, ir visi kiti lygmenys jam tampa lengvi. Toks vaikas per 2-3 metus gali baigti universitetą, būdamas vos 12-15 metų.
Tiesiog mes iki šiol sau nekėlėme tokio tikslo. Bet galima organizuoti tokią grupę ir paprašyti švietimo ministerijos surengti jiems „brandos egzaminus“. Tegul patikrina ir patys pamato, kaip šitie vaikai išsivystę ir kaip jie blaiviai mąsto. Jiems tikrai priklauso brandos atestatas.
Iš 2010 m. gruodžio 28 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“
Daugiau šia tema skaitykite:
2011-01-4 Laida rusų kalba.
| [media 1] |
| [media 2] |
Ankstesnės laidos:
Kabalistinė psichologija, 7 dalis