Video klipas rusų k.

Video klipas rusų k.

Problema ne ta, kad mes laužome žmogaus charakterį ir kažką gadiname šiame pasaulyje. Šitaip mes iš visuotino ištaisymo išrauname tam tikras dalis, be kurių bendra sistema jau nebus tobula.
Dvasiniame lygmenyje viskas turi būti tobula! O jeigu visoje milžiniškoje sistemoje trūksta kokios nors mažos ląstelės – sistema netobula! Ji numato totalų įsijungimą vienas į kitą – kiekvieno ir į visus. Kiekvienas įsijungia į visus ir yra sudarytas iš visų. Vadinasi, jei nors vienas neištaisytas – tai nėra nė vienos ištaisytos sielos! Jeigu viena siela sugadinta, tai šią ydą jaučia visos kitos sielos ir visa sistema bendrai.
Kiekviena yda akumuliatyvi, kadangi, likusi vienoje sieloje, ji dauginasi, plinta visose kitose sielose, ir veikia kiekvieną, daug kartų padaugėdama dėl jų įsijungimo viena į kitą. Todėl kabalistai, gindami asmens laisvę, neieško gražių žmogiškų santykių, o remiasi kūrinijos sandara, matydami ją nuo pradžios iki pat galo. Todėl jie sako, kad negalima daryti to, ką norime šiandien, reikia remtis tik tikra forma – galutine ištaisyta būsena (Gmar tikun).
Jei mums svarbu pasiekti galutinį ištaisymą, tai šiandien mums reikia kiek įmanoma rūpintis kiekvienu, laikant jo asmenines savybes bendru turtu. Reikia tik padėti vienas kitam susijungti su visais kitais – tokie santykiai turi būti visuomenėje. Kiekvienam reikia suteikti galimybę vystytis, stiprinant ryšius su kitais, o ne asmeniškai jį vystyti, siekiant visokių egoistinių pasiekimų, kuo užsiima šiuolaikinė mokykla, ne auklėjanti žmogų, o suteikianti jam „profesinį lavinimą“.
Mokykla turi užsiimti būtent žmogaus auklėjimu visuomenėje! Dėl to visi jo prigimtiniai polinkiai išsivystys jame teisingai – juk jie duoti žmogui tik jo ryšiui su kitais: visi jo genai, hormonai, įgimtos savybės. Visa tai nukreipta tik visuomenės ir susivienijimo kryptimi, kitaip mes jų iš viso nepastebėtume. Mes matome jas tik dėl to, kad sudužome. T. y. kiekvieno asmeninės savybės – tai bendros sielos sudužimo pasekmė ir gali būti ištaisytos tik susivienijimu.
Iš tikro žmogui nėra ką daugiau veikti šiame pasaulyje – tik vienytis su kitais. Tuo jis pačiu optimaliausiu būdu galės išvystyti visas individualias savo savybes bei prigimtinius polinkius. Tai garantuoja geriausiai subalansuotą tiek proto, tiek jausmų suklestėjimą. Be to, vienydamasis su kitais, jis perima iš jų visas įmanomas papildomas savybes, įspūdžius, pojūčius – viską, ko jam reikia. Jį maitins visi, visa ši sistema ir taip teisingai, kad pats galėtų harmoningai, idealia forma vystytis.

Iš 2010 m. gruodžio 10 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Svarbiausias mūsų koziris

Mokyti remiantis tiesa

Jei, auklėdami vaikus, akcentuosime vaikų tarpusavio ryšį ir jų ryšį su suaugusiaisias, o ne kiekvieną vaiką asmeniškai (kas jis ir koks jis) – t.y.,  vystysime žmogaus ryšį su aplinka, tai teisingai vystysis ir jo vidus.
Juk visos vidinės mūsų savybės, polinkiai, genai – neištaisomos ir duotos mums tik santykiams su kitais žmonėmis.
Visa ši sistema buvo sukurta kaip priešingybė šiandieninei – mes buvome susilieję viename bendrame nore taip, kad mūsų nė nebuvo galima atskirti.
Tik po šios sistemos sudužimo mes išsiskaidėme į „aš”, „tu”, „jis”. Todėl mūsų asmeninės savybės nereikalauja jokio ištaisymo – jos paprasčiausiai išnyks sukūrus teisingus tarpusavio ryšius ir mums susivienijus su visais likusiais.
Tik šitas ryšys ir nulemia žmogaus padėtį visuomenėje, kiek teisingai jis darbuojasi bei realizuoja save.

Iš 2010 m. gruodžio 10 d .pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Bambagyslė visam gyvenimui

Švietimo tikslas – auginti žmogų

Vietoj profesinio parengimo – auklėjimas

Video klipas rusų k.

Laida rusų kalba.

Ankstesnės laidos:

Kabalistinė psichologija, 6 dalis

Kabalistinė psichologija, 7 dalis

Kabalistinė psichologija, 8 dalis

Naujoji karta – tai ne tik mūsų vaikai, tai ir mes patys, nes norėdami suteikti vaikams naują auklėjimą, mes ir patys turime būti nauji, antraip – ką mes jiems duosime?
Tiktai dideli gali kažką suteikti mažiems, o ne tikėtis, kad šie patys ko nors pasieks – tai niekada neįvyks.
Kartų kaitai būtinas teisingas TIKSLAS, kurio niekas negalėtų nuneigti. Tada vaikai seks paskui tėvus, o tėvams bus, ką vaikams perduoti, ne taip, kaip dabar, kai kiekviena nauja karta neigia senąją.
Jaunajai kartai būtina duoti teisingą auklėjimą nuo tos akimirkos, kai ji pradeda suvokti pasaulį. Kadangi siela neturi amžiaus,  žmogų galima iš karto įtraukti į dvasinį vystymą, be išankstinės egoizmo dozės. Nekvailinant jų pasakomis.
Vaikams galima viską aiškinti, ne atsižvelgiant į amžių, o kreipiantis tiesiai į sielą. Jie gali studijuoti tą pačią medžiagą, kaip ir suaugusieji, tas pačias knygas, net ir  knygą „Zohar“.
Taip jaunoji karta galės užaugti nuo mažens pažindama gėrį ir blogį, ir jai nereikės prieš išsitaisymą pereiti sugedimo.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. 5 kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokykla – gyvenimas, gyvenimas – mokykla

Bambagyslė visam gyvenimui

Mokyti remiantis tiesa

Šiuolaikinės švietimo sistemos  problema ne ta, kad ji geriau ar blogiau ruošia specialistus ir net ne ta, kad ji neauklėja vaikų.
Problema – daug didesnė. Šiais laikais vaikai gimsta reikalaudami dvasinio vystymosi, jie nenori imti to, kas jiems duodama, ir jaučia vidinę tuštumą.
Jie nežino, ką su savimi daryti, niekina aplinkinius, nes suaugusieji nesugeba suteikti to, ko jiems reikia. Jie ir patys nežino, ko nori, tačiau tuštuma išlieka.
Todėl jie slankioja be tikslo, stengdamiesi kažkuo prisipildyti. Tai ne jų kaltė. Tuštuma juose tokia didelė, kad jie negali galvoti nieko kita, tik kaip ją užpildyti.
Ir čia nepadės jokios elitinės mokyklos. Būtina suprasti tuštumos esmę ir žinoti, kaip ją pripildyti.
Mokydami mūsų mokinių vaikus matome, kaip greitai ir lengvai jie įsisavina medžiagą ir pradeda ją taikyti gyvenime.
Jų požiūris koncentruojasi ir gilėja, jie mato, kad dalykai, kuriuos juos mokosi, yra tikri ir teisingi. Gaudami šią informaciją, jie prisipildo dvasinėmis sąvokomis.
Užsiėmimų forma irgi nauja – nedidelės grupės, kuriose vaikai su instruktoriumi aptaria tarpusavio santykius bei gyvenimiškas situacijas, su kuriomis susiduria. Čia vaikai, gilindamiesi į žmogaus ir visuomenės prigimtį, tampa  ir teisėjais, ir gynėjais. Kai tokia mokymo forma, instruktorius ne pakyla virš mokinių, o tiesiog padeda jiems suprasti gyvenimą. Tikiuosi, tokį auklėjimą gaus visi vaikai.

Iš 2010 m. spalio 11d. 5-osios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Bambagyslė visam gyvenimui

Svarbiausias mūsų koziris

Naujasis švietimas

Laida rusų kalba.

Ankstesnės laidos:

Kabalistinė psichologija, 5 dalis

Kabalistinė psichologija, 6 dalis

Kabalistinė psichologija, 7 dalis

Šiandienos vaikai ypatingai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Jie kitaip supranta pasaulį nei anksčiau: ne paviršutiniškai, o daug giliau.
Ši karta pasiruošusi dvasiniam vystymuisi ir turi jį gauti. Jei mes to neduodame, tai gauname vaikų hiperaktyvumą, grubumą, nepaklusnumą, nes jiems nepakanka to, ką gauna šiame pasaulyje.
Jiems būtinos teisingos žinios apie tai, kokiame pasaulyje gyvename, kokį tikslą ir kokiu keliu turime pasiekti. Informaciją apie dvasinį pasaulį jie priima lengvai ir natūraliai.
Net jei pradžioje jie tik kartoja žodžius paskui mus, kaip būdinga vaikams, tačiau vėliau pasitikrina – tiesa tai ar ne. Tikrindami jie randa faktų, patvirtinančių šių žodžių tikrumą, žymiai lengviau nei mes.
Suteikdami jiems tokį auklėjimą, pirmiausiai auklėjamės patys, rodydami tarpusavio ryšio pavyzdį, kurio turėtų siekti ir jie. Kadangi vaikai ir tėvai siekia to paties tikslo, tai ir išgyvena tas pačias būsenas, tuos pačius vystymosi etapus, yra tame pačiame pasaulyje, jų toks pats gyvenimo būdas.
Mūsų vaikai – lygiateisiai visų renginių, kuriuos organizuoja suaugusieji, dalyviai. Jie žino, dėl ko gyvena, koks gyvenimo tikslas, kokie gamtos ir visuomenės dėsniai, kaip pagal juos gyventi.
Jie studijuoja sistemą, kurioje gyvena, ir pradeda jausti veikiančias joje jėgas, nes jau iš anksto pasiruošę šių jėgų atsivėrimui.
Pasikeitimai juose pasireiškia labai greitai – per keletą mėnesių. Jie protingi, žino ir moka panaudoti savo potencialą. Pasauliui rodomi jų pasiekimai efektyviausiai platins metodiką, juk dėl auklėjimo problemų yra sunerimusi visa visuomenė.
Tikėsimės, kad virtuali mokykla, kurią mes artimiausiu metu planuojame sukurti, ims formuoti naują Žmogų.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. 5 kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Svarbiausias mūsų koziris

Leiskite vaikams rinktis