Video klipas rusų k.
Video klipas rusų k.
| [media 1] |
| [media 2] |
Ankstesnės laidos:
Kabalistinė psichologija, 4 dalis
Jeigu šiandien pasaulis pasirūpintų augančios kartos auklėjimu, po 15-20 metų gyventume tarp visai kitokių žmonių. Žmonija būtų nauja.
Mums nebereiktų galvoti, ką daryti su suaugusiais. Nuo 3-4 metų amžiaus metodiškai mokytume vaiką visai kitokio nei dabar suvokimo, mokytume noro ir siekio duoti.
Iki Šventyklos griūties Izraelio tauta taip ir buvo auklėjama, tuo gyveno. Sakoma, kad nuo Dano šiaurėje iki Beer Ševos pietuose, t.y. visoje šalyje, nebuvo vaiko, kuris nežinotų, ką reiškia norėti gauti, o ką – norėti duoti. Nes veikė Abraomo metodika, gauta dar išeinant iš Babilono.
Su laiku mes taip pat būsim priversti tai padaryti, tačiau galimybė jau yra ir dabar. Privalėsime išmokyti vaikus, kaip sugyventi tarpusavyje, kaip sukurti ryšius, kaip draugauti, bendrauti, mylėti.
Dabartinėmis sąlygomis tai pasiekti labai sunku, nes vaikai atsiduria šiuolaikinėje mokymo sistemoje su visomis jos problemomis. Vis dėlto stengiamės jiems paaiškinti, kad mylėti artimą kaip patį save – universalus gamtos dėsnis.
Nuo to nepabėgsi. Kiek besipriešintum šiam dėsniui, galiausiai sau tik pakenksi. Istorija kaip pavyzdį mums pateikia žlugusias imperijas ir tautas-nugalėtojas, atsidūrusias bėdoje po savo pergalių.
Išsikerojus egoizmui atrodo, kad sėkmingas lenktyniavimas mums neša naudą, sėkmę, valdžią: „Žiūrėkite, koks aš didvyris!“ Tačiau pažvelgus į netolimą perspektyvą, paaiškėja, kad taip nėra. Iš prigimties esame susiję vienas su kitu ir mums būtinas abipusiškumas.
Todėl prie šiuolaikinio profesinio mokymo pridedame principą: mylėti savo artimą kaip patį save. Tam naudojame įvairias formas: žaidimus, dainas, pokalbius, apsvarstymus, diskusijas – viską, kas padėtų vaikams pasiekti naują realybės suvokimą.
Esame pačioje kelio pradžioje. Tikėkimės, kad šiais metais mums pavyks organizuoti tarptautinį švietimo tinklą, kuris apims visas mūsų pasaulines grupes.
Leisime filmus, knygas ir aiškinamąsias brošiūras, dirbsime su psichologais ir kitais specialistais – po keleto metų pamatysime, kokią naudą tai duos mūsų vaikams.
Šiandien tiesiog būtina kurti ir plėsti sveiko auklėjimo sistemą, kad vaikai augtų ne pagal vilkų įstatymus ir nepradėtų nekęsti žmonių, kaip tai vyksta dabar.
Bręsdami tokie vaikai bus sėkmingi visose srityse: gamtos moksluose, profesiniame pasiruošime, gerai elgsis ir tinkamai žvelgs į visuomenę ir pasaulį. Savo vidumi jie atitiks Kūrėją.
Iš 2010 m. lapkričio 5 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas: Jei sukursime vaikams virtualią dvasinę erdvę visose pasaulinėse mokymosi grupėse, ar tai pagreitins mūsų vystymąsi, kaip pasakyta: „Izraelis pagreitina laiką“?
Atsakymas: Tai, atrodytų, nėra pagrindinis dalykas, tačiau iš tikrųjų jis – pats svarbiausias.
Pasitelkus į pagalbą teisingą auklėjimą, vaikai pražys kaip gėlės, sėkmė juos lydės visur: jie bus išsiauklėję, gerai elgsis, turės didesnes suvokimo ir saviraiškos galimybes, mes galėsime pasauliui parodyti, kas yra ta nauja žmonija. Ir niekas neatsilaikys prieš tokį pavyzdį.
Parodysime, kad tokią auklėjimo sistemą galima organizuoti ne tik vienoje vietoje – galima tai virtualia forma padaryti daugelyje vietų visame pasaulyje. T.y., sukurti naują žmonijos kartą.
Dabartinės kartos problema yra ta, kad ji neturi tęsinio, sekančios kartos. Visos tos kančios, kurias jaučia tėvai ir netgi tie žmonės, kurie neturi šeimos ir vaikų, vis kaupiasi.
O jei artimiausiu metu sukursime mokomosios televizijos sistemos tinklą visomis kalbomis, galėsime sustiprinti visuomeninius ryšius tarp vaikų, organizuoti ypatingas vaikų stovyklas ir daug ką kita. Niekas negalės pasiūlyti nieko geresnio. Juk valstybinė auklėjimo sistema vis labiau žlunga.
Tai ir yra tas koziris, su kuriuo mes laimime! Kai žmonės pamatys, kad kiekvienas vaikas, auklėjamas tokiame tinkle, sėkmingai mokosi, jam būdingas geras elgesys, teisingas požiūris į gyvenimą, jis supranta kitus ir auga fiziškai sveikas, – tuo, be abejo, viskas bus pasakyta.
Tokios sistemos neįmanoma nukopijuoti, galima tik prie jos prisijungti, nes jos pagrindas – visuotinis susivienijimas. Kopijavimas reikštų atsiskyrimą, todėl vienai atskirai grupei/šaliai neduotų tokio rezultato.
Organizuoti tokią sistemą galima tik remiantis vienybės principu: pasaulis – globalus, ryšys – integralus, būtinumas susivienyti, visi žmonės – broliai. Taigi, pasaulis bus tiesiog priverstas priimti mūsų metodiką, kuri įgaus susistemintą, mokslinę formą.
Mūsų tinklas turi būti įvairialypis (įvairiapusis), vienijantis vaikus iš skirtingų šalių. Būtina parodyti, kad visi jie mokosi pagal vieną pirminį šaltinį, pagal vieningą metodiką, kad visi jie susivieniję, atstovaujantys naują žmoniją su universaliomis vertybėmis, – taip, kaip iš mūsų reikalauja evoliucija.
Iš 2010 m. spalio 31 d. pašnekesio apie auklėjimą.
Daugiau šia tema skaitykite:
| [media 1] |
| [media 2] |
Ankstesnės laidos:
Kabalistinė psichologija, 3 dalis
Klausimas: Neurofiziologai įrodė, kad moralinius žmonių sprendimus galima veikti, keičiant tam tikras galvos smegenų zonas.
Ką kabala kalba apie moralinių principų formavimą?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):
Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.
Ankstesnės laidos:
| [media 1] |
| [media 2] |
Ankstesnės laidos:
Kabalistinė psichologija, 2 dalis
Video klipas rusų k.
Laida rusų kalba. Laidos tekstą lietuvių kalba rasite čia >>
| [media 1] |
| [media 2] |
Ankstesnės laidos:
Kabalistinė psichologija, 1 dalis
Klausimas: Kokią aplinką galime vadinti gera vaikui?
Atsakymas: Vaikas visada auga toks, kokia jo aplinka. Todėl rūpindamiesi aplinka, rūpinatės vaiku.
Pagalvokite, kaip daryti įtaką jo aplinkai ir netiesiogiai jį valdyti, siūlant žaidimus, knygas, video su jūsų parinkta informacija ir vaikui įdomia forma.
Vaiką reikia mokyti apsisaugoti nuo neigiamos išorės įtakos, mokyti pasipriešinti, išugdyti jėgas vadovautis savo principais. Juk vertybių sistema kuriama gėrio ir blogio sandūroje.
Sukurti gerą aplinką nebus problema, jei vaikai dėl to susitars. Vaiką nesunku papirkti žaidimais, saldumynais – ir pamažu pripratinti prie tinkamos aplinkos. Kuri po to pradės daryti jam įtaką.
O auklėtojas turi pasižymėti gebėjimu nusileisti iki vaikų lygmens, kad šis nepajustų, jog auklėtojas didesnis: sėdėti kartu su vaikais, žaisti su jais, kalbėtis kaip jie.
Jis turi tarsi slaptasis agentas įsilieti į jų aplinką ir dirbti joje. Tik taip jis sugebės perduoti vaikams savo dvasią, palaipsniui keldamas juos aukštyn.
O jeigu agentas bus aukščiau vaikų – vaikai priims jį kaip baldą… Juk vaikai bėgioja suaugusiesiems po kojomis ir stumdo juos, kad netrukdytų. Jie turi savo pasaulį.
Viskas turi būti organizuota vienam tikslui – ugdyti vaikuose meilę artimui, o per ją – meilę Kūrėjui.
Šie ketinimai turi būti kiekviename jo veiksme nuo pat gyvenimo pradžios. Būtent tokiame amžiuje tai lengva ir įmanoma.
Jei įskiepysite tai vaikystėje – garantuosite savo vaikui saugumą ir sėkmę.
Ištrauka iš 2010 m. spalio 10 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“
Daugiau šia tema skaitykite: