Klausimas: Ar su jumis nutinka stebuklų, kurių logiškai nepaaiškinsi?
Atsakymas: Ne, galiausiai visuomet juos suprasdavau ir paaiškindavau. Stebuklas – tai kas išeina už mūsų klasikinių, kasdienių įsivaizdavimų.
Tačiau pakyli į aukštesnį suvokimo lygmenį, supranti, kad tai įprastiniai gamtiniai, natūralūs reiškiniai. Tik mūsų lygmenyje jų nematyti, ir jeigu jie kur nors atsiskleidžia, juos vadiname stebuklais.
Klausimas: Bet kol nepakilote, laikėte tai stebuklu?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ar vyko kas nors, kas prieštarautų gamtos dėsniams?
Atsakymas: Nieko panašaus nebuvo. Juk jeigu to nepaaiškinsi mano tirtais gamtos dėsniais, reiškia reikia juos pridėti prie tų dėsnių.
Klausimas: Tarkime, jei pamatytumėte skrendantį žmogų, tai jums būtų stebuklas?
Atsakymas: Jei įprastine levitacija to nepaaiškinti, tada, žinoma, tai stebuklas.

#290693

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudie, stebuklų šalie

Tikras stebuklas

Stebuklų pasaulyje nebūna!

Klausimas: Stebuklu paprastai laikomas įvykis, kurį galima paaiškinti mistiniu aukštesniosios jėgos įsikišimu. O kaip jūs apibrėžtumėte stebuklą?
Atsakymas: Stebuklas – tai, ką galime stebėti, bet negalime paaiškinti. O jeigu nematome, tai jo ir nėra. Todėl stebėti – pirmoji sąlyga.
Antroji sąlyga – negebėjimas paaiškinti kokio nors reiškinio savo įprastiniais, žemiškais įsivaizdavimais, tuo, ką turite savo rankose, kas remiasi mokslu ar patirtimi.
Klausimas: Priimta laikyti, kad stebuklas – tai, kas gali nutikti tik tikintiems žmonėms, linkusiems visur matyti dievišką pasireiškimą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad stebuklai dažniausiai nutinka su tais, kurie jaučia grėsmę savo egzistavimui.
Kaip manote, kam dažniausiai nutinka stebuklai?
Atsakymas: Pirmiausia reikia tiksliai išsiaiškinti, kas yra stebuklai. Jeigu paimsime mažą vaiką ar tiesiog suaugusį žmogų ir jiems ką nors rodysime, kas pranoksta jų gamtos suvokimą, tai, žinoma, jie suvoks tai kaip kažką neįprasto, stebuklingo, išeinančio už jų įprastinių suvokimo rėmų.
Aplink mus labai daug tokių įvykių, kurių negalime paaiškinti. Nejau tiksliai žinau, ko laukiu? Ne. Bet jeigu tai netikėtai nutinka už minutės, galiu sakyti, kad tai stebuklas.
Nėra tikslaus stebuklo apibrėžimo. Arba šis reiškinys man neaiškios kilmės, arba tai netikėtas įvykis, arba neįtikėtinas įvykis mano suvokimo požiūriu, arba neįtikėtas įvykis žvelgiant iš šiuolaikinio mokslo pozicijų, tačiau rytoj jis gali tapti įprastu reiškiniu.
Kitaip tariant, visa tai subjektyvu konkrečiu metu žmogaus atžvilgiu.

#290647

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaukite iš kabalisto stebuklų!

Tikras stebuklas

Tai buvo tikras stebuklas!

Klausimas: Kokios veiklos turi imtis žmogus, kad gamta nekoreguotų mūsų žiauriais metodais?
Atsakymas: Tegu žmogus koreguoja save. Koreguoti – reiškia judėti prie abipusės pagalbos, tarpusavio supratimo.
Žmogus žmogui – draugas, pagalbininkas, užjaučiantis asmuo. Svarbiausia – geras ryšys tarp žmonių! O savo neigiamais santykiais išaukiame gamtoje nuolatinius išsiveržimus.
Klausimas: Visuose šaltiniuose rašoma tik apie dvasines žmogaus būsenas. Ką reiškia „vulkano išsiveržimas“ dvasiniu požiūriu?
Atsakymas: Tai veržlus judėjimas į pusiausvyrą, kai kyla didžiulis spaudimas. Tai pasireiškia ir išorėje.
Tačiau galime visą gamtą paversti nuostabia, be jokių ekologinių ir kitokių problemų, su kuriomis susiduriame.
Viskas priklauso tik nuo mūsų tarpusavio santykių. Todėl tikiuosi, kad žmonija, vis dėlto dar pakentės šiek tiek, tačiau paskui ims klausyti, ką sako kabala.

#290603

Iš 2021 m. lapkričio 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Klausimas: Kas pagal kabalą yra „gyvūnas žmoguje“ ir „žmogus žmoguje“? „Žmogus žmoguje“ – tai moralė, dorovė, galbūt meno, poezijos dar ko nors siekimas?
Atsakymas: Bijau, kad čia išsiskirs mūsų apibrėžimai, nes pagal kabalą žmogus šiame pasaulyje priklauso gyvūniniam lygmeniui. O „žmogaus“ lygmuo – tai tas žmogaus siekis, kur norima prilygti Kūrėjui.
Žmogus – hebrajiškai „adam“ iš žodžio „domė“, „panašus į Kūrėją“. Kitaip tariant, būtent noras atskleisti Kūrėją, tapti panašiu į Jį vadinamas žmogumi.
Ar įsivaizduojate, ką reiškia būti panašiam į Kūrėją? Nežinau, kas Jis, kur, kaip, kodėl, ar Jis apskritai yra. Todėl neturiu tokio noro. Noriu normaliai, teisingai, gerai gyventi šiame pasaulyje. Bet Kūrėjas!.. Prilygti Jam?..
Išties tik šitai vadinama „žmogumi“, kadangi visi kiti lygmenys kyla iš mūsų gyvūninio egzistavimo, iš mūsų gyvūninės dalies.

#290521

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Kai žmogus tampa Žmogumi

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Klausimas: Kas yra „bausmė“?
Atsakymas: Bausmė – tai galimybės taisytis panaikinimas. Bet bausmė pati irgi taisymasis.
Klausimas: Kitaip tariant, turėjau galimybę eiti taisymosi keliu, bet negalėjau ja pasinaudoti?
Atsakymas: Galėjau ar negalėjau – nesvarbu, tačiau tu sustabdai judėjimą, atkerti savo egoizmą nuo galimybės taisyti jį.

#290476

Iš 2021 m. sausio 27 d. TV laidos „Amžinos knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie bausmę

„Už ką man ši bausmė?“

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Klausimas: Siela – kokia tai substancija?
Atsakymas: Tai Kūrėjo dalis, kuri mumyse nuolatos keičiasi ir ją galime tobulinti. Ji netgi gali išnykti iš mūsų, o mes vis tiek liksime gyventi savo kūne.
Tarkime, dabar iš manęs išnyksta siela, t.y. nebejaučiu Kūrėjo, ir jausii tik save čia su jumis sėdintį – tai gyvūninis lygmuo.
Paskui aš atitinkamai atlikdamas veiksmus savyje vėl užmezgu kontaktą su Kūrėju. Ir ši mano santykio su Juo dalis vadinasi „siela“.

#290483

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas

Daugiau šia tema skaitykite:

Slaptas sielos vystymasis

Ar siela turi vietą?

Investuoti į savo sielą

Komentaras: Pastaraisiais metais pasaulio mokslininkai aktyviai tyrinėja dvasinių išgyvenimų fenomeną.
Neurobiologijos požiūriu, jį lemia apatinės galvos smegenų momeninės skilties veikla. Visi tiriamieji jautėsi panašiai: kai sąmonėje nusitrina riba tarp asmenybės ir pasaulio, jaučiamas ryšys su kažkuo didesniu nei pats žmogus.
Atsakymas: Teisingai. Taip atsitinka mūsų žemiškosios psichologijos plotmėje.
Klausimas: Kaip sukelti dvasinius išgyvenimus, kurie materialiame pasaulyje apibrėžiami kaip nušvitimas?
Atsakymas: Tikrieji dvasiniai išgyvenimai nepriklauso nuo protinių, fizinių ar moralinių pastangų. Jie priklauso tik nuo žmogaus sąveikos su aplinkiniais, kai tiesiogiai veikdamas kitus jis atskleidžia ryšį su aukščiausia valdymo sistema. Tik tiek, kiek gali pakilti virš savo egoizmo.
Klausimas: Protas su tuo nesusijęs?
Atsakymas: Ne. Nesvarbu, tai paprastas žmogus ar išminčius.

#279046

Iš 2021 m. vasario 16 d. TV programos „Kabalos ekspresas“ 

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kilimo etapai

Dvasiniai vystymosi etapai

Dvasinės raidos kriterijai

Manęs dažnai klausia: kas yra dvasinis pasaulis, kaip jį įsivaizduoti? Tai labai paprasta. Šis pasaulis – tai mūsų vidinis pojūtis, kuriam esant, mums atrodo, kad kažkas vyksta viduje.
Tačiau iš tiesų visa, kas vyksta, pradedant didžiule Visata su visomis žvaigždėmis ir tuo, kas vyksta ant Žemės rutulio (negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės ) – visa tai man atrodo mano nore mėgautis. O jei galėčiau atjungti savo egoistinį norą, tai nejausčiau nei savęs, nei išorinio pasaulio.
Ir visas šis paveikslas, atsiskleidžiantis man mano noro mėgautis viduje jo pirminiu pobūdžiu, kaip sukurta Kūrėjo, be mano darbo ir ištaisymų, o tik kaip pažadinimo iš aukščiau pasekmė, vadinasi „šiuo pasauliu“. Žinoma, mes visąlaik jaučiame pokyčius, bet tai pokyčiai mūsų nore gauti. Ir todėl mums atrodo, kad pasaulis juda. O iš tikro niekas nejuda, tiesiog keičiasi įspūdžiai mūsų nore mėgautis, nes kinta noras.
Tačiau su dvasiniu pasauliu yra visai kitaip. Dvasiniame pasaulyje aš ne tik gaunu įspūdžius iš aukštesniosios pakopos poveikio, bet drauge ir pats veikiu. Jei visas šis pasaulis yra aukštesniosios jėgos veiksmų pasekmė, tai dvasinis pasaulis – sąveikos, ryšio tarp mano veiksmų ir Kūrėjo veiksmų rezultatas. Ir kuo labiau atitinku Kūrėją, tuo labiau atskleidžiu dvasinį pasaulį, priklausomai nuo savo panašumo į aukštesniąją jėgą.

#290136

Iš 2021 m. lapkričio 16 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 59

Daugiau šia tema skaitykite:

Materialus ir dvasinis sapnas

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Ar dvasinį pasaulį gali atskleisti pats?

Šiuolaikinių mokslų problema ta, kad pasiekėme slenkstį, kai savo jutimo organuose galime jausti, papildyti, ko nors imtis. Todėl visi mokslininkai kalba, kad mokslas pasiekė savo galą.
Kabala sako, kad savo penkiomis juslėmis praktiškai pasiekėme maksimalias ribas, už jų jau negalime nieko matyti. Mums nereikia išrasti naujų prietaisų, kurie vos šiek tiek išplečia mūsų organų suvokimo ribas, o plėsti reikia pačius jutimo organus.
Mokslas negali to atlikti, nes užsiima tik tuo, ką mechaniškai gali pridėti žmogui. Mums reikia keisti patį žmogų, šiek tiek išvystyti jį iš vidaus. Tuo ir užsiima kabala.
Todėl prieiname prie išvados, kad kaip mokslų pakaitalas ir jų pratęsimas ateis kabala ir duos atsakymą, kaip išplėsti mūsų suvokimo ribas ir pasiekti būseną, kai galėsime vystyti žmogų, ir iš žmogaus suvokti vis didesnes gamtos gelmes.
Kabalos tyrimo objektas – pats žmogus. Jis gali išmanuoti savo pokyčius savo instrumentuose, kurie yra jame, o ne jo išorėje.

#289467

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moksliniai tyrimai kabaloje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Kabalistas geriau nei psichologas supranta žmones?
Atsakymas: Kabalistas geriau nei psichologas supranta žmonių esmę. Tačiau, iš kitos pusės, galbūt psichologas gali išspręsti nedideles konkrečias žmogaus problemas geriau nei kabalistas.
Klausimas: Kokiu atveju rekomenduotumėte kreiptis į psichologą?
Atsakymas: Rekomenduočiau kreiptis į psichologą bet kuriam žmogui, kuris nestudijuoja kabalos, jei jis jaučia kokius nors sunkumus bendraudamas su aplinkiniais ar suprasdamas save.
Tačiau žmonėms, jaučiantiems, jog jiems būtina sužinoti, dėl ko egzistuoja, į kokį tikslą turi ateiti, jau reikia mokytojo-kabalisto.
Klausimas: Ir vis dėlto, kaip išsiaiškinti, kur baigiasi psichologija ir prasideda kabala?
Atsakymas: Jei žmogus gyvena šio pasaulio ribose, gali su juo susitvarkyti ir jį tai tenkina, jam kabalos nereikia, pakanka psichologijos.
O jeigu žmogus supranta, kad neperpratęs, nesuvokęs (savo ir supančio pasaulio) vidinių jėgų jis negalės tinkamai vystytis ir jį tai traukia, jeigu jam trukdo, kai trūksta žinių apie vidinį žmonijos mechanizmą – tuomet jau reikia kabalos mokslo.

#289509

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistui reikalinga psichologija?

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos