Klausimas. Kas pasikeičia žmoguje ir pasaulyje atskleidus Kūrėją?
Atsakymas. Artėjant Kūrėjo atskleidimui, atsiranda supratimas, kad viskas, kas vyksta, yra jo suorganizuota ir todėl net patys nemaloniausi įvykiai, anksčiau vertinti kaip baisiausi, praranda savo ankstesniąją neigiamą reikšmę ir yra perkainojami kaip būtini norui atskleisti Kūrėją sukaupti.
Ir supranti, kad pasaulyje aplink tave niekas neturi pasikeisti, o tik tau atskleidus valdymą šis, žemesnysis, pasaulis virs Aukštesniuoju. Tik šio pasaulio susiejimas su akivaizdžiu Kūrėjo valdymu yra Aukštesniojo pasaulio atskleidimas. Kitaip tariant, Aukštesnysis pasaulis – tai mūsų pasaulio papildymas aukštesniuoju valdymu. Taip ir pasakyta: „Nėra skirtumo tarp šio ir Aukštesniojo pasaulio, kaip tik viešpatavimo pasikeitimas.“ (Ein bein olam haze le olam haba ele šiabud malchujot)

Daugiau šia tema skaitykite:

Keisdamiesi patys, mes keičiame pasaulį

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Klausimas. Kaip pereiti į dešinę liniją, kai jaučiamas egoizmo pasipriešinimas?
Atsakymas. Be pasipriešinimo nėra dešinės linijos. Kaip galima laikytis kokios nors linijos, būti kokios nors dvasinės būsenos, jei ji neprieštarauja egoizmui? Dvasinė būsena visada yra prieš egoizmą, visada yra jo priešprieša –  visuomet jaučiant vidinę įtampą, įveikiant save.
Vis dėlto jei šią vidinę įtampą tu perleidi per grupę, ji tavyje virsta saldumu, lengvumu, plevenimu vietoj sunkumo ir tamsos.

Iš 2013 m. liepos 21 d. pamokos rusų kalba pagal straipsnį „Lazda ir gyvatė“

Klausimas: Kaip susirasti gyvenimo draugą, kad nekartotum nesėkmingų praeities bandymų, o išmoktum kurti teisingą, gerą ir stabilų ryšį, kuris ilgai tęstųsi?
Atsakymas: Pirmiausia turime suprasti, kad tikras ryšys nedingsta. Aš kaip tik būsiu suinteresuotas, kad jis visada tęstųsi, juk tai man padės pasiekti tokį galingą susijungimą, taip giliai ir plačiai save atskleisti, kad per šį ryšį imsiu kitaip matyti pasaulį. Mano su žmona santykių sukūrimas virsta naujais tikrovės, pasaulio suvokimo instrumentais.
Tokiu būdu aš vystausi ir atskleidžiu save, virsdamas žmogumi, kuris disponuoja naujais suvokimo įrankiais. Naujos erdvės, kurias atveria mano santykiai su žmona, padeda gauti naujus, papildomus pojūčius. Ir dėl to nesutinku jos prarasti. Man ji nuolatos reikalinga, kad  abipusis ryšys, kurį mes kartu kuriame ir vystome, atvertų kitokį požiūrį į pasaulį – labiau vidinį.
Mes imame prisikasti iki giluminių visų kūrinijos dalių santykių, ryšių tarp žmonių ir visos žmonijos. Mūsų šeiminis ryšys tobulėja. Mes mokomės, kaip turime kurti ryšius su vaikais, o jie su mumis. Mūsų tarpusavio santykių erdvėje pradedame suprasti, kas yra gamta. Sužinome, kad gamtoje egzistuoja tokios jėgos, kurios vadinamos „tėvu“, „motina“, „vaikais“. Visos būtybės jungiasi į poras, kad pratęstų giminę, pliusas visada jungiasi su minusu negyvojoje gamtoje, augalų ir gyvūnų pasaulyje, žmonių visuomenėje.
Tokie poliariniai ryšiai kyla ne tik tarp kai kurių vyrų ir moterų, bet ir tarp tam tikrų visuomenės sluoksnių, įvairių grupių. Visą visatą matau kaip tarpusavio ryšių sistemą. Savęs suvokimas leidžia man iš vidaus imti matyti jau teisingą viso pasaulio pavidalą. Juk gamta specialiai pažadino manyje tas jėgas, kad tokia forma galėčiau ją suvokti.
Gimstančiame mano ryšyje su moterimi matau pagrindą, leisiantį man įminti gyvenimo paslaptį, mūsų egzistavimo paslaptį. Viską, kas yra mano gyvenime, aš pajėgsiu suprasti ir pamatyti pačiu giliausiu, teisingiausiu pavidalu ir niekada neklysti! Taigi mano vidinė, asmeninė sėkmė virsta mano sėkme visuomenėje ir apskritai visame gyvenime.
Todėl aš labai rimtai žiūriu į santykius šeimoje ir ieškau tokios moters, kuri mane supranta, jaučia taip pat kaip aš, kad mes galėtume veikti „to paties dažnio diapazone“. Mums reikia gauti auklėjimą naujoje visuomenėje, kur susirenka visi viengungiai vyrai ir netekėjusios moterys ir kur turėsime daugybę galimybių geriau pažinti vienas kitą.
Diskusijų, seminarų, įvairiausių renginių metu kiekvienas turi atidžiau pažvelgti ir rasti tą, kuri labiausiai jam tinka ir yra arčiausiai savo pažiūromis, nuomone, požiūriu, suvokimu. Mes imame skambėti kaip vienas muzikos akordas, tarsi grotume kartu vienu instrumentu, nuolatos papildydami vienas kitą.
Sunku tai perduoti žodžiais – tai labiau vidinis pojūtis. Darbas vyksta dviejose plokštumose. Viena vertus, mes nuvalome nuo savęs visus dirbtinius sluoksnius, gautus per savo gyvenimą iš išorinės visuomenės, visas  išgalvotas vertybes. Kita vertus, kiek mes išsivaduojame iš šių stereotipų, tiek galime imti groti vienas kito viduje tarsi muzikos instrumentu.
Mes pamatysime, kaip papildome vienas kitą ir išskiriame vieną bendrą, tarp mūsų atsiradusią sritį, kurioje aš užpildau ją, o ji – mane. Ten mes taip susiliejame į vieną paveikslą, kad neįmanoma atskirti, kur aš, o kur ji – viskas tampa bendra, viena. Iš to, kiek mums pavyksta sukurti ir išplėsti tokią vienybę, jau galiu spręsti, kas man tinka, o kas ne.
Turime suprasti, kad esame energetiniame gamtos lauke, kuriame viskas susiję, išskyrus žmones. Bet jei mes siekiame susijungti, tai gamtą imame atitikti ir žmogaus, „kalbančiojo“ pakopoje, supanašėdami su ja savybėmis.  Ir tada imu žiūrėti, kokio panašumo, kokio rezonansinio efekto pasiekiu su gamta būdamas poroje su šia moterimi, kurią ketinu imti į žmonas.
Mes su ja virstame vienu bendru dipoliu, kurį sudaro pliusas ir minusas, patiriančiu pusiausvyrą su gamta. Ir jaučiame, kaip mūsų viduje ima skambėti kažkokia melodija. Tai pojūtis, kad atitinkame visuotinę gamtos jėgą, susijungimo, tarpusavio davimo ir meilės jėgą. Ši jėga pasireiškia mūsų viduje ir turi tarnauti kaip įrodymas, kad mes tinkame vienas kitam ir galime tęsti kartu.
Iki tol, kol nepasieksime tokio jausmo, neįmanoma nieko pasakyti. Nei vienas žmogus negalės nuspėti, tinkame vienas kitam ar ne: joks išminčius ar mokytojas. Pati pora privalo tai atskleisti. Mes tarsi karaliaus Dovydo smuikas, kuris kabojo ant sienos, bet imdavo skambėti, kai papūsdavo šiaurinis vėjas ir paliesdavo jo stygas. Štai ir mums reikia pasistengti, kad papūstų šis vėjas ir užgrotų mūsų bendru smuiku.

Iš 2013 m. birželio 20 d. 198-jo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Išlaisvinant meilę iš nebūties

Šeimos santykių adapteris

Klausimas. Ką reiškia atgailauti dėl savo veiksmų ir minčių, jeigu esu visiškoje Kūrėjo valdžioje?  Kaip tokiu atveju dar labiau nenusidėti, neigiant valdymą „nėra nieko kito, tik Jis“, ir tuo pačiu metu suvokti savąjį blogį?
Atsakymas. Išgyventi, kad Kūrėjas tai jums surengė! Vadinasi, užsitarnavote!
Klausimas. Antrojo pasaulinio karo metu Baal Sulamas bandė įspėti, užbėgti už akių holokaustui, bet rezultatas yra žinomas. Jūs sakote, kad žmonės išgirs mus tik po smūgių… Ką mes galime padaryti, kad nesulauktume smūgių, ar jie neišvengiami? Kokia yra teisinga reakcija į tai, kas vyksta – kentėti ir melstis dėl žmonijos (ar savo kančia ir skausmu nekeiksime Kūrėjo?) ar ramiai suvokti ir bandyti pateisinti tokio vystymosi būtinybę? (Betgi tai  – lazda varyti žmoniją į laimę.) Kaip susilpninti smūgius ir atvesti pasaulį į išsitaisymą geruoju būdu?
Atsakymas. Smūgius turime suduoti patys – savo egoizmui, veikdami prieš jį, ir tuomet išsigelbėsime nuo išorinių Kūrėjo smūgių. O jeigu veikiame išvien, tai jaučiame ne smūgius, o malonias bendras pastangas.

Klausimas. Kai žmogus patiria būseną „nėra nieko kito, tik Jis“, ar tai reiškia, kad jis mato, jog ir pats visada atlikdavo tik visiško davimo veiksmus? Tai yra, suvokia, jog Kūrėjas – davimo savybė – reiškėsi jame visada ir visuose veiksmuose? – Taip.
Klausimas. Ką daro žmogus dėl visiško Šviesos ir kli susijungimo? Prašom atsakyti pritaikant tai kabalos platinimo tikslu. Kur ir kaip žmonija susitinka su ištaisymo metodika ir kokia Sankt Peterburgo kongreso reikšmė šiame procese? Klausiu todėl, kad patiriu didelį nepasitenkinimą jausdamas, jog žmonijos norai nesutampa su tuo, ką mes šiandien jai siūlome. Kaip pamilti žmones, kad pripildytume juos pagal jų norus?
Atsakymas. Toliau vystyti metodiką, kaip kreiptis į mases su integraliuoju švietimu ir ugdymu. O per tą laiką masės atskleis visišką savo nesugebėjimą susitvarkyti šiame gyvenime – ten mes ir susitiksime!
Klausimas. Ką daryti, jei atrodo, kad bandymai susivienyti ir atsiduoti draugams lieka be atsako? Ar galima pasakyti, kad šis slėpinys yra žmogui į naudą – tam, kad davimas būtų tikras, neegoistiškas?
Atsakymas. Kai atskleisite, jog jūsų santykis su žmonėmis nepriklauso nuo jų santykio su jumis, galėsite vadintis altruistu.

Klausimas: Iš kur atsirado ir koks archangelų, šėtono ir kitų  šviesiųjų bei tamsiųjų jėgų statusas? Kada jie atsirado, kurią kūrimo dieną?
Atsakymas: Jokios pašalinės jėgos, išskyrus tą vienintelę jėgą, kuri vadinama Kūrėju, gamtoje neegzistuoja. Galite vadinti šią jėgą, kaip norite. Tik ši jėga visada vienodai pasireiškia jūsų egoizmo atžvilgiu, o jūsų egoizmas visą laiką keičiasi, todėl suvokia vienodą – absoliučiai gerą – jos elgesį kaip pasireiškimą skirtingų – teigiamų ir neigiamų – poveikių, kylančių jumyse ir išorėje.

Klausimas (iš kritikuojančio laiško): …kur ir kaip galima pamatyti Aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas: Žinote − tai įmanoma, be to, tai paprasta ir akivaizdu: jeigu žvelgiate į pasaulį tik savo akimis – matote „šį“ pasaulį, o jei į pasaulį žvelgiate su dar kuo nors VIENOMIS akimis – matote „aukštesnįjį“ pasaulį. Štai ir viskas!

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsivaduoti iš apgaulės

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Jautrumas Šviesai

Klausimas: Kuo skiriasi ypatingi žmonės (kompozitoriai, mokslininkai, architektai, dailininkai, išradėjai, rašytojai ir kt.) nuo masių? Kodėl vieni gimsta talentingi, o kiti ne?
Atsakymas: Visa žmonija suskirstyta lygmenimis pagal „taško širdyje“ stiprumą, Šviesos/Kūrėjo siekį. Tie, kurie turi aiškų siekį – tampa kabalistais, o tie, kurių siekis mažesnis – tampa talentingais, nes jie pasąmonėje/intuityviai jaučia vidinius gamtos dėsnius ir siekia juos atvaizduoti savo kūriniuose/išradimuose. O masėms tenka vykdyti jų nurodymus, mokytis iš jų, juos dievinti. Mūsų laikais „talentingieji“ išnyko, liko tik kabalistai…

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė muzika

Dvasinė kūrybos šaknis

Klausimas. Kai Kūrėjas atsiskleis gydytojui, ką šis atras?
Atsakymas. Kitais žodžiai tariant, jei gydytojas nori padėti žmonėms, ar padės kabalos mokslas rasti negalavimų priežastis, užbėgti už akių ligoms, išryškinti naujas išgijimo galimybes?
Ne. Gydytojas šiek tiek geriau nusimanys apie medicininių problemų tarpusavio ryšį ir jų sudėtingumą, tačiau apskritai negaliu pasakyti, kad jis pasieks kokios nors ypatingos sėkmės. Priešingai, jis bus toks, kaip ir kiti gydytojai.
Kūrėjas nekeičia pradinio veiksmo (maase Berešit). Daugelis kabalistų gydytojavo, bent iš dalies ar profesionaliai, pavyzdžiui, kaip kad Rambamas (Maimonidas). Šis polinkis paaiškinamas tuo, kad jie žinojo bendrą dalykų prigimtį. Ir vis tik gydytojai nepermatė kiekvieno paciento „kiaurai“ ir nedemonstravo „stebuklingų“ išgijimų.
Čia yra problema: kai kabalistas mato pasaulį, kuriame žmonės kenčia nuo negalavimų, ar jis gali pats išgydyti juos, ar turi to prašyti Kūrėjo? O galbūt jis turi pažadinti žmonėse prašymą, skatinti juos prašyti išgijimo? Ar turi sužadinti supratimą apie tikrąją ligos priežastį ir maldą dėl ištaisymo, kuris išgydys ir kūniškąjį negalavimą?
Tu ieškai ypatingo dvasinio vaisto, kuris padės gydyti visus ir kartu „apeiti“ Kūrėją, lyg Jis siųstų blogį, o tu teiktum gėrį. Deja, čia slypi sudėtingesni tarpusavio ryšiai ir atsiskleidžia kitoks darbas. Galiausiai gydytojas liks gydytoju, ir dvasinis suvokimas beveik niekaip nepalies jo profesijos.

Iš 2012 m. spalio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Kūrėjo paslėptis ir atskleidimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti ligų?

Kas išvaduos iš ligų?

Video klipas rusų k.