Dėmesio! Artėja tarptautinis kongresas Izraelyje, o tai puiki proga susipažinti su bendraminčiais iš viso pasaulio ir iš tikrųjų pajausti, kas yra praktinė kabala.
Verta tai patirti bent kartą gyvenime!

Daugiau informacijos anglų ir rusų kalbomis rasite ČIA.

Klausimas. Ar galima elgtis su žmonėmis, su kuriais dirbame ir bendraujame kasdieniame gyvenime, kaip su kabalistų grupe?
Atsakymas. Jokiu būdu!
Grupė – ypatingas kolektyvas, kuris labai atsargiai, kruopščiai atrenkamas ir kuriamas vadovaujant patyrusiam kabalistui arba keliems kabalistams. Grupė kuriama ilgą laiką, kaip kokybiškas muzikos instrumentas.
Pavyzdžiui, norint sukurti gerą instrumentą, iš pradžių paruošiamos medžiagos: mediena, stygos ir t. t. Viskas džiovinama ir apdorojama daugelį metų. Tada atskiros dalys suklijuojamos, džiovinamos ir derinamos. Tik po to instrumentas pradeda skambėti.
Taip ir grupė, kol gros visiškai harmoningai, turi būti kuriama labai ilgai, jos nariai turi „klijuotis tarpusavyje, džiovintis, derintis“. Tai ne taip paprasta!
Norėdami tai padaryti, turime imtis tam tikrų veiksmų: kartu mokytis, ruošti vaišes, organizuoti platinimą, važinėti į kongresus, priiminėti pas save bendraminčius. Ir tik po to turėsime grupę, tokį jutimo organą, kurio padedami jausime dvasinį pasaulį ir galėsime studijuoti tai, ką visi jaučiame.
Šis jausmas – amžinas. Kūnas gali numirti, o mes liekame šiame suvokime, nes tai nepriklauso egoistiniam kūnui.
Norėdami suprasti, kad grupė, kurią mes kuriame, – ypatinga substancija, pabandykite surinkti iš mūsų pasaulio žmonių tokią pat grupę ir pakeisti ją į altruistinę, kuri sugebėtų sugroti dvasinio pasaulio melodiją.
Tada suprasite, kaip sudėtinga kurti tinkamas kabalistų grupes! Istorijai žinomi tik vienetai. Šiandien mes bandome tai padaryti įvairiose pasaulio šalyse.

Iš 2014 m. liepos 11 d. kongreso Bulgarijoje 4-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Tokia paprasta mechanika

Ar aš turiu grupę?

Vadovas po knygą „Zohar“. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Kongresas Prancūzijoje. 1-oji pamoka
Klausimas: Kaip išlaikyti grupę vieningą, jeigu esame toli vienas nuo kito, išsibarstę po visą šalį?
Atsakymas: Dabar mes išgyvename pereinamąjį, sistemos kūrimo, etapą, todėl nežinome, kaip ją teisingai organizuoti. Praeityje nėra analogų, esame pradininkai.
Kiekvieną kartą, kai atsiranda naujų galimybių, jas čiumpame ir realizuojame. Bet niekas nežino, kas atsitiks rytoj, juk mes priklausome nuo dešimčių tūkstančių bendražygių, kiekvienas jų turi valios laisvę.
Mes esame susiję tarpusavyje, kiekvienas su savo valios laisve. Mes sudarome tokią sudėtingą kompleksinę sistemą, kad neįmanoma nuspėti, kaip ji elgsis rytoj.
Aš žinau, kaip tinkamai judėti pirmyn, kokiais principais vadovautis ir, tikiuosi, suprantu, ką reikia daryti kiekvieną akimirką. Šie etapai visiškai nauji, aš jų irgi nepraėjau. Aš praėjau savo asmeninius etapus , ne integralios grupės, ne žmonijos ar minižmonijos (grupės) etapus.
Todėl nežinau, kaip kurti grupę, kurios nariai išbarstyti didelėje teritorijoje, kaip Prancūzijoje. Reikia stengtis tai padaryti, remiantis naujausiomis technologijomis. Verta vieną ar du kartus per mėnesį susirinkti gyvai vienoje vietoje, o visą likusį laiką palaikyti tarpusavio ryšį.
Reikia kartu dirbti kokiame nors viename projekte, kuris suvienytų ir sustiprintų tarpusavio ryšį. Žinoma, yra skirtumas, ar mes susiję fiziškai, ar ne. Ne veltui gyvename šiame pasaulyje, fiziniame kūne. Ryšys tarp kūnų lemia naujos gyvybės atsiradimą. Todėl renkamės į kongresus, tarp mūsų atsiranda ryšys , kuris tampa dvasinio vystymosi pagrindu.
Po tokio susitikimo kiekvienas, būdamas savo vietoje, gali imtis dalies bendro darbo ir taip judėti pirmyn.
Esu įsitikinęs, kad su laiku mums atsiras papildomų galimybių. Jeigu įveiksime fizinį atotrūkį, labai daug laimėsime ir iš karto pajusime dvasinį ryšį. Mes turime į tai žiūrėti rimtai.
Daugiau negaliu nieko pasakyti. Būsiu laimingas , galėdamas kartu su jumis pereiti visus šiuos etapus, kol kas nė vienas žmogus pasaulyje neturi tokios patirties. Net jeigu mano vietoje būtų Ravas Šimonas, knygos „Zohar“ autorius, ar Baal Sulamas – jie to irgi nežinotų. Kol praktiškai tai nepasireiškia žemiausioje pakopoje, niekas negali to žinoti, nes tai priklauso nuo žmonių valios laisvės.

Iš 2014 m. gegužės 9 d. kongreso Prancūzijoje 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio tobulėjimo kryptimi

Kodėl nepavyksta susivienyti?

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Klausimai Paryžiaus kongresui „Vienas už visus ir visi už vieną“
Klausimas: Kuo skiriasi žmonių susirinkimas kabalistų kongrese ir įprastame koncerte?
Atsakymas: Kiekvienas susirinkimas yra geras savaime, bet aš teikiu pirmenybę žmonėms, su kuriais galiu laimėti kiek įmanoma daugiau.
Jei eisiu į koncertą, tai tiesiog gerai praleisiu laiką. Jei eisiu į restoraną su giminėmis ar kolegomis, man taip pat bus malonu. Kongrese praleidžiu žymiai daugiau laiko – beveik tris dienas, bet galiu laimėti nepalyginamai daugiau – dalį Aukštesniojo pasaulio. Aš galiu gauti tai, ko nėra mūsų pasaulyje, kažką žymiai aukštesnio, amžino, nei su niekuo nesulyginamo, kas yra kongrese!
Todėl reikia gerai pasverti: koncertas yra gerai, restoranas – taip pat neblogai, bet kongresas suteikia galimybę gauti kažką tokio, ko niekur kitur niekada negausi. Pagalvokite, ar verta praleisti tokią galimybę?
Netempiu per jėgą, bet man atrodo, kad kiekvienas turi pasverti, ką jis laimės, jei atvyks į kongresą, kur gauna amžinybę, didžiulį ir tobulą pasaulį – tegul pagalvoja, ar verta dėl to atvykti!
Kongresas neatima galimybės pasėdėti su draugais restorane ir nueiti į koncertą. Tegul skiria laiko ir vienam, ir kitam gyvenime, kitaip kas iš jo liks? Šis gyvenimas neišvengiamai baigsis, nėra jokios abejonės. Tegul pasvarsto, ką jis iš šio gyvenimo išsineš. Ką jis išlošė, egzistuodamas baltyminės materijos pavidalu šiame pasaulyje tam tikrą metų skaičių? Ar uždirbo kažką, kas aukščiau šio gyvenimo, ar ne?

Iš 2013 m. balandžio 18 d. pamokos pagal Rabašo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Klausimas: Po to, kai mes pravedėme su didele galia ir jėga tokį milžinišką renginį kaip kongresas, galėjome pajausti ir suprasti jo tikrąjį rezultatą. O kokia šio kongreso įtaka paprastiems žmonėms?
Atsakymas: Svarbu ne tai, kaip kongresas paveikė visuomenę. Šiame lygmenyje Kūrėjas neturi pasauliui tokios įtakos, kokią turime mes.
Reikalas tas, kad Šviesa veikia mūsų pasaulį per Aukštesniąją jėgą, Kūrėjo valdžią, ir taip pat Šviesa veikia per mus, per mūsų valdžią, mūsų susitarimą, per šį stiprintuvą, šią sistemą, kurią mes formuojame iš savęs. Mūsų poveikis pasauliui visiškai kitas, jo Kūrėjas pats atlikti negali. Nepajėgus! O mes galime, nes esame tame lygyje ir šio pasaulio viduje.
Sakykime, mano vaikas eina į vaikų darželį. Namuose niekaip negaliu paveikti jo elgsenos. Tada prašau jo draugų, kad jie paveiktų jį savo lygyje, dėl jų poveikio jis lengvai pradeda keistis. Aš pats negaliu to pasiekti.
Kitaip tariant, tai, ką padarėme šiame kongrese, turėjo didžiulį poveikį visam pasauliui. Bet, vėlgi, yra paslėpta šio poveikio dalis ir matomoji, t. y. dalis, kuri pasireiškia Aukštesniuosiuose pasauliuose, ir dalis, kuri pamažu ima ryškėti mūsų pasaulyje.
Visų pirma, mes greitiname pasaulio judėjimą, trumpiname jo brendimo laikotarpį.
Antra, daugelis žmonių pradeda suprasti, kokia kryptimi juda šis pasaulis.
Be to, bunda pavienės asmenybės, kurios arti to, kad juose gimtų taškas širdyje, kaip kažkada gimė jūsiškis. Dėl stipraus kongreso ir mūsų pasaulio lygmenyje išryškėjo intensyvesnis Šviesos poveikis, kai veikiant supančiam išoriniam laukui pradeda busti žmonių taškas širdyje – jų asmeninis potencialas.
Ir pats svarbiausias dalykas: galiausiai didžia dalimi pertempėme mūsų pasaulį iš kančių kelio į Šviesos kelią. Mes iš tikrųjų pridėjome jam didžiulį kiekį Šviesos.

Iš 2014 m. vasario 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda žmogus

Mūsų keturių aukštų namas

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Integraliojo auklėjimo kongresas. 1-oji pamoka
Klausimas: Iki man artimiausios fizinės grupės reikia važiuoti traukiniu keturias valandas. Aš su ja susitinku vieną kartą per mėnesį. Kokia kryptimi juda ši grupė, nematau ir nejaučiu.
Tačiau mano virtualioji grupė, su kuria susitinku kiekvieną dieną, gyvena mano širdyje ir jos kelias man suprantamas. Aš stengiuosi jos laikytis abiem rankomis, kad nenukrypčiau ir nenusukčiau į šalį. Ar to užtenka, kad judėčiau dvasinio pažinimo keliu, ar vis tik reiktų kažką pakeisti?
Atsakymas: Jeigu jūs visą laiką bendraujate su savo virtualiąja grupe, ir tai normali, stipri grupė, kuri stengiasi laikytis kartu ir dalyvauja mūsų renginiuose, pirmiausia pamokose, tegul ir ne realiu laiku, juk jūs gyvenate skirtingose laiko juostose, tada to užtenka. Tuo labiau, kad vieną kartą per mėnesį lankote fizinę grupę. Tai padeda surasti pusiausvyrą tarp fizinio ir virtualaus vidinio suvokimo. Tai gerai. Jeigu galite, atvykite į visus įmanomus kongresus, juk matote, kaip smarkiai dalyvaudami juose galite pakilti per savaitę.

Iš 2014 m. vasario 4 d. integraliojo auklėjimo kongreso 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Susikibkime rankomis, draugai

„Kvieskite Jį, kol Jis arti“

Prašymas netikras, atsakymas tikras

Klausimas: Aš pirmą kartą dalyvauju kongrese Izraelyje ir negaliu atsikratyti baimės prarasti kažką svarbaus. Jaučiasi didelis skirtumas tarp to, kai esi savo grupėje ir čia – Bnei Barucho grupėje. Mane nuolat persekioja mintis: ar tai ne egoizmas, ar normali baimė prarasti tą galią, kuri jaučiama kongrese?
Atsakymas: Ta galia niekur nedingsta. Ji egzistuoja dvasiniame pasaulyje. Jeigu esate prie jo prisijungę, tai jūs – jame. Jeigu atsijungiate , tai jį prarandate. Vėliau galite vėl prisijungti. Tai – amžina.
Tai, kad jaučiate baimę, yra labai gerai. Kas vadinama pirmuoju įsakymu? Baimė atsijungti nuo dvasinio lygmens, jį prarasti, negalėti duoti ir t. t. Tai yra svarbiausia. Taigi, turite gerą pagrindą tvirtam ryšiui su mumis palaikyti.

Iš 2014 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Aravos Kongresas. Įžanginė pamoka
Negalima užtrukti esamoje pakopoje, reikia iš karto siekti kitos ir palaipsniui pratintis prie nuolatinės būsenų kaitos. Sustoti vienoje iš būsenų nėra gerai. Visi pokyčiai mums į gera, svarbiausia, kad jie vyktų!
Parašyta, kad „Iš Ciono išeis Tora“, t. y. iš išėjimų (eciot) iš ankstesnės, netgi pačios geriausios, būsenos. Tegul tai bus kritimas iš aukštesnės būsenos į žemesnę, iš džiaugsmingos į liūdną, – nesvarbu, – svarbiausia, kad būtų kuo daugiau pokyčių, nes tik jie greitina judėjimą.
Mes visada judame į priekį, žengdami žingsnį kairiąja arba dešiniąja koja. Todėl svarbiausia nestovėti ant vienos kojos vienoje vietoje, o visą laiką judėti: iš kairės linijos į dešinę arba iš dešinės į kairę. Svarbiausia – išeiti iš ankstesnės būsenos ir pasiekti naują susivienijimo lygmenį.
Kilimai ir kritimai vyksta nuolat. Pasakojama, kad rabi Chozė iš Liublino pasakė savo mokiniui, kuris skundėsi nuolatiniais kilimais ir kritimais, kad ryte jis išgyveno 400 kritimų ir pakilimų. Nereikia manyti, kad jis juos suskaičiavo. Jis tiesiog žinojo pakopų, kuriomis pakilo, skaičių: t. y. pakopą, kurioje buvo anksčiau, ir pakopą, kurioje atsidūrė. Todėl jis žinojo, kad jų buvo 400. Be to, 400 –  tobulasis skaičius.
Kuo daugiau vidinių pakitimų vyksta žmoguje, tuo geriau. Nereikia analizuoti, geri jie ar blogi. Nebūna blogų pokyčių! Baal Sulamas rašo, kad džiaugiasi atskleidžiamais nusidėjėliais, juk jeigu jie tapo žinomi, vadinasi, juos galima ištaisyti. Tegul man blogai, bet kartu aš džiaugiuosi, kad galiu ištaisyti šį blogį. Todėl yra gerai patirti daug kilimų ir kritimų.
Be to, jie padeda draugams. Kiekvienas patiriame daug vidinių pokyčių, o jungdamiesi mes perduodame juos vienas kitam. Vadinasi, laimi visi ir sparčiai juda į priekį.

Iš 2014 m. sausio 30 d. įžanginės Aravos kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinę akimirką atsivers antrasis kvėpavimas

Sunkumai – pagalba iš aukščiau

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

Kongresas Maskvoje.  2-oji pamoka
Klausimas: Kas yra greitis ir pagreitis dvasiniame pasaulyje ir kaip galime tuo pasinaudoti?
Atsakymas: Gamta verčia mus vystytis patiriant kančias, tai yra jaučiant, kad nėra pripildymo esant šios būsenos ir turint galimybę prisipildyti esant kitos būsenos.
Kuo labiau  tobulėjame, tuo daugiau neigiamų jėgų kaupiasi už mūsų ir tuo mažiau teigiamų jėgų traukia mus pirmyn. Matome, kad judant pagal savo egoistinę prigimtį priekyje mums mažai kas šviečia. Todėl pasaulį yra apėmusi apatija ir depresija.
Čia mes pasiekiame tokią būseną, kai žmonėms turim aiškinti, kad visos neigiamos jėgos mus stumia ne tam, kad mes nuo jų bėgtume, o tam, kad galėtume suvokti naują savo vystymosi kelią, t. y. pakeisti ketinimą, požiūrį į artimą, į pasaulį ir per jį – į Kūrėją.
Svarbiausia – ketinimas. Norai  yra pastovūs ir jų realizavimas priklauso tik nuo mūsų teisingo  ketinimo.
Mūsų pasaulyje tobulėjimo greitis priklauso nuo mus stumiančių neigiamų poveikių ir judame pirmyn iš inercijos.
Kabalos mokslo studijavimas  suteikia mums galimybę pagreitinti arba sutrumpinti laiką, kas yra vienas ir tas pats, pasitelkus tris komponentus: grupę, mokymąsi ir platinimą.
Greitis – tai parametras, kuris nuo mūsų nepriklauso: tokiu būdu Gamta mus stumia į tikslą. O pagreitis priklauso nuo mūsų.
Greitis – tai ne laiko trumpinimas. Žinoma, kad išsitaisymo kelias trunka šešis tūkstančius metų, skaičiuojant nuo pirmo išsitaisymo, kurį atliko Adomas prieš 5770 metų , iki paties paskutinio, kurį mes norim nenorim pasieksime po 220 metų.Tai vadinama greičiu kelyje.
Tačiau yra ir pagreičio galimybė. Ir kiek pagreitiname savo kelią, tiek jį kokybiškai keičiame, nes patys to norime.
Juk, pavyzdžiui, yra skirtumas tarp mažo vaiko,  kurį verčia mokytis ir jis nuolat yra spaudžiamas, ir vaiko, kuris pats viskuo domisi ir sėkmingai mokosi. Jis gali greičiau baigti mokyklą, jaustis patogiai ir gerai tarsi žaisdamas žaidimą. Taip ir mes.
Jeigu pasirenkame grupę ir joje kaip mažame pasaulyje, mažoje visuomenėje kuriame tokias sąlygas, kurios stums mus į priekį, tai į tikslą ateisime daug greičiau negu spaudžiami Gamtos.

Iš 2013 m. sausio mėn. 13 d. Maskvos kongreso  antrosios  pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Išeiti iš savimeilės kelio

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Egoizmo patarimai: visiškai priešingai

Klausimas: Kaip žmogui, kuris pirmą kartą nusprendė dalyvauti kongrese, įveikti visus sunkumus ir nieko nepaisant išlaikyti jo svarbą?
Atsakymas: Tiesiog būti kartu su mumis, palaikyti ryšį per televizijos kanalą arba internetą. Tada situacija per likusias savaites pasikeis į gerą.
Juk kelyje į kongresą nebūna neįveikiamų kliūčių. Ir būtent atvažiavęs ir prisijungęs prie mūsų žmogus pamatys, kaip gerai tai veikia visas jo gyvenimo sritis. Pastangos „aukščiau žinojimo“ padės jam išspręsti daugelį savo problemų, atsikratyti daugelio bėdų.
Aš nebijau taip sakyti, nes tokios kabalistų garantijos, pateiktos pirminiuose šaltiniuose. Šis žinojimas ne mano, o jų.
Jeigu žmogus, kuris du metus mus mato tik ekrane, turi galimybę dvi su puse dienos paskirti kongresui, kurio po to teks laukti mažiausiai metus, kaip galima neatvažiuoti? Kaip galima sau taip pakenkti? Galiausiai kas jam liks iš gyvenimo? Kaip jis tikisi jį realizuoti?
Pasakyta, kad gyvenimo pabaigoje žmogaus sielos klausiama, ar jis studijavo Torą ir ar laukė išsilaisvinimo? „Siela“ – tai indas, kuris gauna pripildymą, t. y. Kūrėjo pajautimą. „Ar studijavo Torą“ reiškia: ar jis norėjo pritraukti Šviesą, grąžinančią prie Šaltinio? Ar veržėsi ten, kur turi būti meilė?
Juk „Tora“ – tai „prieskonis“ nuo blogio prado, ta pati priemonė, kurioje slepiasi Šviesa, grąžinanti prie Šaltinio . Būtent tam ir skirtas kongresas – visiems kartu pritraukti Šviesą ir atskleisti ryšyje tarp mūsų esantį Kūrėją.
Apie tai ir klausia žmogaus sielos: „Ar siekei pritraukti Šviesą, kad taptum panašus į Kūrėją? Ar laukei išsilaisvinimo?“ Čia veikia principas: „darbavaisi – ir radai“. Šis „radinys“ ir yra dvasinis išsilaisvinimas.
Kada gi užsiiminėti tuo žmogui, esančiam kitapus ekrano? Iš kur jam žinoti, kaip tai daroma? Todėl jis kviečiamas į ypatingą renginį, kur viskas paruošta jo atvykimui, kur jam „ant lėkštutės“ atnešama galimybė užsiimti tik tuo, kas jo gyvenime svarbiausia. Ir tada, be abejonės, jam bus ką atsakyti į šį svarbiausią klausimą.
Angelas, klausiantis sielos prie dvasinio pasaulio vartų, – tai metafora, kuri mums aiškina, kaip svarbu nepraleisti gyvenimo veltui.Ypač kai turi galimybę, kaip pasakyta, „įgyti savo pasaulį per akimirką“. Ir tu dar galvoji? Jeigu turėtum kokią nors kitą galimybę, tai nedelstum nė sekundės. Taigi turime suprasti, kad būtent čia iš esmės ir pasireiškia blogio jėgų pasipriešinimas.

Iš 2014 m. sausio 16 d. pamokos pagal „Pratarmę Knygai Zohar“