Komentaras: Paskelbus vaizdo įrašą „Ilgalaikės santuokos paslaptis“, sulaukta daugybės klausimų. Laidoje sakėte, kad jei žmona šeimoje bus panaši į vyro motiną arba rūpinsis savo vyru, kaip motina, tai ši santuoka bus tvirta. Viena iš skaitytojų rašo: „Moteris turėtų būti motina vaikams, o ne vyrui šluostyti nosį. Tegu su savo mama gyvena iki senatvės.“
Kita skaitytoja klausia: „Iš ko turėčiau pasimokyti, jei uošvė yra girtuoklė? Ji neišauklėjo sūnelio, o uošvis, tinginys, taip pat nieko jam nedavė. Su visa pagarba autoriui, jo nuomonė, manau, daugeliui yra nepriimtina.“
Atsakymas: Kodėl ištekėjote už girtuoklio sūnaus? Kaip gi pasirinkote tokį vyrą?
Komentaras: Ji tikriausiai nežinojo, kad jis turi tokią motiną.
Atsakymas: Kaip nežinojo? Nepažinojo jo šeimos? Pagal šeimą turėtumėte spręsti apie savo būsimą vyrą. Su kuo gi siejate gyvenimą?
Klausimas: Tai reikia žiūrėti, kokia vyro šeima?
Atsakymas: Kur gi jis užaugo, jei ne savo šeimoje?
Klausimas: Aš pasirinkau nuosaikesnius pasisakymus, o moteris slapyvardžiu „mandagi chuliganė“ labai aštriai rašo: „Su mamomis vyrai nemiega. Mamos negeidžia kaip moters. Ir kas belieka nelaimingoms moterims, žmonoms, motinoms?“
Atsakymas: jeigu nori gauti dėmesio, meilės, tai neturi nieko bendra su lytiniu ryšiu. Tai susiję su širdimi. Jei norite tokio vyro elgesio, turite būti panaši į jo motiną. Nieko negali padaryti, tai gamtos dėsnis! Gali filosofuoti, kiek patinka, bet jį įgyti gali tik tokiu būdu.
Pažiūrėkite, kuo ypatingas jo motinos elgesys, kokie subtilumai, galbūt, kalbos ypatumai. Pabandykite pažaisti su vyru panašiai kaip ji, ir pamatysite – jis taps kaip vaikas. Ar tai blogai?
Komentaras: Tai reiškia, kad jis jau prijaukintas, jis jau yra tavo.
Atsakymas: Taip, ir dabar jūs turite vyrą, kuris nori būti šalia jūsų.
Klausimas: O jei sūnus piktinasi motina, kam jam dar viena tokia reikalinga?
Atsakymas: Vadinasi, suprasite, kaip galite elgtis, norėdama jam parodyti ištaisytą motiną.
Klausimas: Ir vėl grįžtate prie to taško?
Atsakymas: Taip! Viskas sukasi apie tai. Kadangi jis išėjo iš jos, motina jį užaugino.
Klausimas: Ir visa tai jame išlieka visam laikui?
Atsakymas: Žinoma! Ji jį išnešiojo, po to maitino krūtimi. Jis, mažas, gulėjo ir šildėsi ant jos krūtinės. Visa tai perduodama. Tai būsena, kurios siekia kiekvienas visą savo gyvenimą. Pasak kabalos, fiziškai atsiskirdami nuo motinos, mes išliekame šiame ryšyje. Ryšys neišnyksta fiziškai atsiskyrus.
Klausimas: Analizuodamas šeimos problemas, sakėte, kad jei vyras palieka šeimą, vaikai jaučia, kad tai yra išdavystė. Bet tai, tikriausiai, taikoma ir moterims. Daugelis tam pritarė, ir tada kilo toks klausimas: „Tada teisinga sakyti, kad kai mama į namus įveda svetimą vyrą, patėvį, tai taip pat yra išdavystė?“
Atsakymas: Tai praktiškai sunkiai išgyvenama: vaikams, kurie atsiskyrė nuo tėvo, kito vyro pasirodymas namuose yra neįtikėtina problema! Tėvo negalima pakeisti, tai yra kraujas! Kraujas nėra vanduo. Vaikui tai – siaubinga!
Komentaras: Daugybė man pažįstamų tėvelių yra patėviai, kuriems naujos šeimos vaikai tapo kaip savi. O vaikams naujasis tėtis taip pat tapo artimas.
Atsakymas: Taip, nes šis patėvis turi daugiau investuoti į vaiką nei į savo paties sūnų. Biologinis sūnus savaime brangus. Jis automatiškai yra savas kraujas, o priglaustas vaikas nėra, todėl norėdamas padaryti jį savu, vyras turi daugiau investuoti. Tokiu atveju vaikas jaučia, kad patėvis į jį investuoja ir tampa atsakingas prieš patėvį.
Bet vis tiek vaikas vertina savo tėvą labai neigiamai arba teigiamai. Ir patėvis – arba neigiamas, arba teigiamas. Vaikas turi susiformuoti tam tikrą aiškų požiūrį. Ir šis vidinis dvilypumas jame iš esmės formuoja jo požiūrį į gyvenimą.
Klausimas: Bet ar vaike lieka išėjęs tėvas?
Atsakymas: Išlieka, bet gali būti susiformavęs neigiamas jo vaizdinys. Vaikas gali neigti savo tėvą. Jis tėvo nenori, siekia ištrinti iš savo gyvenimo, biografijos, atminties ir vietoj jo per jėgą įrašyti patėvį. Šis dvilypumas, be abejo, yra labai sunkus vaikui, psichiškai jaunam organizmui.
Klausimas: Bet tėvo įrašas vaike visada egzistuoja?
Atsakymas: Taip, jis visada egzistuoja, nors vaikas bando šį įrašą ištrinti. Jį galima labai greitai atgaivinti, ir jis vėl atsiranda tarsi iš nebūties, ir iškyla priešais jį su beviltišku riksmu: „Kas jam negerai?! O kaip gi tai?!“ Apskritai, likimai būna skirtingi.
Klausimas: Ir vis tiek manote, kad tėvas, palikęs šeimą, yra vaiko išdavikas?
Atsakymas: Jis iškeitė vaiką į kažką kitą! Jis ne šiaip paprastai išėjo. Tai ne herojus, kurį nužudė kare, ar Šiaurės ašigalio tyrinėtojas ir pan. Tai ne tas, kuris aukoja save ir norėtų būti su vaiku, o žmogus, savo noru išėjęs, pats pasirinkęs tokį kelią. Todėl berniukas negali to priimti.
Klausimas: Kitas klausimas: „Kaip santuoka gali būti be meilės?“ Viena iš skaitytojų rašo: „Gerbiamas dr. Laitmanai, ką reiškia, kad meilės nėra?! Kaip gi Saliamono žodžiai apie meilę: „Vyras turi matyti gražią moterį savo žmonoje, savo vienintelę, mylimąją damą…“
Atsakymas: „Mums įprotis suteiktas iš viršaus! Pakeičia laimę jis.“
Jei pripranti, tai yra, gauni tai, prie ko esate įpratęs, tuomet tai suteikiantis šaltinis yra brangus, artimas, mylimas, patogus.
Žmogus yra mažas egoistas. Kokia meilė?! Meilė yra nauda, ką iš jos turi. O jei nieko neturi, tada ne meilė. Jeigu yra koks nors kitas įprotis ar bendravimas per vaikus ir pan. Bet, iš esmės, turime suprasti prigimtį! Atitrūkti nuo prigimties ir pereiti prie kažkokios filosofijos, jausmų – nerealu.
Klausimas: Bet, vis dėlto, kada galime pasakyti, kad tarp vyro ir žmonos yra meilė? Kokiu atveju?
Atsakymas: Meile galime vadinti ilgalaikį pripratimą, abipusį įsiklausymą. Kai žmogus pradeda nuo išorinių dovanų ir po to kiekvieną dieną bando kuo nors užpildyti savo partnerį. Tiek, kad partneris nebegali gyventi be jo, o svarbiausia, kad tas, kuris dovanoja kiekvieną dieną, negali gyventi neduodamas. Ir jis jau turi antrą ryšį, tam tikrą kabalistinį ryšį: jis kenčia nuo to, kad negali duoti.
Klausimas: Tai yra, kai jis duoda, jis mato, kokį malonumą tai sukelia kitam?
Atsakymas: Taip, tai jį ir susaisto. Kaip motiną su vaiku. Ko ji tikisi? Ji nori jausti, matyti vaiko malonumą.
Komentaras: Ji duoda jam šaukštą košės, ir staiga jis nusišypso! Ir tai jai yra laimė.
Atsakymas: Taip. Pažvelkite į žmoną, kuri, pavyzdžiui, teškia dubenį sriubos: „Še! Srėbk!“ Ar ramiai paduoda, nuvalo tau stalą, pastato lėkštę, paduoda šaukštą ir maloniai žiūri į tave kaip mama.
Pastaba: Man tai labiau patinka. Ar taip reikia elgtis vienam su kitu?
Atsakymas: Iš moters pusės, žinoma, tai yra tinkamos šeimos šaltinis. Nes vyras yra vaikas! Jis negimdo, nesukuria iš savęs kito laiptelio. Jis padeda ir save realizuoja tik per moterį, todėl jei moteris taip elgiasi, tada šeimoje negali būti jokių problemų! Negali būti, nes jis tarsi lieka su mama.
Komentaras: Jums taip pat rašo: „Jūs sakėte: „Gyventi dėl vaikų. Nesiskirti dėl vaikų.“
Atsakymas: Manau, kad skyrybos yra prasčiausia išeitis. Nežinau, o kokia yra skyrybų priežastis?
Komentaras: Pavyzdžiui, skaitytoja rašo: „Dėl vaikų mūsų laikais negyvena. Neverta gyventi dėl vaikų. Niekas šios aukos vėliau neįvertins!“
Atsakymas: Tai nereiškia, ar verta gyventi, ar ne. Jūs sukūrėte šiuos vaikus, turite jais rūpintis. Ir jie turi rūpintis savo vaikais. Ir taip tęsiasi tol, kol gyvenate šiame pasaulyje.
Komentaras: Tačiau ji sako, kad vaikai to neįvertins.
Atsakymas: Koks gi skirtumas?! Ar pagimdei juos dėl to, kad vėliau jie tave įvertintų? Na, tada kitas reikalas!
Komentaras: Ji sako: „Prarasto laiko grąžinti negalima“.
Atsakymas: Kokie metai, kokiu būdu jie prarandami? Tuo, kad nebuvo susieti su kitu vyru?!
Komentaras: Kita moteris rašo: „Jei nėra jausmų, kodėl reikia laikyti žmogų šalia? Ji sako: „Reikia gyventi dėl vaikų, o ne kentėti su tau nereikalingu žmogumi.“
Atsakymas: Tai tokia vartotojo filosofija, kad nepaprieštarausi: „Man jo reikia, nereikia. Jei reikia, tada tau gerai, o jei nereikia, tada išmesk kaip kokį seną daiktą iš namų? Nemanau, kad tokiomis kategorijomis galime išgelbėti šeimas ir net visuomenę.
Komentaras: Štai dar vienas laiškas: „Aš sutinku su daugeliu dalykų, bet neverta kentėti dėl vaikų, gyvenant su fiziškai jums nemaloniu asmeniu. Nėra nieko gero, kai vaikai mato nelaimingos šeimos modelį. Ateityje jie tai suprojektuos savo šeimoje.“
Atsakymas: Tai priklauso nuo moters. Suprantu, kad vyras gali krėsti dalykus, kuriuos moteriai sunku tverti. Bet vis tiek yra šeima, vaikai, yra, kaip sakoma, namai. O žmona tai yra namai.
Komentaras: Yra tūkstančiai komentarų. Aš parinkau keletą. Štai vienas palaiko jus: „Nenoriu palaikyti vyrų, bet tikrai žinau, kad už kiekvieno sėkmingo vyro yra stipri moteris. O už kiekvienos laimingos šeimos yra išmintinga moteris. Ir jūsų vaizdo įrašas yra labai naudingas tiek moterims, tiek vyrams.“
Atsakymas: Taip, o išmintis slypi tame, kad mes suprantame žmogaus prigimtį, kad žmogus negali iš jos ištrūkti! Net jei norėtų. Studijuodami kabalą patys matote, kaip dabar ką nors nusprendus, po sekundės jau esi kitoks. Tai reikia suprasti. Turime atleisti! Mano mokytojas visada sakė, kad šeima laikosi tik dėl abipusių nuolaidų. Kai suprantame, kas esame, esame du egoistai ir neatsakome už save nuo šios akimirkos iki kitos akimirkos. Mes neatsakome! Mes nežinome. Mes norėtume būti nuoseklūs, ypač šeimoje, kai yra vaikų ir visa kita, bet negalime! Mes nuolat spaudžiami iš viršaus, keičiamės kiekvieną sekundę, todėl žmogus kiekvieną akimirką yra kitoks.
Turime tai suprasti. Mes turime ne tik atleisti kitam žmogui. Nereikia nieko atleisti – reikia suprasti, kad tokia yra mūsų prigimtis! Pakilkime kartu virš jos ir tada pamatysime, kad galime būti kitokie. Bet kol kas einame to link.
#260161

Kuo skiriasi vyriškas ir moteriškas vadovavimo stiliai ir kaip juos sujungti?
Jei vadovas, nesvarbu, vyras ar moteris, nežino apie kūrinijos tikslą ir programą bei kaip vadovauti, kad nuvestų į tai, ko iš mūsų reikalauja gamta, tada nieko gero nebus. Visų pirma, reikalingas integralus švietimas, dėl jo moterys užims svarbesnes pozicijas visuomenėje. Toks šių laikų principas.
Iki paskutiniojo laikotarpio pradžios, kol žmonija neįžengė į galutinę išsitaisymo stadiją, jungdamasi ir studijuodama kabalos mokslą, organizuodama dešimtukus, visuomenei vadovavo vyrai. Tačiau kai tik mes pradėjome platinti integralaus ugdymo metodą ir dirbti dešimtukuose, kad atkurtume vieną bendrą Adomo Rišono sielą, moterys turi išeiti į priekį.
Vyrai daugiau užsiims dešimtukų ir vidinių visuomenės struktūrų organizavimu, o moterys imsis išorinio vadovavimo. Taigi nuolat kartoju, kad platinimas yra pagrindinis moters darbas.
Ta pati moteris, kuri visada likdavo šešėlyje, dabar turi išeiti į pirmą planą ir pradėti naujai organizuoti visuomenę. Ir svarbiausia, kad vyrai tam pritaria. Gamta praleidžia moterį į priekį, ir niekas neprotestuoja. Tai stebuklas, to niekada nebuvo istorijoje. Ir šis procesas vystėsi pastarąjį šimtą metų.
Moteris visada turėjo polinkį vadovauti, tačiau anksčiau tai pasireiškė nedideliu mastu, neperžengė namų ribų. Vyras nesugeba tvarkyti namų, jis niekada nežino, kur kas padėta. Jo mąstymas nėra tinkamas tokiam darbui, todėl moteris visada valdė namus. Tačiau laikui bėgant įvyko pokyčių. Ir tai yra vidinės sielos organizacijos, kuri palaipsniui artėja prie ištaisymo, pasekmė. Šviesa iš viršaus praeina per sfiras Keter, Chochma ir t.t. į Malchut ir vis labiau pasiekia moterį. Todėl moterys pajuto, kad geriau supranta pasaulyje vykstančius pokyčius ir yra pasirengusios reikšti savo nuomonę svarbiais klausimais.
Tai jau neapsiriboja vien tik žinojimu, kur yra druska ir pipirai virtuvėje. Moteris yra pasirengusi patarti: vyrui, vyriausybei ir parlamentui, siūlyti problemų sprendimą. Tai jau ne patarimas, kaip išvirti sriubą, bet kaip užvirinti politiką. Taip yra todėl, kad atėjo laikas, kai Aukštesnioji šviesa priartėjo prie Malchut ir jai pašvietė.
Todėl moteris jaučia, kad gali su tuo dirbti. Ji sugeba įvesti tvarką pasaulyje geriau nei vyras, nes ji priklauso paskutinei sfirai ir, pakeldama Atspindėtąją šviesą, ji suriša visas prieš save esančias sfiras. Todėl ji sugeba jas visas valdyti.
Vyras lieka savo apibrėžtame vaidmenyje, o moteris įgyja galią valdyti visus, kaip tai daroma su vaikais darželyje. Ji susitvarko su visais reikalais.
Ne visos gali būti panašios į Margaretą Thatcher ar Goldą Meir, tačiau nepaisant to, kiekviena moteris turi ypatingų sugebėjimų valdyti. Manau, kad šiais laikais būtina parlamentuose vyrus pakeisti moterimis. Mes žinome, kad visur, kur moteris dirba, bus tvarka. Pasauliui reikia ne sprogstančios vyro stiprybės, o nuosaikaus, subalansuoto moters vadovavimo, bet be jokių smulkmeniškų išskaičiavimų, kurie kartais būdingi moterims.
Moteris, galinti viską padaryti gerai, viską teisingai pasverti ir suvokianti savo šalį kaip savo namus, svarbius ir jai brangius, geba suderinti visas prieštaringas tendencijas, partijas ir viską subalansuoti. Tai gali padaryti tik moteris.
#267614

Iš 2020 m. birželio 30 d. TV programos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sėkmė priklauso nuo moterų

Ateina moters epocha

Vyrai ir moterys: negalima niveliuoti skirtumų

Klausimas: Mados sociologo manymu, madai ateina galas. Dabar patys šauniausi Versace, Armani, Lagerfeld, Dolce Gabbana, Yves Saint Laurent, Chanel namai, kuriems lankstėsi pasaulis, turės persitvarkyti iš pagrindų. Kaip jūs manote, kur jie turi pasukti? Kokia, jūsų nuomone, būsimos mados ideologija?
Atsakymas: Ideologija bus kuriama, veikiant egoizmą smūgiams. Ji mus pratins daryti tai, kas patogu mums ir kitiems. Ir viskas. Tai atrodys gražu. Grožis tame, kad jis yra lakoniškas, su kuo yra patogu bendrauti, jautiesi laisvai, o ne tai, kas stebina ir spaudžia, kaip karaliaus dvare.
Komentaras: Bet vis dėlto mada dirgino vaizduotę.
Atsakymas: Tie laikai praėjo.
Klausimas: Pakalbėkime apie šio reiškinio šaknį. Kodėl taip buvo?
Atsakymas: Damos siekė stebinti kavalierius, o šie auklėti taip, kad jomis žavėtųsi.
Klausimas: Kaip susieti madą su egoizmo vystymusi?
Atsakymas: Egoizmas vystosi kartu ir su išmintimi. Tame dalyvauja protas, o ne tik nuogas egoizmas. Todėl manau, kad mada taps optimalesnė. Net įprasti kostiumai jau praktiškesni. Tikiuosi, kad pasaulis sukasi, ir labai sėkmingai, į optimizacijos pusę. Manau, kad žmonija greičiau taps išmintingesnė, t. y. neleis savęs įtempti į tą pelkę, į kurią nori mus įvilioti mados, mašinų, aprangos ir visko ko įmanoma tendencijų formuotojai.
Klausimas: Ką patartumėte žinomiems mados tendencijų kūrėjams?
Atsakymas: Įsisąmoninti, kad jų laikas praėjo. Tegu pereina prie kito stiliaus – patogaus. Reikia daryti viską labai praktiškai, kad žmogui būtų patogu ir paprasta. Tai yra svarbiausia. Aukštinti tokį įvaizdį. Ir tie, kas kuria praktiškai, ir pagal medžiagiškumą, ir pagal kritimą, ir pagal patogumą, kad temptųsi, o ne sukaustytų žmogų, – bus vertinami: „Šis žmogus praktiškas. Jis supranta gyvenimą“.
Komentaras: Bet jūs juk žinote, kad mano klausimai ir jūsų atsakymai skirti daugiausia moterims. Tai jos, vienaip ar kitaip, reguliuos madą, kurs poreikį. Jas įkvėps, ir jos to reikalaus, ir vėl prasidės lenktynės.
Atsakymas: Nemanau, kad viskas grįš į vietas. Žmonija šiek tiek subrendo, sumažino puikybę: lyg mergaitės pasaulėžiūra perėjo į moters su vaiku pasaulėžiūrą. Viskas lyg ir baigta: pasėdėjome su šeimomis, su vaikais, išgyvenome šį virusą, o dabar reikia tęsti gyvenimą kažkaip kitaip, prisitaikyti prie kito viruso. Ir mokslininkai apie tai kalba, ir gydytojai, ir virusologai. Taigi, manau, kad eisime kitu keliu.
Klausimas: Geras palyginimas: buvo mergaitė, kuriai patiko viskas, kas gražiai blizga, nes jos tikslas buvo – patikti. Dabar ji tapo moterimi, turi vaikus, šeimą. Jai reikia ne patikti, o padaryti taip, kad būtų patogu šeimai. Net vaizdžiai kalbant, ji subrendo. Ar dabar po viruso atakos ji pradeda suvokti daugiau?
Atsakymas: Žinoma. Jai susiformavo blaivus požiūris į pasaulį, į gyvenimą. Poreikiai visai kiti.
Klausimas: Ir kils, kaip sakote, patogios mados poreikis?
Atsakymas: Taip. Jai svarbiausia – kad būtų praktiška.
#267059

Iš 2020 m. balandžio 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Koronaviruso epidemija parodė, kokie svarbūs namai, šeima, kuri yra mūsų gyvenimo centras, ir moters, kuri yra viso to ramstis, vaidmuo. Koronavirusas mus sutelkė. Viena vertus, jis apnuogino pasaulyje tarp mūsų egzistuojančius prieštaravimus. Kita vertus, jis visiems vyrams parodė, kad moteris yra svarbiausias mūsų gyvenimo taškas, todėl turime stengtis aplink moteriškąją Malchut dalį sukurti naują epochos po koronaviruso tikrovę.
Baal Sulamas knygoje „Or a-Bair“ rašo: „Mama, motina – nuo žodžių „auklėti“ ir „auginti“. Juk pagrindinis sėklos lašas randasi iš tėvo, o motina augina ir puoselėja šį lašą, padalija jį į organus, sausgysles, audinius ir odą. Visas šis sumanus darbas ir dauginimasis – tik iš motinos. Juk tėvas davė jai tik mažą lašą, o ji meniškai papildė jį iki visaverčio žmogaus. Ir už šį meną ji vadinama mama bei motina.“
Motinos vaidmuo tikrai unikalus. Juk sėklos lašas, iš esmės, atsiranda iš Kūrėjo ir nereikalauja iš tėvo daug darbo. Tuo tarpu motina jį dalija ir paskirsto organams, augina, kol iš lašo išauga žmogus – motinos kūno darbo vaisius. Taip tai veikia fiziniuose kūnuose. Bet ir kuriant sielą, kai tėvas su motina dalyvauja kartu, didžioji darbo dalis tenka motinai. Viskas kyla iš tėvo lašo, bet per motinišką darbą.
Nėštumas prasideda nuo tėvo sėklos lašo, tačiau motina vaisių augina, gimdo, o tada maitina, rūpinasi juo, kol jis tampa pakankamai suaugęs ir gali gyventi savarankiškai. Štai taip visos motinos, visos pasaulio moterys šiandieniniame procese turėtų pamatyti galimybę žmonijai gimti kaip vaisiui naujoje dvasinėje pakopoje. Jei visos moterys susivienys, jos sugebės auklėti žmoniją gimdymo skausmuose. Tai sunkus darbas, tačiau būtent moterys sugebės pagimdyti naują žmoniją ir nukreipti ją vykdyti savo misiją.
Visa žmonijos raida susideda iš dviejų etapų. Iki šiol pasaulį valdė vyrai, todėl tai buvo karų, problemų, konfliktų, pinigų valdžios ir galios laikas. Moteris buvo beveik nepastebima per visą žmonijos istoriją, smurto ir karų kelią. Bet atėjo laikas, kai motina, moteris turi prisiimti pasaulio, jo būsimos formos auklėtojos vaidmenį. Tai moters era, todėl ji turi žinoti, kaip susivienyti su kitomis moterimis ir ištaisyti pasaulį. Tegul ir sunku, tačiau nėra kitos išeities – tai padaryti būtina.
Visos moterys, visos Malchut privalo susivienyti ir pagimdyti naują žmoniją. Bet tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei moterys, kad ir nenoromis, sugebės susivienyti, pamynusios savo egoizmą ir pakilusios virš jo tikėjimu aukščiau žinojimo. Moterys reikalaus iš vyrų ir viso pasaulio susivienyti, užmegzti tinkamus ryšius tarp visų, ir taip paskatins pasaulį išsitaisyti. Materialioje pakopoje būtent moteris auklėja ir ugdo naują kartą. Taip pat ir dvasinėje formoje tik moteris sugeba sustiprinti, pagimdyti ir užauginti naują žmoniją.
Niekas, išskyrus moteris, negali atlikti šio vaidmens. Kaip motina vysto vaisių, gimdo, augina, ugdo ir formuoja būsimą žmogų, taip ir moterys, susivienijusios kartu, turi atlikti savo, kaip visos žmonijos motinos, vaidmenį.
Vieningos moters įvaizdis turėtų tapti centrine jėga pasaulyje – taip galėsime išgelbėti žmoniją, pagimdyti ją nauja forma. Po to, kai moterys susivienys ir laikysis bendros, stiprios nuomonės, galės iš vyrų reikalauti visko, o Kūrėjas bus jų pusėje. Taip moterys galės viską įveikti ir nustatyti teisingą žmonijos raidos tvarką.
Bet tai bus įmanoma tik susivienijus. Problema ta, kad tarp moterų nėra vienybės, todėl niekas jų nelaiko rimta jėga ir nepaiso jų reikalavimų. Reikalauti dvasinės pažangos galima tik tuo atveju, jei turi dvasinės jėgos, o ji – vienybėje.
Bent truputį susivienykite ir pamatysite, kokios jėgos įgyjate. Štai tuomet pareikalausite ir gausite, ko tik norite, Kūrėjas tai padarys. Jūsų kelyje nėra jokių kliūčių: kai tik moterys pradės vienytis, Kūrėjas pasirūpins jumis.
#264858

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos tema „Moters vaidmuo naujajame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sėkmė priklauso nuo moterų

Namuose reikalnga išmintinga šeimininkė

Be moterų nepagyvensi…

Klausimas: Ar manote, kad teisinga kritikuoti partnerį dėl kokių nors veiksmų, trūkumų ar verčiau mėginti žvelgti į viską iš šalies, kaip gydytojas į pacientą?
Atsakymas: Ne kaip gydytojas į ligonį, o švelniai, su meile parodyti jam, jog iš jo tikiesi kai ko kito. Tuomet tai veiks ir tave, ir jį.
Klausimas: Kitaip tariant, manote, kad reikia kritikuoti?
Atsakymas: Kritika – kai išsakau nepasitenkinimą, panieką, taip slopinu partnerį. O kai parodau jam, kad noriu iš jo gauti ką nors kito, kad būtų mūsų tarpusavio santykiai, tai šitai nėra kritika.
Klausimas: Ar verta taikyti tokią praktiką, kai galima kalbėti su savo partneriu atvirai, nieko neslapstant? Ar geriau sukurti ribas, pažymėti jas ir jų neperžengti?
Atsakymas: Manau, kad ribų neturi būti! Galiausiai, esant tinkamai sąveikai tarp partnerių neturi būti visiškai jokių paslapčių, nes sutuoktiniai virsta viena visuma.
#270132

Iš 2020 m. gegužės 21 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra šeima

Nukreipta į tikslą meilė

Šeimos oazė

Klausimas: Daugelis žmonių mano, kad vertybė ir net gyvenimo prasmė yra šeima, ir nereikia jokio Kūrėjo. Dabar gyvenimas labai sunkus, todėl to, kuris įveiks visas problemas šeimoje, gyvenimas turės prasmę.
Atsakymas: Aš negaliu su tuo sutikti. Kaip gyvenimo prasmė gali būti tai, kas baigiasi? Išeitų, kad ir prasmė baigiasi.
Žinoma, šeima yra svarbi. Svarbu realizuoti save tuo, kad turite namus ir vaikus. Bet tai yra būtinos sąlygos, kad toliau augtumėte, o ne liktumėte tik savo kokone, lizde. Kokia prasmė?! Kol būsite iš ten išnešti kojomis pirmyn?! Manau, kad šeima nėra atsakymas į klausimą apie gyvenimo prasmę.
Klausimas: Kodėl pats gyvenimas negali turėti prasmės? Juk matome, kad taip yra sutvarkytos visos bendruomenės gamtoje: paukščiai, žuvys, skruzdėlės ir t. t. Kuo skiriasi žmonės? Kodėl turėtume kentėti labiau nei gyvūnai?
Atsakymas: Jei gyvenimo prasmė man egzistuoja tik paukščių ir žuvų lygmenyje, o aš esu toks pat gyvūnas, tada nėra nieko daugiau. Tada aš gyvenu šį gyvenimą tol, kol gyvenu, ir tuo jis baigiasi.
Jei tai manęs netenkina, ir man iškyla klausimas apie tikrąją gyvenimo prasmę, tada jau turiu ieškoti atsakymo. Tada man reikia metodikos, kuri atskleistų šią prasmę. Ir ji yra kabalos moksle. Arba žmonės įninka į religiją, užsiima visokiomis raminamosiomis metodikomis. Bet tai – kiekvieno reikalas. Kaip kam pasiseks.
#267099

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Giminės pratęsimas ir gyvenimo prasmė

Dėl ko mes gyvename?

Nūnai gyvename pasaulyje, kuris keičiasi tiesiog mūsų akyse. Visą gyvenimą galima padalinti į du etapus: iki koronaviruso ir po jo.
Gyvenimas tekėjo tam tikra numatyta tvarka, ir staiga virusas jame atliko staigius pokyčius, atvesdamas visą žmoniją į naują situaciją, kuri kol kas suvokiama kaip globali krizė.
Krizė vis auga ir gilėja ir kol kas neaišku, kur ji nuves, tačiau aišku viena – ji veda mus į naują pasaulį, kuris mums kol kas nepažįstamas. Ši krizė tarsi naujas gimimas. Pats žodis „krizė“ ( hebr. – mašbėr) kilęs iš akmens pavadinimo, ant kurio moterys senovėje gimdydavo vaikus. Kitaip tariant, krizė – tai naujo gimimo vieta, o dabartinė būsena, kurią vadiname krize – tai naujo pasaulio gimimas.
Žmonijos istorijoje buvo daug įvairių krizių, bet iki šiol nė viena iš jų nekeitė pasaulio taip kardinaliai. Būta tam tikrų žmonių visuomenės, jos formos pokyčių. Tačiau dabartinė krizė yra pirma tikroji, nors kol kas ji neatrodo itin rimta, juk tai ne karas, ne meteorito kritimas, ne masinis naikinimas.
Ir vis dėlto tai galima vadinti krize, nes mūsų akyse gimsta naujas pasaulis. Netrukus išvysime, kaip pasikeitė žmonių visuomenė ir mes patys, mūsų šeimos, mūsų požiūris į pasaulį. Pasikeis vidinis žmogaus pasaulis, jo tikrovės suvokimas ir todėl pamatysime naują pasaulį.
Kol kas jo dar nematome tarsi kūdikis, kuris buvo motinos viduje ir nematė pasaulio, o ir gimęs iš pradžių nieko nemato. Po to jame vystysis klausa bei rega, ir jis ims reaguoti tiek, kiek augs ir susipažins su pasauliu.
Štai lygiai taip ir mums, suaugusiems žmonėms, reikia gimti, pakeisti savo suvokimą bei matymą, kad išvystume naują pasaulį. Tai greitai įvyks.
Gimdymo kančios – didžiulis, su niekuo nesulyginamas skausmas, jausmas, kad visas kūnas pasirengęs sprogti. Viena vertus, tai labai sunki, kritinė būklė, pavojinga gyvybei. Tačiau, kita vertus, matome, kad nėra pasirinkimo: gamta įpareigoja mus tai pereiti.
Vaiko gimimas pagristas natūraliu, prigimtiniu moters noru turėti vaikų. Be to, egzistuoja visuomenės nuomonė, motyvuojanti moterį gimdyti vaiką ir ne vieną. Gamta suteikia moteriai daug jėgų ištverti gimdymo kančias, nors tai sunki ir pavojinga būsena.
Bet su koronavirusu krizė ištiko visą žmoniją – vyrus ir moteris kartu. Moteris visada priekaištavo vyrui už tai, kad šis nežino, kas yra gimdymo kančios. Dabar moterys gali būti patenkintos: vyrai patirs tikras, sunkias gimdymo kančias. Jie pajaus, kad krizė juos smaugia, nesuteikdama galimybės jai pasipriešinti: tave visą plėšo iš vidaus, tačiau nieko negali padaryti.
O vėliau mums visgi pavyks gimti pasitelkus maldą ir pastangas vienytis. Bet tai bus itin sunkus ir ypatingas gimdymas, juk gimdome pačius save naujame pasaulyje: peržengiame dvasinio pasaulio ribą ir gimstame nauja forma.

#268285

Iš 2020 m. liepos 9 d. laidos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – gamta su mumis sustvarkys

Koronavirusas mus privers…

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pat pradžių moteris yra labiau išsitaisiusi dvasine prasme, nei vyras?
Atsakymas: Viena vertus, taip. Kita vertus, vyrui suteiktos didesnės galimybės ištaisyti save, nei moteriai. Taigi, galiausiai negalima sakyti, kad vyrai turi daugiau sąlygų ir galimybių, nei moterys.
Moterys turi labiau subalansuotą egoizmą ir daug mažiau sąlygų, o vyrai – priešingai, bet ir tarp vyrų, ir tarp moterų yra didžiulis skirtumas – visa egoistinių būsenų paletė.
Tęsime…
#264090

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyras ir moteris dvasiniame pasaulyje

Klausimas: Ar gali žemiškoje moteryje vystytis ir gavimas, ir davimas? Ar moteris, mokanti gauti, kad duotų, bus harmoninga?
Atsakymas: Jei mūsų pasaulyje vyrai ir moterys skirstomi pagal išorinius biologinius požymius, tai dvasiniame tai visiškai nesvarbu.
Dvasiniame pasaulyje kiekviename iš mūsų (nesvarbu, ar tai žemiškas vyras, ar moteris) formuojasi siela iš noro gauti ir ketinimo duoti. Todėl galite būti dvasine vyriška dalimi, t. y. duodanti, o jūsų vyras, gyvenimo palydovas – moteriška dalimi. Vėliau galite susikeisti vietomis, priklausomai nuo jūsų pastangų ir būsenų. Tai neturi nieko bendra su fiziologine lytimi.
Jei kartu su vyru norite užsiimti dvasiniu darbu, tai jau esate grupė. Grupę sudaro mažiausiai du žmonės, gali būti ir dešimt, bet ne daugiau. Grupėje kiekvienas duoda ir kiekvienas gauna.
Todėl kiekvienas atlieka gaunančio vaidmenį kaip moteris, tai vadinama „moteriška dalimi“, ir duodančio vaidmenį, o tai – „vyriška dalis“. Ir šitai neturi nieko bendro su jų lytimi. Tad viskas yra labai sąlygiška.
Mūsų pasaulyje skirtumai tarp vyro ir moters griežtai apibrėžti vien pagal fiziologines savybes. O dvasiniame pasaulyje per vieną minutę galiu iš vyro virsti moterimi, o iš moters – vyru. Viskas priklauso tik nuo to, kiek manyje pasireiškia egoizmas ir kiek galiu pakilti virš jo.
Linkiu jums visoms būti dvasiniais vyrais, o žemiškame pasaulyje išlikti nuostabiomis moterimis.
Bus tęsinys…
#263292

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Dvasinis moters vaidmuo II dalis

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Komentaras: Italijoje atidaromos išsituokusių vyrų prieglaudos. Pagal įstatymą vyras po skyrybų turi mokėti alimentus vaiko išlaikymui, taip pat išlaikyti ir buvusią sutuoktinę, kad jai nieko netrūktų, kaip ir gyvenant šeimoje. Vidutiniškai tam reikia 1000-1500 eurų.
Atsakymas: Pasiekėme tokį tašką, kai mūsų konstitucija, mūsų teisė vyrus traktuoja ne kaip vyrus, o kaip vaikus, kaip degradavusius elementus. Jie patys negali savimi nei pasirūpinti, nei apsirūpinti. Godžios žmonos iš jų atima paskutinius marškinius. Ir apskritai jie tampa nustumti į nuošalę.
Klausimas: Kodėl šiuolaikinės moterys taip nevertina vyrų?
Atsakymas: Egoizmas auga. Dvidešimtajame amžiuje jis taip išaugo, kad tapo neįmanoma sugyventi jokiose dvilytėse sąjungose. Niekaip! Moteris ir vyras negali ilgai gyventi kartu. Ir taip visose šalyse, visose kultūrose, netgi nepaisant, kokia religija. Tai labai labai sudėtinga.
Klausimas: Koks vyro ir moters vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje?
Atsakymas: Moterys ne menkesnės ir ne blogesnės, ir nėra priklausomos nuo vyrų. Priešingai, visuomenėje vyrauja tokie įstatymai ir požiūriai, kad vyras šiais laikais labiau pažemintas, silpnesnis ir yra labiau spaudžiamas visuomenės nei moteris. Tai yra evoliucinis visuomenės raidos etapas.
Klausimas: Ir kuo tai baigsis?
Atsakymas: Tuo, kad žmonės apskritai atsisakys santuokos instituto. Arba bus sudaromos labai aiškios sutartys, kai viskas bus iš anksto suplanuota advokato, patvirtinta teisme ir nekils jokių problemų.
Klausimas: Ar galėtumėte aprašyti idealius, harmoningus vyrų ir moterų santykius ateityje? Kokie jie turėtų būti?
Atsakymas: Tokie, kai vieni kitiems neturi jokių pretenzijų. Žmogų reikia auklėti, kad nebūtų nusiteikęs reikalauti iš kitų.
Klausimas: Kas tuomet bus su išsituokusių vyrų prieglaudomis? Jų skaičius visame pasaulyje didės ar mažės?
Atsakymas: Tai paskatins iš naujo įvertinti vertybes. Kai nebematysime tame būdo pasiekti ypatingos gerovės moterims ir „pavergti“ vyrus. Kai pradėsime tai vertinti kaip normalią žmonijos, kuriai reikia rasti sprendimą, būseną. Būtent sprendimą, blaivų sprendimą! O dabar išeina taip, kad vieni bando „sėdėti ant sprando“ kitiems.
Čia reikia visuomenės, vyrų ir moterų dalyvavimo. Būtinai trijų. Kad vaiko auklėjimu, jo išlaikymu proporcingai dalintųsi abu.
Klausimas: Žmoguje yra vyriškasis ir moteriškasis pradai. Ką jis turėtų padaryti, kad subalansuotų šias dvi puses? Ir kokie tie pradai?
Atsakymas: Kabalos požiūriu, tai noras gauti ir noras duoti, kuriuos iš tikrųjų turime subalansuoti. Turime pasiekti tokią būseną, kurioje šie norai bus nukreipti į visos visuomenės bendrąjį gėrį.
Įstatymai turėtų būti tokie, kad žadintų mūsų norą jų laikytis. Vadinasi, turėtume gauti tokį išsilavinimą, kuris mums paaiškintų, kad visuomenės dėsniai yra gamtos dėsniai, o gamtos dėsniai yra Kūrėjo dėsniai. Ir jeigu viso to laikomės, esame optimalios būsenos.
#258746

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“