Klausimas. Remdamasis nepatikrinta žmogaus kilmės idėja, tvirtinate, kad žmogus kilo iš beždžionės. Gal Baal Sulamas taip pat klydo. Kodėl prieštaraujate Biblijai, kurioje kalbama, kad žmogų Dievas sukūrė pagal savo paveikslą?
Atsakymas. Apie tai, kad žmogus kilo iš beždžionės, rašė ne tik Baal Sulamas, bet ir daugelis kitų kabalistų.
Kai kalbame apie žmogų, reikia suprasti, ką turime omenyje. Jei tai mūsų pasaulio žmogus iš kūno ir kraujo, tuomet kalbame apie gyvūną ir turime visiškai sutikti su tuo, kas rašoma mokslinėse knygose.
Dar prieš 300 metų iki Darvino, XV-XVI a., didysis kabalistas Ari rašė, kad žmogus – tai pirma stadija po beždžionės, tarpinė stadija tarp gyvūninės ir žmogaus prigimties.
Mūsų gyvūninę būseną kabalistai suprato labai aiškiai. Net tai, ką aprašė Ari, taip pat nebuvo nauja, nes apie žmogaus kilmę ir vystymąsi iš beždžionės parašyta knygoje „Zohar“ II m. e. amžiuje.
Kabalistai šį procesą matė iš Aukštesniųjų jėgų vystymosi perspektyvos ir papasakojo apie jį vos keliais sakiniais, kurių visiškai užtenka, kad viską suprastum.
Be to, nagrinėdami pasaulių sistemą, dalijame ją į penkis lygius pagal penkias tiesioginės Šviesos sklidimo stadijas. Todėl, kalbant apie kokį nors objektą, reikia kalbėti apie jį visuose vystymosi lygiuose.
Žmogumi vadinama siela, o ne kūnas. Kaip bet kuris gyvūnas, kūnas pereina savo vystymosi stadijas, gyvena ir numiršta, o siela jį lydi. Kūnas padeda sielai vystytis,– tokia jo misija.
Kol žmogus neįgyja savo sielos, nepradeda rinkti jos iš sudužusių dalių, tol egzistuoja kūne. O kai pradeda savo sielą, t. y. savo ketinimus taisyti iš „gavimo sau“ į davimą kitiems, tuomet jis jau nebe beždžionė ir ne mūsų pasaulio žmogus, o „Adomas“ – „panašus į Kūrėją“, nors ir maža dalimi atsiskleidusio jame noro. Šią dalį jau vadiname žmogumi.
Šiuo požiūriu mūsų pasaulyje nėra žmonių, o tik žmogbeždžionės. O žmones vadiname siela – Adomu. Viskas priklauso nuo to, apie ką ir kokiame lygmenyje kalbame. Tuomet galima viską suprasti.
Klausimas. Ką sukūrė Dievas: biologinį kūną ar mūsų sielą?
Atsakymas. Tora kalba apie viską, bet, iš esmės, apie sielą.
Visa kita, ką matome, iš tikrųjų neegzistuoja, tai tik mumyse esantys įvairiausi norai. Jų kopijos, atsispaudusios aplink mus, vadinamos „šiuo pasauliu“. Todėl įvairūs negyvi, augaliniai, gyvūniniai ir žmogiškieji objektai, kuriuos matome, tėra mūsų vidinių savybių atspaudai.
Esame matricoje, kurioje veikia tik jėgos, tarsi kompiuterio ekrane vaizduojančios mus pačius ir tai, ką matome savyje bei aplinkui. Tarp kitko, mes patys galime pavaizduoti jose viską, ko tik norime.
Jeigu vadinamuosiuose ekranuose stebime savo vidinius norus, nukreiptus į save, matome mūsų pasaulį, o jei vidiniai norai ir jėgos, nukreipti ne savo, o kitų gerovei – tai Aukštesnįjį pasaulį. Tokia mūsų sandara.

Iš 2016 m. rugsėjo 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai žmogus tampa Žmogumi

Amžinai nauja mano siela

Siela – tai Kūrėjo dalis

Neįmanoma sunaikinti neigiamos egoizmo jėgos. Ją pajungti galime tik prie mūsų pasaulio pridėjus teigiamą jėgą.

Tikrasis teroristas – kiekvieno iš mūsų neapykanta kitiems! Ją užslopinę sunaikinsime blogio priežastį pasaulyje!

Klausimas. Kas tie pranašai?
Atsakymas. Pranašas – tai dvasinis futurologas.
Žmonės, kurie atskleidė žmogaus pakilimo nuo gyvūninės būsenos iki dieviškumo pakopas ir aprašė, kaip reikia pakilti šiais dvasiniais laiptais, vadinami pranašais.
Jie niekada nepranašavo, kas įvyks materijoje. Pavyzdžiui, knyga „Zohar“ buvo parašyta prieš 2000 metų urve, tačiau nei su urvu, nei su tuo laikmečiu ji visiškai nesusijusi.
Joje kalbama apie tai, kad būtent mūsų laikais turime pasiekti dvasinio pakilimo būseną, o ne apie tai, kas įvyks čia, Žemėje. Tai nedomina pranašų, juk kabalos požiūriu materijos nėra. Ji jaučiama tik subjektyviais pojūčiais.
Komentaras. Tačiau Baal Sulamas knygoje „Paskutinioji karta“ rašė apie trečiojo ir ketvirtojo pasaulinio karo galimybę.
Atsakymas. Joje jis kalba ne apie sielą, o apie tai, kaip žmonija sieks išsitaisymo. Sielos patirs įvairių problemų mūsų pasaulyje, jeigu žmonės nepradės teisingai eiti į priekį. Bet tai – ne pranašystė!
Kalbama apie tai, kad yra du moksliniai gamtos vystymosi keliai. Apie tai buvo kalbama jau prieš 6000 metų. Iš principo, visos vystymosi stadijos aprašytos kabaloje nuo Adomo laikų, o po to Abraomo „Kūrinijos knygoje“ („Sefer Jecira“). Nuo to laiko viskas taip ir vyksta. Nieko naujo nėra, nes gamtos dėsniai nesikeičia. Jie tiesiog realizuojasi.

Komentaras. Yra daugybė prognozių, kurias skelbia ne žmonės, turintys ypatingų savybių numatyti ateitį, o vadinamieji futurologai arba tie, kurie turi lakią fantaziją, pavyzdžiui, fantastikos kūrinių rašytojai.
Atsakymas. Futurologai – tai žmonės, kurie remdamiesi mokslo, technikos žiniomis ir įvairiausių žmonijos sluoksnių progresija nuspėja bendrą tendenciją, sakykime, kas bus po 50 ar 100 metų.
Komentaras. Futurologai prognozuoja, kad artėjant 2030 metams bus išrasti robotai, kurie prijungs mūsų smegenis tiesiogiai prie informacinės erdvės, kuri leis 3D spausdintuvais spausdinti ir maistą, ir namus.
Atsakymas. Mes spausdinsime spausdintuvais absoliučiai viską – nėra jokių problemų. Užpildai spausdintuvą palmių aliejumi ir jis pagamina tau bet ką– nuo dešrelių iki pieno produktų, košių ir visa kita.
Komentaras. Sakoma, kad po 20 metų, artėjant 2045 m., prasidės singuliarumo evoliucija, kitaip tariant, dirbtinės smegenys pralenks biologines. Ar dirbtinis žmogus turės sielą?
Atsakymas. Koks ryšys tarp sielos ir smegenų? Tarp jų nėra jokio ryšio.
Klausimas. Jei šalia Jūsų sėdės robotas ir ves laidą, ką Jūs darysite?
Atsakymas. Aš matau, kaip dabar žmonės kalbasi su kompiuteriu. Kodėl gi nepasikalbėti su protingu robotu, nepasikeisti su juo informacija?
Klausimas. Jūs turite omenyje grynai smegenų informaciją?
Atsakymas. Ne tik smegenų, bet ir jausminę. O kas yra paprastas žmogus? – Toks pats paprastas mechanizmas, kurį galime visiškai apskaičiuoti ir nuspėti visus jo poelgius bei atsakymus. Kadangi jie nėra dvasinėje srityje, tai nėra ir nieko nenuspėjamo.
Mes galime sukurti tokias mašinas, kurios puikiai bendraus su mumis, pakeisdamos žmones. Be to, priklausomai nuo to, kaip mes jas nustatysime ir kokius duomenis įvesime, jos bus arba lyriškos, arba griežtos, arba romantiškos, nusiteikusios muzikaliai ar psichologiškai bendrauti ir t.t. Jos gali būti kombinuotos, sudarytos iš įvairių tipų charakterių.
Komentaras. Būtų puiku, jei mašinos būtų kaip ištikimi, geri draugai…
Atsakymas. Žiūrint, kaip užprogramuosime, juk jos gali būti, priešingai, labai klastingos.
Įsivaizduojate, ateini į parduotuvę ir išsirenki sau robotą su mažo šunelio ar griežto draugo charakteriu. Kodėl gi ne? Nebūtinai, kad jie turėtų žmogaus pavidalą, – tam nėra jokių apribojimų.
Žmogus reaguoja į viską, kas vyksta mūsų pasaulyje, kaip bet kuris gyvūnas. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta yra puikiai programuojamos, todėl žmoguje nieko nėra slapta, nieko aukštesnio. O kai iš kito lygmens jis pradeda suvokti sielą, kitaip tariant, Kūrėjo dalį iš aukščiau, jau tada bus ne žmogus, o tai, kas vadinama, „vaikščiojančia siela“.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Robotų revoliucija prasideda

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Klausimas iš „Facebook“. Kas yra nuodėmė?
Atsakymas. Nuodėmė yra naudotis savo egoizmu, kenkiant kitiems. Tačiau egoizmo panaudojimą galima traktuoti ir kitaip. Tarkim, aš galiu nukirsti medį, kuris be mano įsikišimo būtų dar ilgai augęs, bet tai nelaikoma nuodėme, nors dvasiniu požiūriu tai yra nuodėmė.
Kiek žmogus mūsų pasaulyje vartoja daugiau, negu jam reikia normaliam, oriam egzistavimui, tai vadinama „nuodėme“.
Mes kalbame apie įprastą pasaulietišką egzistenciją įprastame materialiame lygmenyje. To automatiškai siekia bet koks gyvūnas. Duokime karvei torto, įpilkime arkliui šampano, – jie neės ir nesivolios pataluose. Jiems reikia tik to, kas būtina kūnui.
Taip ir žmogui reikia tik to, kas būtina jo fiziniam kūnui, o visa kita turi būti nukreipta į dvasinį pažinimą, į aukštesniojo pasaulio pasiekimą. Juk visas gyvenimas duotas atskleisti sielai ir dvasiniam pasauliui pažinti jau šiame gyvenime. Nuodėmė yra tai, kad žmogus šituo neužsiima.
Klausimas. Vadinasi, kai žmogus užsiima menais, rašo knygas, tapo paveikslus, kuria muziką, uždirba procentus, laikydamas pinigus banke, ir t. t., yra nuodėmė?
Atsakymas. Ne. Nebent jis tuo užsiimdamas nevykdo misijos, kuri jam skirta. Visi žmogaus siekiai, susiję su menu ir mokslu, duoti tam, kad būtų išreikšti dvasiniu pavidalu, skatintų pasaulį susivienyti. Visa kita žmogų tik painioja.

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptas ketinimas

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Tobulybė be išimčių

Komentaras. Stenfordo universiteto mokslininkai teigia: „Vargu, ar kam nors kyla abejonė, kad žmonėms būdingas altruizmas.“
Tačiau kuomet pradėjo tyrinėti beždžiones, pasirodė, kad joms nebūdingi altruistiniai poelgiai. Tuomet mokslininkai pradėjo stebėti vaikus nuo vienerių metų iki dvejų ir padarė išvadą, kad žmonės negimsta altruistais.
Jų noras padėti žmonėms vystosi greičiausiai ne dėl genų, o dėl bendravimo.
Vis dėlto, dauguma mokslininkų mano, kad žmogui būdingas altruizmas.
Atsakymas. Didelis naivumas, ir tiek.
Mokslininkų išvados skamba per daug kategoriškai. Jų vietoje šiek tiek sušvelninčiau formuluotę, įrašydamas stebuklingą žodį „panašu“. Panašu, kad žmonių poelgiai grindžiami ir altruistiniais ketinimais. Beždžionės jų neturi, o žmogus, galbūt, išvystė ir turi“. Juk mokslininkų teiginiai visiškai ne akivaizdūs.
Jie sako, kad altruizmas vystosi bendraujant, o aš manau, kad bendraudamas žmogus tampa didesnis egoistas, nenori kreipti dėmesio į nieką, išskyrus savo naudą, savo malonumus ir pasitenkinimą.
Klausimas. Išeitų, kad altruizmas neatsiranda bendraujant?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Bendraudamas tik pamatau, kur galiu išlošti, uždirbti, patirti malonumą, pakilti. Tai, ką laikome altruizmu, tėra užslėptas egoizmas, kad geriau išnaudočiau kitus.
Klausimas. Tuomet iš kur šitas žodis kilo, jeigu altruizmas neegzistuoja?
Atsakymas. Mūsų žodyne yra daug gražių ir gerų žodžių: draugystė, meilė, ryšys, bičiuliškumas, – žodžių netrūksta. Tai ir apgauna žmogų.
Klausimas. Ar galima kokiu nors būdu įgyti altruizmo?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma, dėl to, kad mūsų pasaulyje, mūsų prigimties lygmenyje ir mūsų bendravime, altruizmo nėra. Tačiau galime su ypatinga metodika suaktyvinti paslėptą gamtos jėgą, kuri papildomai išvystys būtent davimo savybę – nesiekiančią atsako, negrįžtamą, nesavanaudišką meilę. Tai vadinama altruizmu.
Tačiau pirmiausiai turime atskleisti šią gamtos jėgą, kurios veikiami galėtume tokiais tapti. Tuomet įgysime altruizmo jėgą, tą galimybę, tą savybę, bet ne patys savarankiškai.
Visa Tora apie tai kalba. Jeigu teisingai ją naudoti, o teisingas Toros naudojimas vadinamas kabala, – tuomet galėsime suaktyvinti šią jėgą, ir ji padarys iš mūsų altruistus. Tuomet galėsime įgyvendinti įsakymą „Pamilk artimą kaip pats save“, kuris ir yra Toros metodikos tikslas.
Klausimas. Pavyzdžiui, aš tapsiu altruistu, o kitas ne. Kaip aš galėsiu su juo egzistuoti kartu?
Atsakymas. Tu gali su juo kartu egzistuoti tame lygyje, kuriame yra jis ir visas pasaulis. Tu gali ramiai su juo kalbėti, kartu dirbti, mokytis, užsiimti verslu.
Klausimas. Kas tuomet manyje altruistiško?
Atsakymas. Skirtingai nei tavo draugas, tu negalėsi padaryti nieko blogo pasauliui. O šiaip – tu normaliai dirbi. Ką reiškia normaliai? Tau iš pasaulio reikia tiek, kad galėtum egzistuoti, o jam – kad užgrobtų visą pasaulį. Tau to paprasčiausiai nereikia, tavęs tai netraukia.
Komentaras. Panašu, kad mokslas nepakils iki altruistinių poelgių lygio.
Atsakymas. Mokslas gali pakilti tiktai iki to lygio, kuriame yra patys mokslininkai, ir ne daugiau. Dėl to reikia tobulinti mokslininkus, pakelti jų kartelę.
Klausimas. Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Nežinia, ką lengviau pakelti – mokslininkus ar visą visuomenę. Mokslininkai – tai žmonės, kurie atkakliai laikosi savo prigimties. Tačiau paskutiniu metu stebiu, kad bendra ir mokslo krizė, pasireikšdama visur,  pradeda veikti ir juos.
Jiems kyla daug abejonių ir prasideda visokie svyravimai moksle. Be to, tikslieji mokslai jau taip pat kalba apie prigimties pakeitimą, apie kitas jos galimybes.
Ne tikslieji mokslai, tokie kaip psichologija, dar ilgai vilksis visų mokslų uodegoje, dėl to, kad jie grindžiami tiktai žmogaus materialiąja prigimtimi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Ką taisyti?

Būsime priversti tapti altruistais

Klausimas. Ar galima mintimis paveikti žmogų? Ar tuo tiki kabala? Ar kabala naudojasi tokia praktika?
Atsakymas. Kabala niekuo netiki. Praktika tik viena: pritraukti supančiąją šviesą.
Šis mokslas labai paprastas, nes pagrįstas dviejų jėgų tarpusavio sąveika: aukštesniosios – davimo, meilės – jėgos ir žemesniosios – egoizmo, gavimo. Daugiau nieko nėra!
Aukštesnioji jėga (šviesa) vadovauja žemesniajai jėgai (norams), ir viskas, kas vyksta kabaloje, egzistuoja tarp mūsų. Žemesnioji jėga gimsta iš aukštesniosios, kaip sakoma „egzistuojantis iš nieko“. Tai taip pat kaip matematikoje: yra nulis ir kažkas, kas skiriasi nuo nulio, nuo to prasideda visas mokslas. Kabaloje taip pat.
Aukštesnioji jėga veikia mūsų norus, juos visiškai valdo. Norai  – tai mes: kiekvienas iš mūsų ir visi mes kartu.
Mes net nežinome, kaip mus šviesa valdo ir manome, kad viską darome patys, o iš tiesų kiekvienas esame tiesiog maži mechanizmai. Tačiau turime galimybę sukelti papildomą šviesos įtaką sau ir priklausomai nuo tos šviesos pritraukimo protingai vystytis. Tuomet mums taps aišku, kaip ši šviesa, veikianti mus, atlieka mumyse tam tikrus veiksmus ir kokie tie veiksmai. Mes pradėsime ją tyrinėti ir šitaip valdyti ir ją, ir save.
Apie tai yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Numalšinti troškulį minties jėga

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Klausimas: Ar šiandien žmonija labiau linkusi vystytis geruoju, vienydamasi ir siekdama panašumo į Kūrėją, ar labiau linkusi laukti, kol Kūrėjas paragins į laimę lazda?
Atsakymas: Šiandien žmoniją apėmusi netikrumo būsena. Ji supranta, kad ateityje nieko gero negali būti.
Be to, problemos vis labiau pasireiškia per ekologiją, klimatą ir t. t., kur mes staiga pamatome, kad esame bejėgiai. Kitaip sakant, žemėje pasireiškia tokios problemos, kurių negalime paveikti. Ką galėsime padaryti, jei vietoj 40 laipsnių karščio bus 60? Kondicionieriai nepadės. Viskas suges!
Palaipsniui stipriau jaučiame savo bejėgiškumą prieš gamtą. Anksčiau mums rodėsi, kad būtinai ją nukariausime, o šiandien matome, kad viskas atvirkščiai. Iš esmės, esame įkaitai gamtos gniaužtuose.
Ir kyla klausimas: o ką mes galime? Ar galime jai daryti poveikį?
Pasirodo, galime, bet tik teigiamu būdu. Ne savivaliaudami, o tik savo teisingu elgesiu. Susaistydami save teisinga integralia tarpusavio priklausomybe, mes tampame aukščiausia gamtos dalimi ir iš šio lygmens galime daryti jai poveikį. Bet tik su sąlyga, kad elgsimės teisingai.
Tai mums aiškina kabala. Teisingos mintys, teisingi veiksmai tarp žmonių veikia gamtą. Jei žmonės nenori to suprasti, – nereikia, tada bus varomi į laimę su lazda.
Gamta turi labai paprastą poveikio žmogui metodą – stichines nelaimes. Žmogus iš karto pasijunta mažas, bejėgis, dreba iš baimės. Ir visas pasaulis turi galimybes pajusti tokį poveikį, kai gamta griežtai privers mus keistis, kad atkurtume pusiausvyrą joje.
Klausimas: Ar įmanoma išaiškinti materialistiškai nusiteikusiam žmogui, kad sustabdyti taifūną, epidemiją ar baisų karštį galime teigiamomis mintimis?
Atsakymas: Mintis – tai didelė mūsų pasaulio jėga! Niekur nedingsime.
Mes jau kalbėjome, kad mokslas šiandien tampa labiau vidinis, prasiskverbia į giliausius gamtos lygius.
Kažkada pranešinėjome, kad patiekėme šaliai kažkiek tonų plieno ar prie sienos dislokavome kažkiek tūkstančių tankų. Dabar tai niekam nereikalinga. Pasaulis tapo kitoks, virtualus. Karas vyksta kitais metodais. Ir gyvenimas turi būti kitas.
Mūsų mintys – tai rimčiausi veiksmai, ir daugelio šalių vyriausybės tai žino. Todėl jie kuria ištisas struktūras, kurios užsiima tokiais klausimais.
Bet mes kalbame apie tai, kaip žmonija turi ištaisyti pasaulį. O tai įmanoma tik naudojantis kabalos metodika.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemė gali būti rojus

Kaip išvengti apokalipsės?

Globalių katastrofų rizika