Jeigu pasaulyje vyksta kas nors blogo, – tai reiškia, kad mums kol kas nepavyksta atnešti pasauliui ištaisymo.
Jeigu žmonės vis dar planuoja karus, naikinimą ir terorą, niekina vieni kitus, meluoja, stengiasi bet kokiomis priemonėmis uždirbti kitų sąskaita, – tai mes neištaisome pasaulio.
Juk jeigu Šviesa šviestų labiau, visa tai negalėtų įvykti. Žmogus būtų nepajėgus taip elgtis, gamta negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse nepateiktų mums tokių nepageidaujamų „siurprizų“.
Egzistuojame  visa apimančioje gamtoje, bet pusiausvyra  su ja priklauso nuo mūsų, nuo žmogaus lygio.
Todėl tarp studijuojančiųjų kabalą, susijungę stipriu ryšiu, turime suformuoti didžiulį dvasinį indą (kli), kad žmonės visame pasaulyje pajustų šią galybę ir būtų priversti tarpusavyje susivienyti.
Kaip tik taip viskas ir vyksta. Juk iš kur mums ateina įvairiausios mintys ir norai? To nežinome, bet jos kyla iš vidaus, pereina iš vieno pas kitą ryšio tinklu, esančiu tarp mūsų.
Gyvename ypatingu laiku. Baal Sulamas rašo, jog turime būti labai dėkingi Kūrėjui, kad gyvename tokioje kartoje, kuriai duota galimybė platinti kabalos mokslą, atėjusį iš amžių glūdumos.
Mes – pirmoji karta, galinti panaudoti jį ir pasiekti amžinybę, pakilti virš viso šio gyvenimo, išeiti už visų žemiškų apribojimų  – į kitą plotmę, į dvasinį pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vaistai jau pradėjo veikti“

„Jūsų siela pabudo? Neleiskite jai užmigti!“

„Mūsų laukia tobulas gyvenimas!“

Klausimas: Ar kiekvienas iš mūsų turi žinoti savo funkciją bendroje sistemoje, kad tiksliai ją atliktų?
Atsakymas: Dabar tu šito vis tiek nežinai, bet laikui bėgant – sužinosi.
Kuo labiau tobulėsi ir veiksi jau sąmoningai, kartu su kitais, suprasi, kaip esi susijęs, ką konkrečiai turi daryti ir kaip tave veikia visa ši sistema.
Pradėsi atskleisti permatomą, daugiasluoksnį pasaulį. Be viso to, ką matai jame dabar, atskleisi jo gylį: pamatysi jame veikiančias jėgas ir suprasi, kaip jas paveikti.
Oras staiga taps tankus – pripildytas daugybės jėgų, bet tu žinosi, kaip su jomis elgtis!
Kaip mažas vaikas, kuris atskleisdamas naują pasaulį staiga pamato, kad aplink yra daugybė įdomių dalykų: kažką galima atidaryti, uždaryti, sukti, ir vienas susijęs su kitu. Jis pradeda vis labiau jausti šį pasaulį.
Bet kai gimsta, jis nieko nežino ir nejaučia – netgi nemato ir negirdi. Praeina tam tikras laikas, kol kūdikis pradeda girdėti, matyti, skirti skonius. Tas pats su mumis vyksta dvasiniame pasaulyje.
Tai, ką dabar darai, vadinasi „stebuklinga jėga“ (sgula). Aktyvuoji sistemą pats nežinodamas kaip.
Lygiai taip pat, kai kažkada buvai kūdikis ir rėkei nieko nesuprasdamas. Bet tavo riksmas veikė mamą ir ji tavimi rūpinosi.
Taip pat ir dabar, jei užsinorėsi, tavo noras kaip tas „riksmas“ paveiks aukštesniąją motiną Ima Ilaa, kurią vadina taip pat (Bina vadinasi Ima – motina), ir ji tavimi pasirūpins.
Tau nieko daugiau nereikia žinoti, – kaip kažkada rėkei ir nežinojai, ko konkrečiai reikalauti. Neaiškinai motinai, kokį buteliuką ji turi paimti iš šaldytuvo ir iki kokios temperatūros pašildyti.
Tu paprasčiausiai rėkei! Taip vyksta ir dvasinio pasaulio atžvilgiu.
Vėliau tavo riksmai taps sąmoningesni, pradėsi reikalauti ir norėti kažko konkretaus.
Užmegsi santykius su Aukštesniuoju ir kiekvieną dieną vis labiau juos tobulinsi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tik panorėk!“

„Kaip sužinoti savo sielos šaknį“

„Knyga, kuri atveria mums akis“