Klausimas. Kodėl tarp dvasinių sąvokų yra narsos, drąsos ir atsidavimo savybės?
Atsakymas. Visa tai darbas su savo egoizmu. Juk egoizmas stovi tarp manęs ir Kūrėjo kaip izoliacinis apvalkalas.
Jis supa mane iš visų pusių, aš esu jame tarsi kokone, neturėdmas galimybės nieko perduoti į išorę ir nieko iš jos priimti, tik per jį. Čia yra mūsų problema. Vadinasi, turime jį nuolat kalti. Kai tik prakalsime jį ir išlindę iš egoizmo lukšto pažvelgsime į išorę, pamatysime tikrąjį pasaulį.
Tam reikia didelės drąsos ir būtinai draugų pagalbos, be kurios neįmanoma judėti šia linkme.
Klausimas. Kam reikalingas atsidavimas?
Atsakymas. Vieną kartą suduoti snapeliu į egoizmą – labai skausminga. Jį reikia ilgai kalti, kol prakalsi lukštą ir kaip viščiukas iškiši galvą į išorę. Čia reikės labai rimtai padirbėti, visiškai atsiduodant grupei ir Kūrėjui.
#248541
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas. Kodėl kūrimo tikslas toks priešingas egoizme paskendusios žmonijos siaubingai būsenai?
Klausimas. Kaip toliau eiti dvasiniu keliu, jeigu visur, kur tik pasisuksime, matome vien savo egoizmą?
Baal Sulamas savo laiškuose ir straipsniuose aiškina dėsningų dvasinių kritimų ir pakilimų būsenas.

Klausimas. Gerai suprantame neapykantos būseną. Su ja tarsi pabundi ir su ja užmiegi. Tai itin aiškiai atsiskleidžia
Klausimas. Yra žmonių, kurių ego nuolatos auga. O yra tokių, kuriems apskritai nieko nereikia, jie nieko nenori, jiems pakanka gulėti ant sofos ir žiūrėti serialus. Kas yra augantis egoizmas ir kur jis yra?
Klausimas. Ar pavargstama nuo dvasinio darbo?
Komentaras. Kabalistinės knygos parašytos pakankamai gudriai, jose dažnai naudojamos sąvokos „aš“ ir „Kūrėjas“.
Klausimas. Protas – tai materija, šviesa ar tam tikras egoizmas, kurį atskleidžiame?
Kabalistinės grupės principas: ypatingas požiūris į draugus