Baal Sulamas veikale „Valios laisvė“ rašė: Kam gi savo gyvenime galime daryti įtaką? Ar pakanka mums suteiktos valios veikti, kad pakeistume savo gyvenimą ir likimą? Ir iš to kyla keli klausimai.
Kodėl žmogus natūraliai, iš prigimties negauna žinių apie laisvę, savo ribotumą, apie tai, kaip gali realizuoti savo laisvę?
Kodėl nepaisant mūsų įgimto tingumo ir sveiko egoizmo (juk nesąmoningai arba sąmoningai visą laiką vykdome savo kūno nurodymus) – noro maksimaliai gauti minimaliai stengiantis, – skirtingai nuo gyvūnų, elgiamės neapgalvotai ir neefektyviai?
Jei mes tokie racionalūs, protingi ir išsivystę, palyginus su negyvąja gamta, augalais bei gyvūnais, kodėl staiga pasielgiame taip, kaip joks gyvūnas? Gyvūnai nerizikuotų, nešokinėtų su parašiutais, neskristų į kosmosą, o gyventų sau ramiai, laimingai, ir viskas.
Ar mes jau neturime ko veikti Žemėje? Ko mes siekiame? Kodėl elgiamės nepateisinamai: kariaujame, teršiame, naikiname savo mažą pasaulėlį, savo žemės rutulį?
Gyvūnai taip nesielgia. Jie palaiko gerą abipusį ryšį su savo aplinka, yra visiškoje homeostazėje. Supantis pasaulis jų nespaudžia, nežaloja, o jie nedarko ir nenaikina aplinkos, kad būsimai kartai netektų kentėti. Nieko šito tarp gyvūnų nėra, nes jie veikia savo sveiko egoizmo rėmuose.
Žmogaus problema ta, kad jis neturi tokių rėmų. Jis pasiryžęs bet kam, kad patenkintų savo beribį egoizmą. Jam nesvarbu, kas nutiks po to, nors ir tvanas. Svarbu šiandien, dabar patirti trumpalaikį malonumą.
Net jeigu jo sukaupti milijardai sprogtų kaip muilo burbulai, jam būtų nesvarbu. Ir tai, kad jis naikina milžiniškus žemės, naftos, vandens, oro kiekius – jam taip pat neturi reikšmės, jis į tai nekreipia nė menkiausio dėmesio. Vadinasi, elgiamės visiškai nepagrįstai, neprotingai. Ir to negalima pateisinti.
Taigi, esame labai nutolę nuo gyvūnų. Gyvūnai instinktyviai su gamta yra viename lygyje ir niekaip jai nekenkia. O žmogui suteikta galimybė, žinios, kuriomis jis naudojasi ir kenkia pats sau.
Valios laisvė pirmiausia reiškia laisvę elgtis teisingai. Tam reikia pažinti supančią aplinką, save, suvokti savo poelgių pasekmes. Čia slypi didžiulė mūsų vystymosi, supratimo ir svarbiausia – auklėjimo spraga.
Todėl valios laisvei reikia labai rimto kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos pasirengimo.
#249834

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar aš laisvas?

Suprasti Gamtos reikalavimus

Ar reikia vystyti egoizmą?

Klausimas. Kam galioja priesakas „pamilk artimą kaip save“? Visiems, kas mane supa, ar tik draugams dešimtuke?
Atsakymas. Pirmiausia jums asmeniškai.
Jei dirbate dešimtuke, tai stengiatės „pamilti artimą“, kitaip tariant, savo draugus dešimtuke, kaip save. Mėgindami pasiekti šią savybę pasiekiate būseną vadinamą „siela“.
Kitaip tariant, dešimt žmonių, kurių kiekvienas simbolizuoja kokią nors dvasinę savybę, susijungia taip, tarsi būtų vienas bendras organizmas. Žinoma, jis nėra bendras, nes tarp jų egzistuoja egoizmas, tačiau jie mėgina virš to ego susijungti tarpusavyje.
Taip jų bandymai sukuria didžiulę potencialią jėgą vienybėje. Išeitų, kad viena vertus, tarp jų atsiskleidžia egoizmas, kita vertus, jų vienybė per jėgą.
Šios dvi savybės egzistuoja kartu, viena virš kitos. Kalbama apie objekto sukūrimą, vadinamą „parcufu“, kai viduje yra didžiulis egoizmas, o virš jo – didžiulė jį sujungianti jėga. Ši jėga ir yra dvasinė Kūrėjo jėga.
#258961

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išfokusuota vienybė

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Be sukrėtimų ir išgyvenimų

Grupė: naujas bendrumas
Klausimas. Rabašo straipsniuose sakoma, kad grupės tikslas – ištirti ir praktiškai patikrinti savo požiūrį į artimą žmogų.
Jei noriu įgyti Kūrėjo savybę, kur galiu ją patikrinti? Tik grupėje? Iš kur žinau, kad Kūrėjo savybė – tai davimo savybė?
Atsakymas. To mokomės iš kabalistinės medžiagos: darome viską, kas įmanoma, kad susijungtume tarpusavyje, kad kaip nors organizuotumės į vieną bendrą visumą, vienas kitą papildydami, kad bendraudami tarpusavyje pajaustume, jog kiekvienas iš mūsų ištirpsta grupėje, dingsta joje.
Ir tada to mūsų rato centre, dešimtuko centre kyla naujas bendrumas: bendras noras, bendras siekis, bendras tikslas, bendras tarpusavio ryšys. Ir tuomet per šią būseną jaučiame, kaip atsiskleidžia Kūrėjas.
Klausimas. Grupės tikslas turi skatinti žmogų didžiuotis, kad jis jai priklauso?
Atsakymas. Žinoma. Didžiuotis ypatinga grupe, ypatingu tikslu, ypatinga idėja pasaulyje.
Klausimas. Argi išdidumas nėra egoizmas?
Atsakymas. Priklauso nuo to, kuo žmogus didžiuojasi. Jei jis didžiuojasi tuo, kad veikia žmonijos labui, tai kodėl gi ne? Joks veržimasis, joks judėjimas ar jokia būsena nėra neigiama savaime, tai visada priklauso nuo tikslo.
Bus daugiau…
#258050

Iš 2019 m. kovo 6 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės grupės tikslas IV d.

Kabalistinės grupės tikslas V d.

Kabalistinės grupės tikslas VI d.

Klausimas. Vienas iš senovės Babilono gyventojų – Abraomas tapo Izraelio tautos pradininku.
Kaip rašo XII am. kabalistas, gydytojas, filosofas Rambamas: „Abraomas suvokė tiesą dėl savo tinkamo supratimo. Jis žinojo, kad yra vienas Dievas, ir kad Jis suka dangaus sferą, ir Jis sukūrė viską, ir nėra visoje Visatoje Dievo, tik Jis.“ Ką suvokė Abraomas?
Atsakymas. Abraomas suvokė vienintelę Gamtos jėgą, kuri viską valdo, po savimi suvienija visas kitas jėgas ir savybes, esančias tik jos išvestinėmis.
Šią vienintelę Gamtos jėgą galima vadinti Kūrėju, nes iš Jos kyla visos kitos jėgos, materijos savybės, reiškiniai ir t. t.
Abraomas suvokė vienintelį šios jėgos dėsnį – abipusės meilės ir davimo dėsnį. Viskas, kas sukurta gamtoje, be žmogaus, sukurta būtent šiuo dėsniu.
Klausimas. Galima sakyti, kad Abraomas, pajautęs savyje egoizmo pliūpsnį, iš gamtos ištraukę šią teigiamą altruistinę jėgą ir subalansavo savo egoizmą?
Atsakymas. Taip. Tai ir reiškia, kad jis atskleidė Kūrėją.
#258853

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Izraelio tautos vystymosi sisteminė analizė“

Klausimas. Ar blogio įsisąmoninimas – tai negalimybė suartėti?
Atsakymas. Negalimybė susijungti, suprasti, kas yra meilė ir yra blogio įsisąmoninimas. Meilę pažįstame tik iš priešingybės. Todėl Kūrėjas sukūrė egoizmą, absoliučiai priešingą savo savybei, ir mes, įsisąmoninę mūsų prigimtinį ego, pamažu pereiname prie jo priešingybės.
Klausimas. „Blogio įsisąmoninimas“ – suprantama, bet kodėl visąlaik vartojate tokį neigiamą žodį „neapykanta“?
Atsakymas. O ką dar gali supriešinti su meile? Meilė ir neapykanta – tai dvi tarpusavyje priešingos savybės.
Klausimas. Neapykanta savo egoizmui ar egoizmui artimo?
Atsakymas. Neapykanta savo blogiui, tam, ko niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip ryšio su kitais, ištirpimo, kur pradingsta mano „aš“. Man tai neįmanoma.
Tačiau tai sukūrė Kūrėjas. Ir todėl išeina, kad vienybės paieškos atveda prie atstūmimo, o atstūmimas prie tikrosios meilės pojūčio.
#258797

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijok blogio atsiskleidimo

Tarp meilės ir neapykantos

Neapykantą paversti meile

Komentaras. Beveik prieš metus šešiolikmetė mergaitė Greta Thunberg pirmą kartą atsistojo su plakatu priešais Švedijos parlamentą. Plakate ji užrašė: „Jei jums, suaugusiems, nusispjauti į mano ateitį, tai nusispjauti ir man. Aš esu Greta, mokausi devintoje klasėje“.
Ji atsisakė lankyti mokyklą, kol politikai nekreips dėmesio į visuotinio atšilimo keliamas problemas.
Šiuo metu prie jos protesto prisijungė milijonai žmonių, jos kandidatūra iškelta Nobelio taikos premijai gauti. Kaip žmogus tampa tokiu simboliu?
Atsakymas. Visa tai – ne atsitiktinai. Tam dirba juristai, filosofai, auklėtojai ir t. t. Sukurta visa sistema, kad jos vardu būtų prastumti tam tikri interesai.
Klausimas. Tai ją išnaudoja?
Atsakymas. Aišku, kad išnaudoja! Mūsų egoistiškame pasaulyje kitaip ir negali būti!
Klausimas. Jūs netikite tokiu naiviu žmogučio noru?
Atsakymas. Ne! Egoistiniame pasaulyje naivumo negali būti.
Klausimas. Tarkime, vyksta kažkokia kova. Ar ši kova gali ką nors pakeisti žemiškajame lygmenyje?
Atsakymas. Taip. Gerai, kad ji vyksta. Ji verčia žmones galvoti apie tai, kad rytoj gali nieko nebebūti.
Klausimas. Ar skirtumėte šiai mergaitei Nobelio taikos premiją?
Atsakymas. Iš esmės – skirčiau, nes šio klausimo aštrinimas žmonijai naudingas. Taigi, nesu nusistatęs prieš ir nesišaipau iš to.
Man juokinga, kad yra žmonių, tikinčių, jog taip galima pasiekti teisingą tikslą. O mes žinome, kad niekas nevyksta tuščiai, juk viskas įsijungia į bendrąją gamtos programą. Taigi, aš prieš nieką nesu nusistatęs.
Klausimas. O jei priešais Jungtinių Tautų Organizaciją, priešais parlamentą atsistotų žmogus su plakatu, kuriame būtų parašyta: „Visų žmonijos nelaimių pagrindas – egoizmas“, ar šalia jo nesusirinktų milijonai?
Atsakymas. Aišku, kad ne. O kas susirenka prie šitos mergaitės? Šalia jos žmonės, nemanantys, kad nukentės dėl naftos pramonės žlugimo ir pan. Jie mano, kad ir taip pragyvens, todėl palaiko Gretą. O tie žmonės, kurie verčiasi naftos perdirbimu ir iš to lobsta, nusiteikę prieš ją.
Kitaip tariant, tarp šalių vyksta žaidimas, politika. Mergaitė atvyko į JTO, kur yra vykdytojų, norinčių jai skirti Nobelio premiją. Iš esmės tai nieko neduos, bet pasauliui patinka gražūs vaidinimai, mes tai suprantame.
Klausimas. O jūs galėtumėte stovėti prie JTO su plakatu, kuriame parašyta: „Tikroji priežastis to, kas vyksta su žmonija, su ekologija – egoizmas“?
Atsakymas. Bijau, kad tai neduos naudos, nes žmonės nesupranta, apie kokį egoizmą kalbama. Kur jis? Kas didesnis, o kas mažesnis egoistas? „Tas, kuris elgetauja gatvėje šalia JTO, tikrai neturi egoizmo, o tas, kuris pro šalį važiuoja su rolsroisu, – egoistas“, – mano visi.
Klausimas. O jei žinotumėte, kad visai nedaug, kokie 0,01 % žmonių jus išgirs, ar išeitumėte?
Atsakymas. Išgirs ir norės daugiau?
Klausimas. Taip.
Atsakymas. Žinoma! Neabejotinai!
Jei bijočiau, gėdyčiausi, šalinčiausi to, tai kabalos mokslo niekada neplatinčiau visais įmanomais būdais. O dabar aš pasisakau prieš viską! Prieš žmoniją, žydus, prieš judaizmą, komunizmą, socializmą, kapitalizmą, prieš viską. Esu laikomas priešu visko, kas egzistuoja mūsų žemiškajame lygmenyje.
Klausimas. Ar tvirtinimas, kas egoizmas yra viso pasaulio blogio priežastis – tai pasisakymas prieš viską?
Atsakymas. Be abejonės.
Klausimas. Ir jie tai jaučia?
Atsakymas. Jeigu jie tai jaustų, mane kaip nors rimtai neutralizuotų. O dabar mane neutralizavo taip: „Tegul plepa. Ką jis daro be to, kad kalba? Tegul kalba. Ir tai egzistuoja mūsų pliuralistiniame pasaulyje“. Pati metodika, pats žmonijos išsitaisymas nereikalauja ypatingos reklamos. Niekas nebėgs paskui tokią reklamą. Bendroje žmonijos sistemoje viskas taip sutvarkyta, kad jei turi teisingų idėjų, tave randa, girdi, supranta tie žmonės, kuriems jos svarbios. Kitaip negali būti.
Komentaras. Vis dėlto jūs sugebėjote „išeiti su plakatu“. Televizija, internetas suteikė galimybę „išeiti su plakatu“ ir pastovėti prieš žmoniją.
Atsakymas. Pažiūrėsim, kas bus toliau. Pradedame kritinius 2020-uosius metus. Žmonija turėtų rimtai suvokti, kad jai ateina galas.
Klausimas. Dėl ekologinės katastrofos?
Atsakymas. Bus ir ekologinė, ir ekonominė, ir politinė katastrofa. Smogs labai smarkiai! Aišku, kad tai ne mergaitė su plakatėliu, tai labai rimtos problemos.
Pamatysime, kaip pasaulis vėl suskils į dvi priešingas stovyklas, tarp kurių visą laiką augs ir didės labai rimta kova. Kinija, Iranas, prisišliejusios prie jų kitos šalys sąmoningai didins agresiją, kad visos kitos jų bijotų. Jos tarsi neturi ko prarasti.
Klausimas. Būtų įdomu žinoti, kur bus Izraelis – šis mažas taškas žemėlapyje?
Atsakymas. Tai centrinis taškas. Mažas centrinis taškas.
Komentaras. Mes gi matome, kas čia vyksta. Net ir čia yra tokių aklaviečių, iš kurių negalime išeiti.
Atsakymas. Taip. Pasakyta, kad būtent tokioje aklavietės būsenoje žmonija pradės ieškoti kokio nors sprendimo.
Egoizmui pasiekus tokią būseną, kai su juo nebeįmanoma nieko padaryti, atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris mums paaiškina, kaip panaudoti gamtoje slypinčią jėgą – altruistinę, antiegoistinę, kad jos padedami ne sunaikintume egoizmą, bet subalansuotume jį.
#253903

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Jei žmogus žino, kad viskas kyla iš Kūrėjo ir jaučia tą poveikį kaip blogį, kaip subalansuoti tokias būsenas? Juk išeitų, kad ne egoizme žmogus to dar negali atlikti.
Atsakymas. Teisingai. Labai gerai, kai žmogus jausdamas blogį savo gyvenime gali pasakyti: „Jei nėra nieko kito, tik Jis, tai šitai kyla iš Kūrėjo“.
Ką gi daryti? Jam būtina taip save pakeisti, kad vietoj blogio jaustų gėrį. Ir tai įmanoma.
Kūrėjas nuo jo nesislepia, Jis nežaidžia su juo tik tai, kas gera. Priešingai, Jis siunčia žmogui įvairiausias būsenas, kurios duoda galimybę jausti Kūrėją ir iš gerų, ir iš blogų būsenų.
Bet iš blogų būsenų galima kur kas greičiau atskleisti Kūrėją nei iš gerų. Mūsų egoizmas pats stums mus į priekį.
#258061

2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaityki

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Artimas ryšys su Kūrėju

Kliūtys virs pagalba

Klausimas. Jei stengiuosi už visko matyti Kūrėją, ar tai reiškia, kad su Juo turiu ryšį ir esu veikiamas aukštesniosios jėgos?
Atsakymas. Tai reiškia, kad sieki Kūrėjo, bet nereiškia, kad jauti Jį. Tavo įsivaizdavimai gali būti klaidingi.
Matyti Kūrėją galima tik per tam tikrą prietaisą, kurį turi surinkti kartu su draugais. Tai dešimtukas – dešimt žmonių, su kuriais susijungi kartu kaip viena visuma savo norais, ketinimais, mintimis, kad pasiektum Kūrėją.
Be to, visi dešimt žmonių turi visiškai anuliuoti savo egoizmą, kad būtų kaip viena visuma. Ir tada tame centriniame jūsų ryšio taške imsite jausti Kūrėją.
Tarsi sukuriate lęšį, kuris surenka visus dešimt spindulių draugėn, koncentruoja juos savo centre. Ir tuomet per tą sutelktą fokusą matote Kūrėją. Niekaip kitaip.
Todėl jei norite melstis Kūrėjui, tai šitai būtinai reikia daryti dešimtuke. Jei norite jausti Kūrėją, turite Jo siekti dešimtuke. Viskas – per dešimtuką.
Mažiau nei dešimtuko Kūrėjas nejaučia. Dešimt tarpusavyje susijusių savo Kūrėjo siekiu žmonių – tai tas prietaisas, per kurį galima imti atskleisti Kūrėją.
#258004

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Susipažinti su Kūrėju

Grupės centre suvokti Kūrėją

Akiniai, pro kuriuos pamatysi Kūrėją

Klausimas. Kaip įsisąmoninu, kad priklausau nuo savo norų? Ir kaip paskui suprantu, kad tai ne mano norai?
Atsakymas. Iš pradžių atskleidi, kad tie norai tavo, kad esi juose, jie valdo tave.
O kai mėgini iš jų išeiti, pakilti virš jų, tai imi suprasti, kad jie iš tikrųjų valdo tave, ir kad tai ne tavo norai, o tavo piktojo šeimininko – egoizmo. Ir taip pamažu išeini iš jų.
Klausimas. Ar kabalistas skirtingai nei paprasti žmonės gali veikti ir rinktis, koks noras, mintis jame atsiskleis kitą akimirką?
Atsakymas. Ne, bet jis gali rinktis kokiai minčiai ar norui jis paklus. Ir ne šiaip paklus, o imsis juos realizuoti savo nuožiūra.
#256545

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebūti norų vergu

Iš kur ateina mintys ir norai?

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Klausimas. Jei viskas nulemta iš anksto, netgi tai, kad ką nors pasirinkę daugiau ar mažiau kentėsime, tai kam reikalinga kabala?
Atsakymas. Kabalos reikia, kad pakiltume aukščiau savo egoizmo į tą būseną, kur niekam nepaklusime.
Egoizmas pavergia mus, ir todėl mūsų studijuojamas mokslas vadinamas „kabalos mokslu“ – mokslu apie tai, kad esame savo egoizmo vergovėje, o pakilę virš jo jausime laisvę.
#256536

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebūti norų vergu

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Laisvė ar tik laisvės iliuzija