Komentaras. Mokslininkai teigia, kad iki galimybės „susimodeliuoti“ vaiką liko dveji metai. Vaikų „modeliavimas“ – tai galimybė redaguoti genus. Mokslininkai teigia, kad genetiškai modifikuoti kūdikiai yra itin pageidaujami, siekiant apsaugoti žmones nuo ligų ir gali būti sukurti per dvejus metus.
Atsakymas. Žinau, kad bet koks mūsų kišimasis į gamtą sukelia blogų pasekmių. Stengiamės įlįsti visur, kur tik mums atrodo pageidautina, reikalinga, gera, naudinga, bet galų gale gauname priešingą rezultatą, nes gamta netoleruoja tokio įsikišimo. Turime veikti pagal jos dėsnius. Pakeisti save į gera galima tik vienu būdu – sužadindami teisingą gamtos, tai yra aukštesniojo pasaulio poveikį. Tik taip.
Klausimas. Jei žmogus staiga nusprendžia, kad gali pakeisti save – juk sugeba pakeisti savo kūną, galbūt gali pakeisti ir savo sielą?
Atsakymas. Sielos – ne, bet žemiškas savybes – taip.
Komentaras. Žmogus stengiasi ne tik pakeisti DNR, bet nori padaryti „būsimą žmogų“ geresnį už save.
Atsakymas. Taip nedaroma! Jei, tarkime, savo sūnų ar anūką „sumodeliuosiu“ labai gabų muzikai, tai, be abejo, jis tobulės, gros, jaus malonumą. Galbūt jis ir kitiems teiks malonumą. Bet ar aš jį padarysiu laimingą?
Laimė, svarbiausias mūsų gyvenimo kokybės rodiklis nepriklauso nuo kūrybinės sėkmės. Kalbu apie kūrybinę sėkmę, bet ne visi gali būti iškilūs muzikantai, menininkai ir t. t. Turi būti ir mūrininkai, ir visi kiti.
Klausimas. Taigi, ko reikia?
Atsakymas. Laimės. Laimės žmogui reikia, daugiau nieko. Jis turi jaustis laimingas. Jis gali jaustis laimingas, kai supranta kodėl, kam ir kaip jis egzistuoja, kokiame pasaulyje gyvena ir kaip jį nuolat keičia, tobulina jį ir save. Tai suteikia tikrą laimę.
Laimė – kai darai teigiamus dalykus kitiems, o kiti – tau. Keitimasis tokiu teisingai nukreiptu poveikiu sukelia žmogui laimės pojūtį.
Nėra didesnės laimės, nei jaustis kūdikiu ant savo motinos rankų. Tai – laimė! Akivaizdu, kad šį pojūtį turime iš prigimties.
Būtent taip turėtume jaustis žmonių visuomenėje, žmonijoje, gyvenime. Kai niekuo nesirūpiname, būdami visuomenės, kuri mums suteikia tokį jausmą, rankose. Ir nėra nei gyvenimo, nei mirties, yra tik abipusės laimės jausmas. Aš mėgaujuosi „mama“, o „mama“ mėgaujasi manimi.
Klausimas. Idilė. Ir kaip ją pasiekti šiame purviname, baisiame pasaulyje?
Atsakymas. Tam reikia šviesti žmones ir atvesti juos į tokią būseną. Elgtis vieniems su kitais taip, kaip motina su kūdikiu, ir kad jie pajaustų, jog visi elgiasi su jais, kaip motina su kūdikiu.
Viskas yra mūsų rankose, tereikia šiek tiek pakeisti egoistinę žmogaus prigimtį.
Žmogaus noras – ne genetikos, o jo dvasinio tobulėjimo pasekmė. Čia niekas nepadės. Tik kabalos mokslas. Žmogui jis suteiks galimybę paveikti, pakeisti save ir tapti, viena vertus, geru kūdikiu gamtos, visuomenės, rankose, kita vertus, organizuoti visuomenę taip, kad ji elgtųsi kaip mama.
Žmonija ateis į tai. Būtinai turime pakeisti savo požiūrį į save, į gamtą, į kitus, į viską.
Klausimas. Kai skverbiamės į genus, tarsi iš išorės darome operaciją būsimam žmogui. Kaip įskiepyti mintį iš šalies, kad reikia tobulėti vidumi, ugdyti savo sielą?
Atsakymas. Aiškinti. Aiškinti žmonėms, kaip galima tapti laimingiems. Tokia yra mūsų užduotis.
Tai labai svarbus darbas, kuris mūsų laikais jau turėtų išryškėti. Žmonijai to reikia, nes ji nemato būdo, kaip pasiekti laimę, tai yra visuotinai teisingą, normalią būseną, kai žmonės negalvoja, kas su jais atsitiks kitą akimirką, tiesiog gyvena laimingai, teisingai elgdamiesi vienas su kitu, kurdami atmosferą, kurioje jiems gera.
Tai nėra lengva, tai pasiekiama dirbant su savo egoizmu, be to, sistemingai, visuotinai. Bet kodėl to nepadarius? Bent jau tais gyvenimo metais, kai žmogus įsivaizduoja, kad gyvena, jam būtų gera.
Ir tada jis pamatytų, kad dalyvaudamas kitų gyvenimuose, jis keičia savo gyvenimą ir pakelia jį į kitas dimensijas. Vadinasi, jo gyvenimo pojūtį lemia ne kūnas, o ryšys su kitais. Ir šis ryšys suteikia jam amžinybės pojūtį.
Jei tai nepriklauso nuo mano kūno, prarandu visą laikų, žemiškų įvykių tvarką, prarandu pasaulio ir žemiško gyvenimo pojūtį. Tada egzistuoju būsenoje, kuri neprasideda ir nesibaigia, ji matuojama visai kitais parametrais: stipresniu ryšiu tarp mūsų, didesniu laisvės, pakilimo virš egoizmo pojūčiu, ryšiu su visais žmonėmis ir bendros jėgos, vadinamos „Kūrėju“, atskleidimu.
Viskas yra mumyse, prieš mus. Kurkime tokį, o ne šiandieninį, kupiną problemų, pasaulį.
#258693

Iš 2016 m. lapkričio 26 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas: Šiandien koronavirusas ne tik nusineša tūkstančius gyvybių, bet ir sukelia milžiniškas ekonomines pasekmes pasaulyje.
Kiekviena šalis skirtingai reaguoja į šią situaciją. JAV ir Europoje imamasi precedento neturinčių priemonių užimtumui ir vartotojų paklausai palaikyti. Pavyzdžiui, JAV Senatas nusprendė skirti du trilijonus dolerių, kad stabilizuotų finansinę sistemą, kad palaikytų verslą ir visuomenę.
Tuo pat metu praktiškai visame pasaulyje žlunga nacionalinės valiutos. Pasirodo, visas pasaulis finansuoja JAV dolerio burbulą, sudarydamas prieštaringą vaizdą.
Be to, Donaldas Trampas paskelbė savo sprendimą, kad karantino režimas valstijose netrukus bus susilpnintas ir vėliau visiškai panaikintas. Jis tarytum nori pakelti šalį užimtumo, ekonomikos sąskaita, suteikti žmonėms pasitikėjimo, kad jie tai pajaustų ir palaikytų jį artėjančiuose rinkimuose.
Koks jūsų požiūris į tai? Kam jūs pritartumėte šioje situacijoje? Kas, jūsų manymu, yra teisingiausia šiame spalvingame sprendimų kaleidoskope?
Atsakymas: Manau, kad teisingiausia – formuoti tinkamą žmogaus požiūrį į gyvenimą, į pasaulį, į visuomenę, į save. Tik tai gali mus išgelbėti. Kitaip,  jei ne šis virusas, atsiras kitas.
Mes tapome visiškai priešingi integraliai gamtos sistemai. Mėgindami sunaikinti ją visais įmanomais būdais, sulaukiame tokios reakcijos. Natūralu, kad visa tai turės savo pasekmes.
Ką daro Trampas? Tai, ką gali kaip verslininkas ir žmogus, turintis labai mažai variantų ir galimybių. Arba jis tampa visiškai pavaldus sistemai, užšaldančiai visą pramonę, verslą, ir tuomet, be abejo, Amerika tampa dykuma.
Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia pirmoji, pati svarbiausia šalis pasaulyje? Galinga pramonė, mokslinė ir techninė bazė, ir staiga viskas visiškai apmiršta?! Tai tarsi imti ir užšaldyti visą pasaulį, panardinti jį į kolbą su absoliučiu nuliu.
Arba tęsti viską visu pajėgumu. Dalinės priemonės nieko neduos. Trampas bus kritikuojamas iš visų pusių.
Todėl manau, kad iš esmės jo sprendimas, atsižvelgiant į jo galimybes, yra vienintelis teisingas. Jis negali sustabdyti tokios šalies kaip Amerika.
Komentaras: Verta paminėti, kad daugumai amerikiečių šis sprendimas patiko, nes dabar bus masiškai skirstomi pinigai, remiamos įmonės, didinama paklausa ir pan.
Tačiau pačioje šalyje elitą, pačią visuomenę, žiniasklaidą plėšo itin dideli prieštaravimai. Kaip visada, prieš rinkimus eskaluojamas visiškai neregėtas visų problemų paūmėjimas. Ir tarsi pabrėžiama, kad Trampas rizikuoja JAV žmonių likimais, kurie gali nukentėti.
Nors jo sprendimas gal ir rizikingas, tačiau tai lems tam tikrą dinamiką.
Atsakymas: Manau, kad tai teisinga dar ir todėl, kad tai padės jam priimti sprendimus perkeliant ispanakalbius ir kt. į Ameriką. Prireikus jis galės uždaryti sienas, kur bus būtina. Jis galės daryti bet ką. Nes, viena vertus, yra paūmėjimas, yra virusas, o, kita vertus, žmonės vis tiek gauna galimybę dirbti ir užsidirbti.
Iš principo čia jis gali veikti įvairiai ir niekas negali jo dėl nieko kaltinti.
#264027

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas sprogdina senąją ekonomiką“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Koronavirusas keičia tikrovę IV d.

Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Komentaras: Izraelio vyriausybės vadovas paskelbė, kad meilė – tai susvetimėjimas, atsiskyrimas, t. y. laikydamiesi visų Sveikatos apsaugos ministerijos taisyklių tarsi parodote solidarumą ir rūpestį kitais.
Anot kabalos, tai panašu į meilę artimui, kuri pasireiškia ne žmonių suartėjimu, bet pirmiausia atitolimu, tada apribojimu ir ekrano įgijimu. Kitaip tariant,  pirma – apriboti žmonių tarpusavio ryšius. Antra – įgyti ekraną, antiegoistinės savybės ugdymas savyje. Trečia – tinkamas žmonių suartėjimas.
Atsakymas: Iš principo, egoistinė meilė slypi – kai naudojamės kitais, norėdami suteikti sau malonumą, taip dažniausiai nutinka tarp tėvų ir vaikų. Juk vaikus gimdome sau, neklausdami būsimų vaikų, ar jie nori gimti. Tas pats ir čia. Todėl niekas negalvoja apie meilę kitam, galvoja tik apie meilę sau. Taip esame užprogramuoti ir elgiamės automatiškai.
Bet jeigu galvotume apie kitus, elgtumės kitaip. O pasaulį apėmęs koronavirusas, mums padeda: „Pirmiausia atsitraukite vienas nuo kito. Kai nepriklausysite vieni nuo kitų, pagalvokite, kodėl jums reikia priartėti. Jei suartėsite ne dėl savęs, o dėl kitų, tuomet nė vienas virusas jums nepakenks, nebus jokių problemų! Padarykite taip, kad jums būtų gerai, nes darote gera kitiems, tuomet visi virusai išnyks“.
Galbūt kalbu apie pernelyg aukštus santykius, bet iš principo tai yra tikrasis išsivadavimas iš koronaviruso.
Gamta turi atvesti mus prie to, kad neišnaudotume kitų, o veiktume kaip integralioje sistemoje, kur kiekvienas organas veikia dėl visos sistemos.
#262961

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas su karūna

Žmogus tampa kitoks

Koks bus pasaulis po koronairuso

Klausimas: Šiuolaikinis mokslas greitai reaguoja į naujai atsirandančius virusus, kurie kelia grėsmę žmonijai. Kai tik pavyksta sukurti kokią nors vakciną, rizika tampa minimali. Klausimas tik tas, kaip greitai dirba mokslininkai. Ar tai reiškia, kad žmogaus intelektas gali pakeisti gamtos planus?
Atsakymas: Žinoma, ne!
Klausimas: Ar tai nėra žmonių ir gamtos konfrontacija?
Atsakymas: Jokios konfrontacijos su gamta nėra ir negali būti. Kas mes tokie?! Mums atrodo, kad nugalime gamtą. Bet mes tik galime ją bjauroti savo egoistinėmis savybėmis.
Komentaras: Taigi ji mus tokius ir sukūrė.
Atsakymas: Ji sukūrė mus tokius, kad save taisytume ir išsitaisę aptiktume kitą gamtos lygmenį.
Komentaras: Pirma, esame taisymo procese, antra, mums niekas apie tai nepranešė.
Atsakymas: Kur tu matei, kad žmonija taisosi? Metai iš metų tampame vis blogesni: egoistiškesni,  žiauresni, grubesni. Iškraipome gamtą, naikiname šią mažą planetą, kurioje gyvename.
Komentaras: Bet mus taip sukūrė gamta.
Atsakymas: Taip sukurti esame tam, kad įsisąmonintume savo niekingumą.
Klausimas: Bet kol to nesuvokėme, ko iš mūsų reikalauti? Kai įsisąmoninsiu – tada prašom.
Atsakymas: O kada įsisąmoninsi? Visąlaik šitai stumi nuo savęs. Nenori suprasti ir sakai: „Taip, esu toks ir būsiu toks“. Bet štai ateina virusas ir po truputį padeda tau atsipeikėti.
Klausimas: Tad nėra konfrontacijos tarp mokslininkų, išradusių kokias nors vakcinas, ir gamtos, kuri nuolatos siunčia mums virusus ir kataklizmus?
Atsakymas: Kad ir kiek įsigudrinę išrastume vakcinų, gamta vis tiek jas padengs savo smūgiais, kad įsisąmonintume, jog skiepai mūsų neišgelbės.
#264023

2020 m. kovo 26 d. iš TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I d.

Mintys apie koronavirusą II d.

Mintys apie koronavirusą III d.

Esame ant visiškai naujos visuomenės, apie kurią rašė kabalistai, slenksčio.
Šiandien esame liudininkai to, kad gamta sukilo. Ji nebenori turėti nieko bendra su piktu žmogumi. Ji turi atvesti žmogų prie pusiausvyros su savimi, o šis priešinasi, ir atitinkamai pagal tai gamta turi taisyti jį neigiamu atvirkštiniu ryšiu. Būtent šitai jaučiame savo kailiu.
Visi virusai sukurti tam, kad grąžintų mus į tam tikrą pusiausvyros būseną. Jeigu tai suprasime, tuomet labai lengvai pakoreguosime save ir sistemą, kurioje kartu egzistuojame Žemėje. Taip gausime visiškai kitokią žmoniją. Tikiuosi, kad tai surasime per trumpiausią įmanomą laiką – gal net po metų pusantrų. Greičiau tai turbūt neįvyks.
Jei panorėsime ir visais įmanomais būdais aiškinsime, kaip turėtų elgtis žmonija, kokia yra teisinga reakcija į koronavirusą, tuomet tai galima atlikti per tokį laiką. Bet vis tiek tai nutiks ne anksčiau nei koronavirusas aplėks visą Žemės rutulį, ir visi įsitikins, kiek jis mus valdo.
Žmonės supras, kad būtent mes jį sukėlėme dėl savo netinkamų santykių, blogo požiūrio į gamtą ir žmogų, ir pradės domėtis, kaip tai ištaisyti. Tik tada koronavirusas išnyks. Turime pereiti visus blogio įsisąmoninimo, jo ištaisymo ir gėrio pasireiškimo etapus.
Labai tikiuosi, kad jau greitai šitai išvysime.
#263676

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada pasibaigs koronavirusas?

Jau nebebūsime kaip buvę

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Ką turi daryti vyriausybės, kad padėtų mums išgyventi šį sunkų laikotarpį? Visos vyriausybės turėtų suprasti, kad jos vaidina ypatingą vaidmenį, ir šiek tiek pakeisti savo mąstymo kryptį. Valdžia turėtų žinoti, kad pasaulio ateitis slypi globalioje visų žmonių integracijoje, ir ji privalo to siekti.
Būtina organizuoti tokias vaikų ir suaugusiųjų mokymo formas, sukurti švietimo sistemą, kad visi suprastų, jog žmogus yra labiausiai griaunanti jėga gamtoje, nors turime tapti visas gamtos dalis jungiančia jėga.
Juk esame protingi, išsivystę, bet visą savo raidą paverčiame blogiu, nukreipdami ją į sunaikinimą. Todėl vyriausybės turi keistis, žmonės turės jiems tai paaiškinti.
Neatsitiktinai naujasis virusas gavo pavadinimą „koronavirusas“ – jis tikrai atlieka karališkąjį darbą, viešpataudamas visame pasaulyje ir organizuodamas mūsų gyvenimą kaip karalius. Tikiuosi, kad dar išvysime daugybę jo viešpatavimo padarinių, pokyčių mūsų gyvenime.
Koronavirusas kiekvieną iš mūsų uždarė karantinui. Bet, manau, kad tai mums bus naudinga. Šią izoliaciją turime įveikti, jungdamiesi pirmiausia virtualiai, iš tolo. Ir tiek, kiek išmoksime toleruoti vienas kitą, susijungti ir suartėti viduje, dvasiškai, tiek galėsime palikti kiekvienas savo namus ir susijungti su kitais.
Ši sąlyga, įpareigojanti mus laikytis atstumo, bus naudinga ir padės mums suartėti selektyviai. Kiek įstengsiu gerai sutarti su savo artimu, tiek galėsiu prie jo priartėti – ne tam, kad užsidirbčiau jo sąskaita, o tam, kad užmegzčiau gerus santykius.
To reikia išmokyti visus, kad kartu sukurtume naują žmoniją. Ir tada prieš mus atsivers geras, amžinas ir tobulas pasaulis, kuriame verta gyventi.
Manęs klausia, kaip matau pasaulį po metų, kas su juo nutiks? Kaip įprasta, turime dvi alternatyvas: arba pasaulis neklausys to, ką kabalos mokslas kalba apie būtinybę vienytis, ir nuvesime pasaulį į pražūtį, arba vis dėlto įvyks pokyčiai.
Jeigu žvelgsite į pasaulį per kabalos mokslo prizmę, matysite, kaip pasaulis artėja prie išsitaisymo. Jei žiūrėsite atsiriboję, matysite, kaip pasaulis negeba keistis. Tačiau stengsimės dirbti kartu, kitaip, bus labai blogai. Tikiuosi, kad visgi sugebėsime perduoti tinkamą vienijimosi metodiką visai žmonijai.

#262536

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Daugiau šia tema skaitykite:

Du metrai neutralios zonos

Po pandemijos

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas: Kokia prasmė kalbėti, kaip visą gamtą atvesti į pusiausvyrą, jei net negaliu paveikti savęs, jau nekalbant apie visą žmoniją?
Atsakymas: Turime išmokti save veikti, iššaukti tinkamą aukštesniosios Šviesos poveikį, teigiamas gamtos jėgas ir taip kompensuoti visas jos neigiamas būsenas.
Net vienas žmogus gali kompensuoti absoliučiai visas būsenas, įtraukiant jus ir viską apskritai. Tad jokiu būdu nereikia sakyti, kad, neva, negaliu to padaryti. Gali kiekvienas iš mūsų.
Žinoma, galima pasakyti: „Pasaulyje yra milijardai žmonių. Net jei ką nors padarysiu, tai bus milijardinė dalis, kuri nieko neduos“. Tai netiesa!
Žmogus pajėgus subalansuoti visą žmoniją. Ir turi taip elgtis. Kabaloje apie tai kalbama daugelyje šaltinių.
Baal Sulamas straipsnyje „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“ rašo: „Tokiu būdu kiekvienas vieno žmogaus atliktas ištaisymas daro įtaką visam pasauliui, skatina pasaulį vystytis ir įgyvendinti meilės bei davimo dėsnį, kol užsipildys Žemė šiuo žinojimu.
O kiekvienas vieno žmogaus padarytas pažeidimas irgi veikia visą pasaulį ir pažadina jėgas, verčiančias pasaulį taisytis. Šias jėgas jaučiame kaip kančias.“
Išeitų, kad bet kuris žmogus vienu savo veiksmu pažeidžia pasaulio harmoniją arba ją taiso. Todėl jokiu būdu neturėtume pamiršti teigiamo indėlio, kurį kiekvienas gali duoti pasaulio pusiausvyrai.
Dabar esame ypatingoje situacijoje: didžiulę globalią sistemą tiek išvedėme iš pusiausvyros, kad ji ima iš savęs skleisti virusus. Kitaip tariant, iš savo nestabilios būsenos ji jau niekaip kitaip nebegali kompensuoti savęs, tik išskirdama kenksmingas biologines mikrosistemas.
Todėl reikia suprasti, kad neturime kito pasirinkimo – tik rimtai prisiimti sau pareigą atvesti sistemą į pusiausvyrą.

#263182

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų k.

Ne, negrįšime į normalų gyvenimą. Geriausiu atveju jį pradėsime. Anksti švęsti pergalę. Virusas neatsitraukė. Skubėdami išsilaisvinti iš „kalėjimo“, rizikuojame patekti į spąstus. Juk ši krizė turi vektorių, epidemija ne šiaip suduoda mums smūgį – ji nukreipia žmoniją. Bandymas prasibrauti atgal – prieš srovę, nepaisant vystymosi tendencijų – mums brangiai atsieis. Kur kas brangiau, nei saviizoliacija.
Pirmiausia visiškai nenugalėjome ligos. Netgi neištyrėme jos iš esmės, ir ji kasdien toliau mus stebina. Galima tik spėlioti, kaip virusas elgsis toliau.
Esant šioms sąlygoms, grįžimas į tikrai būtinas veiklos sritis, iš dalies yra pateisinamas. Tačiau „Lik namie“ vis dar lieka saugiausia strategija. Taip bent jau ribojame savo prigimtį, savo nenugalimą potraukį gadinti viską, prie ko prisiliečiame.
Suprantu vyriausybes, kurios švelnina apribojimus, siekdamos išgelbėti ekonomiką nuo staigaus nuosmukio, verslą nuo bankroto, piliečius nuo nedarbo, derlių nuo puvimo. Tačiau iš tikrųjų nesame tam pasirengę ir, manau, per artimiausias savaites pamatysime neigiamus skubėjimo rezultatus.
Koronavirusas atsitrauks, kai išmoksime jo socialines pamokas. Nežinau, ar apie visas komplikacijas mums pasakos ir ar galės paprasti žmonės pažvelgti į bendrą paveikslą, kol jis nepakeistas cenzūros ir politinio kvailinimo. Akivaizdu, kad visur bus kitaip. Tačiau vienaip ar kitaip, situacija mus spaudžia iš abiejų pusių: negalime toliau sėdėti namuose ir negalime grįžti prie ankstesniojo gyvenimo nerūpestingumo. Mus tarsi „spaudžia“, „stumia“ per siaurą, įtemptą plyšį į kažką nežinomo. Ir mums tai atrodo kaip mažiausios blogybės pasirinkimas.
Galima buvo ir kitaip. Idealiu atveju, visuotinę izoliaciją vertėtų tęsti tol, kol nerasime medicininio ir socialinio problemos sprendimo. Ir jei pirmasis klausimas skirtas sveikatos priežiūros sistemai su visais jos sąjungininkais, tai antrasis – kabalos mokslui. Būtent jis aiškiai atsako į epidemijos iškeltus giliausius, didžiausius klausimus. Visi kiti mokslai tyrinėja gamtą iš žmogiškojo požiūrio taško, o kabala tiria Gamtą atsiribodama nuo mūsų egoistinių įsivaizdavimų.
„Mano sumanymas – nėra jūsų sumanymas“
Gamta visomis savo jėgomis kreipia mus į integralumą, į vienybę, į bendrą sistemą, kurioje nėra nei lyderių, nei atsiliekančiųjų. Mėgindami įveikti Gamtos duotus iššūkius, pamažu imame tai suprasti, tačiau vis tiek neįsigiliname į jos ketinimus. Štai kodėl koronavirusas taip lengvai neišnyks.
Gaila, kad neišnaudojame priverstinio karantino susipažinimui su Gamtos sumanymais ir planais. Ir šis metas galėtų tapti vaisingu laikotarpiu… Tačiau impulsas trauktis atgal į praeitį užmerkia mums akis. Tad nenuostabu, jei po kurio laiko vėl teks užsidaryti namuose.
Iš tiesų virusas stato mus į savo vietą: atskiria vienus nuo kitų ir taip suartina per bendrą nelaimę. Dabar, kai esame atskirti „vakuuminiais apvalkalais“, turime pamąstyti, kaip užpildyti šį vakuumą, kad išties susijungtume neužkrėsdami aplinkinių. Žvilgtelkime šiek tiek giliau nei nukleorūgštys ir baltymų apvalkalai.
Tikrasis žmonijos bėdų gydymas – ištaisyti mūsų tarpusavio santykius. Būtent tam sukurtos visos sąlygos: tarp mūsų buvo nutraukti iškreipti vartotojiškos visuomenės ryšiai ir mums teliko pakeisti juos širdžių šiluma. Gal ne iškart, bet bent jau judėsime ta linkme.
Tačiau, kaip įprasta, nuvertiname Gamtos dovanas ir pervertiname jos kantrybę…
O ji daugiau nelaukia, ji reikalauja. Ir laikui bėgant ji išvalys viską – bet kokias žmogaus veiklos sritis, kurios nėra gyvybiškai svarbios. Koronavirusas, kaip ir kiti globalūs iššūkiai, – tai svertas, galintis apversti žmoniją aukštyn kojom. Visi jie tiesia kelią pasaulinei žmonių bendrystei.
Netinkami mūsų tarpusavio santykiai tik sustiprina Gamtos spaudimą, sustiprina ligą, o tinkami ryšiai, priešingai, visa tai neutralizuoja. Galiausiai galėsime susivienyti tik nekenkdami integralumui. Likusi teritorija virs „minų lauku“.
Ką praradome ir ką atradome
Atėjo laikas viską permąstyti. Visi besibaigiančios eros pažadai ir paskatos, visos jos „stebuklingos“ galimybės, šiandien tampa apgavikiškos, melagingos. Ji aukštino tai, kas niekinga, ir žemino vertybes. Ji griovė mūsų gyvenimą ir vertė jį į voverės ratą.
Gana – jau išaugome iš šios kortų karalystės. Sudie „stebuklinga“ šalie. Visi tavo „stebuklai“ buvo netikri, savęs apgaudinėjimas, paženklintų kortų kaladė.
Mus vis dar šaukia atgal, siūlo vėl grįžti į vaikystę: „Įsitempkime ir grįžkime į stebuklų šalį…“ Negrįšime. Neįstengsime vėl įsisprausti, įsipaišyti į šią iliuziją. Ji vis tiek plyš per siūles.
Ir tegu. Neverta dėl jos liūdėti. Turime visiškai kitokią ateitį – kur neaprėpiami galimybių horizontais, kur neišskiriamų širdžių vienybė, kur beribis žmogaus vystymosi potencialas. Už keturių sienų, kur praleidome keletą savaičių, banguoja vandenynas, laukiantis atradimų ir proveržių. Bendrų atradimų. Bendrų proveržių.
Reikia tik išmokti gyventi pusiausvyroje tarpusavyje ir su Gamta. Ir šis mokymas jau prasidėjo. Keičiamės, patys to nesuprasdami. Koronavirusas kaip atnaujinanti programa buvo įdiegtas į bendrą kompiuterį, į žmoniją ir pradėjo veikti.
Todėl, jei jau grįžtame į išorinį pasaulį, turime tai daryti žvelgdami į ateitį, o ne į praeitį. Grįžti į nuolatinę krizę, mus traukia ligotas egoizmas, o ne sveikas protas. Praeityje – aklavietė. Priešakyje laukia transformacija: nuo šiol žmogui svarbu ne tik neužsikrėsti pačiam, bet ir neužkrėsti kitų. Neužkrėsti ne šiaip virusu, o praeities troškimu. Būtent toks abipusis rūpestis apsaugos mus nuo negalavimų. Būtent taip atsiras bendras imunitetas.
Alternatyva baugina. Įprasta žmonių, įmonių, šalių konkurencija traukia mus į dugną, šiuose konfliktuose nebus nugalėtojų. Įsivėlusi į ekonominius ir ideologinius tarpusavio vaidus, žmonija risis žemyn kaip neišsprendžiamų globalių prieštaravimų kamuolys – ir per sukrėtimus nulėks tiesiai į pasaulinį karą.
Arba subręs. Juk kortų karalystė vis tiek subyrės. Ji akyse netenka jėgų, miklumo, įtakos. Galų gale iš jos liks tik pagrindinių poreikių karkasas, ant kurio turėsime suformuoti naują socialinę struktūrą – lygiateisę, rūpestingą, teisingą, subalansuotą. Kaip? Apie tai turime galvoti jau dabar.
Šviesią ateitį galime užtikrinti per rūpestį vieni kitais, per socialinę atsakomybę, interesų bendrystę. Visuomenė turi tapti stipria šeima, kurioje kiekvienas jausis vertinamas, mylimas, laimingas. Gamta mus nuolatos veda prie to. „Reikia mokytis, – sako ji, – reikia suartėti, tartis, pakilti virš savęs į vienybę. Padėti vieni kitiems. Užjausti. Mylėti“.
Nepriimkite to kaip pamokslo ar moralo. Nesudievinu Gamtos, tiesiog ji yra šis tas daugiau nei manėme iki šiol. Ir šiandien ji sąmoningai uždėjo žmogui „karūną“, kad parodytų, kaip šis neatitinka „gamtos viršūnės“ vaidmens. Be jokių revoliucijų ji nuvertė „nepajudinamus“ pamatus ir atvėrė mums akis: visas pusiausvyros nebuvimas įsišaknijęs mūsų sugadintuose santykiuose, visos bėdos kyla iš neteisingų tarpusavio santykių, visos mūsų dirbtinės atsvaros liaujasi veikusios.
Kas gi toliau? Teks pertvarkyti visą socialinę platformą, kad galėtume atvesti ją į pusiausvyrą su Gamta. Juk iš tikrųjų visuomenės ekologija ir aplinkos ekologija – tai dvi tos pačios medalio pusės, vienos integralios, visa apimančios „operacinės sistemos“ dalys.
Manau, jog artimiausiu metu imsime „virškinti“ šią žinią, susitaikysime su ja, priimsime ją. Mūsų traukinys pereina į kitas vėžes, mūsų pasaulėžiūra keičia rakursą, mūsų žvilgsnis keičia fokusą. Ne laikinai – visam laikui. Ir kuo greičiau įsisąmoninsime, apmąstysime šiuos pokyčius, tuo lengviau mums bus kurti naujus socialinius ir darbo santykius, naują ekonomiką, naują požiūrį į švietimą, naują gyvenimą.
Svarbiausia – eiti išvien su Gamta, ne aklai paklūstant jai, o sąmoningai, tikslingai mokantis jos dėsnių. Tai jau Žmogus, o ne laisvalaikiu filosofuojantis vartotojas. Žmogus, o ne dogmatikas, kuriam visada viskas aišku. Žmogus, o ne tos ydingos, siauraprotės būtybės, kuriomis daugumą iš mūsų pavertė ankstesnysis gyvenimo būdas.
Jei patys nesutiksime grįžti į praeitį, Gamta su džiaugsmu atvers mums duris į ateitį.
#263508

Straipsnį parašė mano mokinys Oleg Icekson 

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

Po pandemijos

Kelio atgal nėra

Ar koronavirusas veikia tuos, kurie eina išvien su Gamtos programa?
Klausimas. 2020 m. pradžioje vykusiame kabalos kongrese vienijosi dešimtys tūkstančių žmonių. O po to rezultatas – pasaulinis epidemijos protrūkis: susivienijome, bet pažiūrėkite, kas nutiko!
Atsakymas. Ne, ne mes jį sukėlėme. Pirma, protrūkis prasidėjo dar prieš kongresą, tik jis nebuvo toks akivaizdus. Buvome tikri, kad kongreso dalyviams nieko neatsitiks. Kadangi dešimtys tūkstančių žmonių visame pasaulyje fiziškai ir virtualiai vienijosi vedami gerų paskatų, jokio pavojaus nebuvo. Esu tikras, kad nė vienas iš mūsų draugų, nesvarbu, kokiu būdu keliavo į veidrodinį kongresą, nesusirgo. Su niekuo nebuvo jokių problemų. Ir kaip jų gali būti, jei susirenkame tam, kad megzdami vis geresnius ryšius dar glaudžiau susivienytume? Mes einame išvien su gamtos programa, todėl negalime būti užkrėsti virusu, kuris pažeidžia egoistinius žmonių, visuomenės ir valstybių ryšius.
Klausimas. Ar galima išvesti tokią formulę: šis virusas neveiks tų žmonių, kurie ims mokytis teisingų santykių?
Atsakymas. Taip. Aš atsakingas už tai. Tik reikia suprasti, kad ne šimtu procentų, nes yra atskirų atvejų, kuriuos galime išsiaiškinti ir suprasti, kodėl tai įvyko mūsų gretose. Bet nemanau, kad išgirsime apie didžiulį užsikrėtusių kabalistų skaičių. Tai neįmanoma. Pagyvensime ir pamatysime.
#262188

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Mintys apie koronavirusą IV d.

Klausimas. Viename jūsų interviu girdėjau, kad norint prisipildyti šviesa, reikia visiškai išsilaisvinti nuo egoizmo. Ar mėgavimasis gamtos, žmogaus kūno, paveikslų, garsų grožiu yra egoizmas?
Atsakymas. Mes neturime galvoti, kuo ir kaip prisipildyti, – tai vis tiek vyksta nepriklausomai nuo mūsų. Mes turime mąstyti, kokiu būdu norime vystytis.
Prisipildyti, pasidžiaugti gamta, kokiais nors garsais, paveikslais, spalvomis – visa tai nors ir geri žmogaus impulsai, bet jie neturi nieko bendra su kabala. Galite ir toliau tuo mėgautis.
Kabala kalba apie gyvenimo šaltinio suvokimą – apie jėgą, kuri laiko visą gamtą, įskaitant mūsų Visatą ir mus pačius, todėl mes nesiūlome žmogui atsisakyti jokių pomėgių šiame gyvenime.
Jūs galite domėtis, kuo tik patinka. Bet jei rimtai studijuojate kabalą, tai ji įtrauks jus ir perkels jūsų interesus į dvasinę sritį. Jus labiau domins jūsų veiksmų priežastys ir pasekmės.
Kabala įveda į mūsų pasaulio valdymo sistemą, visatos sistemą, o tai skiriasi nuo paukščių čiulbėjimo ir spalvų grožio.
Malonu girdėti, kad jūs jau suprantate, jog kabala – tai išminties šaltinis. Šis mokslas atsiskleidė žmonijai prieš 6 000 metų. Joje iš tikrųjų yra ko pasimokyti. Tai begalinė giluma gamtos dėsnių, kurie atskleidžia vientisą tarpusavyje visapusiškai susijusios visatos paveikslą.
Mūsų pasaulyje mokomės biologijos, zoologijos, fizikos, chemijos – tūkstančių įvairiausių mokslų apie supantį pasaulį, apie mus. O kabala yra vienas mokslas, kuris sujungia ir atskleidžia prieš mus visą gamtą, kaip vieną vieningą visumą. Šioje vieningoje visumoje esame mes ir visi pasauliai, įskaitant mūsų pasaulį ir visus jo pasireiškimus nuo sukūrimo pradžios iki pabaigos.
Vienas mokslas, vienas požiūris atskleidžia absoliučiai viską, todėl šis suvokimas yra ypatingas.
Klausimas. Bet dėl to nenustojame jausti gamtos grožio, mėgti klasikinės muzikos ir t.t.?
Atsakymas. Teisingai, aš irgi mėgstu klasikinę muziką, jaučiu ir mėgaujuosi gamtos grožiu kaip eilinis žmogus.
Bet kartu su tuo visų gamtos dalių tarpusavio ryšys, kurį atskleidžia kabala, suteikia nesibaigiantį malonumą, kylantį iš tarpusavio ryšio, abipusio visų dalių pripildymo, visų dėsnių, veiksmų, sumanymų nuo pradžios iki pabaigos atskleidimo, – kai žmogus suvokia gamtos vienybę, jis patiria tikrą laimę ir pasitenkinimą.
Jūs pradedate suprasti, kaip bet kuri dalelė, mintis, judesys – tarpusavyje susijęs su visa gamta visais laikais. Nesvarbu, kas nutiktų, viskas turi sąsajas šioje uždaroje sistemoje. Būtent vienybės suvokimas ir suteikia žmogui didžiulį malonumą.
#260988

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Kokius malonumus žada kabala?

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą