Klausimas: Mano mylimas personažas Don Kichotas kovoja su egoizmu, mėgindamas išspręsti problemą vienu ieties dūriu. Kaip vis dėlto išsaugoti ribą, kad jėga nepripirštume žmonėms gėrio? Kaip to išvengti?
Atsakymas: Tik švietimu, niekaip kitaip. Tik aiškinami, kad egoistinė prigimtis specialiai duota mums, kad ją paverstume į priešingą. Juk kitaip neturime jokių vilčių sulaukti daugiau mažiau normalios ateities.
Dabar su mūsų šiuolaikine technologija atvedame save prie pavojingos ribos. Įsivaizduokite, kad po minutėlės pasaulyje atsijungs kompiuteriai – o juk tai ne taip ir sunku atlikti – ir viskas, pasaulis apmirs.
Šiandien mums net nereikia atominių bombų – visa tai sena, barbariška. Pakanka atjungti kompiuterius (o jie valdo elektrines, vandentiekį ir visa kita) – ir viskas: nebežinome, ką daryti toliau.

#279049

Iš 2018 m. liepos 18 d. TV laidos „Kartu apie tai, kas svarbiausia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Vystymosi riba

Klausimas: Ar manote, kad virtualios bendruomenės gali pakeisti fizinius kontaktus?
Atsakymas: Be abejo. Viskas eina prie to, kad kiekvienas žmogus bus susietas su kokiu nors modemu, kompiuteriu ir taip bus susijęs su visa žmonija.
Klausimas: Išeitų, kad fizinio pasaulio poreikis išnyks?
Atsakymas: Žinoma. O kam man žiūrėti į kitą žmogų? Koks man skirtumas – sėdėsiu už keleto metrų ar už keleto kilometrų nuo jo? Ar tai ką nors riboja? Nieko.
Jeigu suprantame, kad turime būti susiję jausmais, širdimi, protu, bendrais tikslais, ir tai suteikiame vienas kitam, galime tinkamai perteikti ir perduoti, tai visi mechaniniai ryšio tipai, įskaitant internetą, netenka savo vertės.

#274554

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys trijuose lygmenyse

Internetas – vystymosi greitintuvas

Ateitis priklauso virtualiai grupei

Klausimas: Ar manote, kad žmonija kyla į naują dvasinę pakopą?
Atsakymas: Taip, kyla, tačiau kylama pagal modulį, nes iš tiesų žmonija leidžiasi. Tačiau leidžiasi tikslingai – kad įsisąmonintų mūsų pasaulio tuštumą.
Kitaip tariant, tai tiesos atskleidimas, todėl tai – kilimas. Vis labiau atsiskleidžia Šviesa. Jaučiamės viena vertus labiau išsivystę, kita vertus, esantys žemiau, tuštesni. Tačiau tai gera vieta.
Dabar pradedame naują etapą, kai į kabalą ateina kita karta. Šie žmonės visai nesiekia užgrobti viso pasaulio. Jie tenkinasi mažu, jiems reikia kompiuterio ir viskas. Tai daug reiškia. Mūsų pasaulyje atsirado visiškai kitoks žmogus.
#259900

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Kabalistai jaučia dvasinio kūno mirtį tarsi marškinių pakeitimą. Jei svarbiausia – aš, o ne marškiniai, t. y. siela, o ne kūnas, tai kaskart keičiu marškinius ir taip keičiuosi gaudamas vis puošnesnį apvalkalą.
Mirtis – tai nieko baisaus, netenkama tik galimybės atlikti taisymus. Bet jeigu nesitaisiau šiame gyvenime, tai galiu ramiai grąžinti marškinius, juk man nėra ko gailėti.
Kodėl kabalistas, dirbantis prie taisymųsi ir kaskart tarsi imantis gyventi iš naujo, vis dėlto turi tam tikru etapu numirti ir pakeisti kūną?
Yra didelis skirtumas tarp formų, kurios keičiasi gyvenimo metu, ir tos naujos formos, dėl kurios jis turi mirti. Tai bus nauja tikrovė, akivaizdi modernizacija, tarsi nuolatos taisyčiau savo kompiuterį, diegčiau naujas programas, o tam tikru metu paaiškėtų, kad pats kompiuteris jau nėra tinkamas ir teks jį pakeisti.
#261479

Iš 2020 m. kovo 11 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį “Taika”

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Išsiskirti su egoizmu

Ar žmonės turi bijoti mirties?