Vystymosi riba

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Žemės vystymosi procese mes stebime kūrimo ir griovimo periodus. Ar galima tai palyginti su žmonijos vystymusi?
Atsakymas. Mums tik atrodo, kad gamta griauna tai, ką sukūrė. Iš tiesų visa tai yra vystymosi dalis, kur kiekvienas naujas etapas reikalauja įveikti ankstesnę būseną ir jos pagrindu sukurti kitą.
Kas dėl galimų paralelių su žmonijos istorija, visa tai vien tik egoizmo, mūsų gavimo noro vystymasis. Ir jis nesubalansuotas su davėju. Painiava kyla dėl to, kad gavimo jėga dalijasi į dvi dalis:
•   Viena vertus, aš noriu gauti tiesioginės naudos sau.
•  Kita vertus, aš pasiruošęs kažką kažkam atiduoti, nes žinau, kad man tai  naudinga. Tarkime, aš jaučiu malonumą dėl savo gerumo ir dosnumo – svarbiausia, kad būtų aiški nauda. Kitaip aš lieku be davimui reikalingo „kuro“.
Taigi mane valdo vien tik gavimo jėga. Kad ir ką daryčiau, viską darau dėl savęs. Niekas neturi jėgų ką nors duoti be naudos sau. Net motina rūpinasi mažyliu todėl, kad jai bus skaudu, jeigu jam kas nors atsitiks. „Išjungsi“ šį jausmą, ir visas rūpestis dings.
Mes esame sistemos, apskaičiuojančios rezultatą. Ir mano sistema niekada nesutiks įdėti nors gramą pastangų į tai, kas nežada pelno, užpildymo. Mūsų prigimtis egoistiška, ji ieško naudos tik sau.
Todėl bet koks dosnumas, kad ir koks nuoširdus jis atrodytų, yra melas. Mes negalime duoti be naudos sau. Veiksmą be naudos sau gali atlikti tik psichiškai nesveikas žmogus.
Kaip gauti davimo jėgą ir subalansuoti ją su mūsų egoistine prigimtimi? Tai mes turime išsiaiškinti.
Vienaip ar kitaip, ši jėga gamtoje egzistuoja, ji slypi mūsų programoje. Kaip tik dabar turi įvykti mūsų pakilimas iš gyvūninės pakopos į žmogiškąjį lygmenį. O Žmogus – tai kūrinys, sujungiantis abi šias jėgas.
Gyvūniniame lygmenyje mes naudojamės žmogiškojo lygmens vystančia jėga tik neigiama forma.
Todėl savo sunkiame kelyje mes patiriame labai blogas būsenas, kol nusprendžiame, kad šis kelias netinkamas ir reikia jį papildyti bei subalansuoti gerąja jėga.
Kaip tik dabar ir esame ant tos ribos – perėjime iš negatyvaus vystymosi į pozityvų užpildymą.

Iš 2014 m. kovo 3 d. 309-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Senasis ir naujasis „Aš“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.