Klausimas: Kaip prieš kongresą pakilti virš visų nesutarimų grupėje?
Atsakymas: Ruošdamiesi kongresui turime pamatyti, kad visi šie išardymai duoti mums kaip „pagalba prieš Jį“ – kaip Faraonas, kuris sukyla ir klausia: „Kas gi toks tas Kūrėjas, kad klausyčiau Jo balso?! “
Kūrėjas sako tau susijungti su draugais, o Faraonas sako: atsiskirkite! Kūrėjas sako, nusileisk, o Faraonas: ne, turime juos valdyti tvirta ranka! Kūrėjas sako: dirbkite džiaugsme, o Faraonas: ne, dirbsi liūdesyje, mano vergovėje.
Dvi šios jėgos kovoja žmogaus viduje, kai jis prieina „10 Egipto bausmių“, ir aiškinasi, kuris iš jų teisus. Ir turime suprasti, kad tai aš nustatau, kas iš jų paims viršų ir valdys – Kūrėjas ar Faraonas! Viskas priklauso nuo manęs.
Tai pats pagrindinis taškas, o aš stoviu viduryje tarp dviejų šių realybės dalių: teigiamos ir tariamai neigiamos, paruoštų tokia forma, kad suteiktų man laisvą pasirinkimą. O aš turiu nuspręsti: noriu, kad valdytų davimo, meilės, laisvės nuo egoizmo jėga, ir kad pakiltume aukščiau jos.
Esu pasirengęs priimti smūgius, praeinančius per Faraoną bei egoistinį Egiptą ir džiaugiuosi jais. Tegul smūgis tenka man, bet jis smogia mano egoizmui, padėdamas man išsilaisvinti iš jo, pakilti aukščiau jo ir egzistuoti jau ne jo viduje.
Taigi po tokių smūgių jau išeinu iš Egipto ir daugiau nebesu jo vergijoje!
Tačiau žmogus turi dirbti ne su savimi, o aplinkos, grupės atžvilgiu. Jam reikia ištaisyti ne kažkokias vidines savybes, o savo požiūrį į kitus. Čia svarbiausia nesusipainioti ir nepakeisti savo pastangų krypties.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai neapykanta – į naudą

Kad nereikalautume „Duok“!

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Manau, kad Naujojo Džersio kongrese pasieksime tokį tarpusavio ryšį, kokį jau mokame kurti.
Kai kiekvienas užmiršta apie save ir perduoda save visuomenei visiškai nuskęsdamas šiame vienybės ir ištaisytos vienos sielos pojūtyje, kur nejaučia savęs, o jaučia bendrą norą.
Be to, kiekvienas trokšta ir deda visas jėgas, idant pasiekta būsena liktų amžinai ir kad nuo jos pradėtume kilti dar aukščiau. Juk tik dėl tokios aplinkos, įdėjus į ją abipusių pastangų (aš į ją, o ji į mane) savo viduje atskleisime davimo jėgą. Tada nesitikėdami jokios reakcijos ir kompensacijos sau įgysime Binos savybę. Ir džiaugsimės dėl to, kad mumyse valdo viena tyra davimo savybė.
Tik iš aplinkos gaunu jėgų ir palaikymą. Tokią galimybę turiu pats išsiugdyti, jei ne – tai nebus laikoma mano pasiekimu.
Žinoma, dabartiniam mano egoizmui tai atrodo neracionalu – kam gi pačiam kurti visuomenę, kuri painios ir diegs savąsias vertybes bei vers pagal jas elgtis ir dar tuo džiaugtis? Argi iš to turėsiu kokios nors naudos?
Tiesa, nieko negausiu savo egoizmui, bet pakilsiu virš savosios prigimties. Tai pirmasis išsitaisymo etapas, kuris vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“. Po to dėl šio tikėjimo pritrauksiu Šviesą Chochma į „žinojimą“, į noro vidų − gaudamas, kad duočiau. Bet pirmiausia turiu pakilti virš savojo egoistinio noro.
Deja, mes kaip vaikai stovime užsispyrę ir reikalaujame, kad Kūrėjas atsiskleistų, visiškai nesuprasdami, kas yra Kūrėjas ir ką reiškia Jo atskleidimas. Turime visas sąlygas davimo savybės atskleidimui – prašom, gali atskleisti! Bet atsiskleisti turi būtent davimo savybė, o ne naujas, ypač gudriai užmaskuotas, tavojo egoizmo pripildymas.
Ir mūsų nusivylimas byloja tik apie tai, kokie egoistiški yra mūsų lūkesčiai – net nesuprantame, kad reikalaujame: „Duok!“.
Todėl tokia būtina tarpusavio laidavimo jėga, kuri kiekvienam suteiks tikrumą, pagrindą, būtinybę pakilti virš savojo egoizmo, davimą nesižvalgant į save ir nereikalaujant kompensacijos. Tai pirmoji Binos savybė, kurią turime įgyti.
Viena, ką galime padaryti būdami tokios būsenos, tai nuolat prašyti aplinkos palaikymo. Bet reikalauti ne pripildymo sau, o tik palaikymo, leidžiančio laikytis aukščiau egoistinių reikalavimų. Džiaugsmas ateina dėl „gerų darbų“, dėl judėjimo nuo savęs į išorę, nes šitaip tampu panašus į Kūrėją.

Iš 2011 kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Kas svarbiau?

Klausimas: Ką reiškia jau dabar, skaitant knygą „Zohar“, pasijausti kongrese, paveikti kongresą, kad jis būtų kuo sėkmingesnis?
Atsakymas: Paruošti save. Jei tavęs laukia puikus, malonus, džiugus įvykis, jau iš anksto jam ruošiesi, iš anksto mėgaujiesi juo, pasitenkini šiuo viliojančiu ateities švytėjimu. Iš to gauni didžiulį įkvėpimą.
Todėl artėjant pasauliniam kongresui Naujajame Džersyje turime jau dabar jam ruoštis. Viskas priklauso nuo noro paruošimo: „Ką ketinu ištaisyti? Ko noriu? Kas man iš to? Koks noriu ten būti?“ Turiu tai įsivaizduoti iki smulkmenų tarsi jau būčiau tenai.
Todėl į tinklalapį reikia sudėti dainas, kultūrinių programų ir renginių turinį, kad žmonės susipažintų, suprastų ir jau dabar galėtų įsivaizduoti, kaip viskas vyks.
Vaikas auga, nes įsivaizduoja ateitį ir ji realizuojasi. O jeigu žmogus taip nekantriai nelaukia, neaugina savyje noro ir netgi rūpesčių ir nerimo, tai jis nieko nelaimės. Jis turėtų jau dabar nekantraudamas laukti: „Kaip tai įvyks? Kada? Kokiu būdu? Kokį įspūdį patirsiu? Kaip dalyvausiu?“
Tai būtina norint tapti dideliam. Jei vaikai iš prigimties nesiektų ateities, jie negalėtų augti. O mums jis duotas kaip valios laisvė. Nori išaugti? Rask būdą, kaip gauti iš aplinkos tikslo svarbą ir tada augsi. Kito metodo nėra! Jei nesimokysime iš vaikų pavyzdžio, jei neįgyvendinsime šių veiksmų praktikoje, gaila veltui praleisto gyvenimo.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Žinoma daina patinka labiau

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Dvasinis veiksmas visiškai priklauso nuo pasiruošimo. Juk pats veiksmas jau iš anksto nulemtas ir privalo įvykti. Visoje programoje, nuo kūrimo pradžios iki pabaigos, niekas negali pasikeisti, visi etapai jau vienareikšmiškai nulemti.
Į tam tikrą programos dalį žmogus gali įsikišti tiktai tam, kad pakeistų jos greitį. Bet yra tokia dalis, kurioje žmogus gali keisti jam atsiskleidžiančios programos charakterį, t. y., gali lemti, kaip jaus savo vystymąsi.
Šia programos dalimi jis nustato savo nepriklausomybę ir turi galimybę save išreikšti. Taip jis tampa savarankiška asmenybe, kuri turi valdžią, yra vientisa, suprantanti ir pažįstanti visą kūrimo programą, o pastaroji tik šiam tikslui ir buvo sumanyta.
Todėl pasiruošimas būsimam veiksmui keičia jo charakterį nuo pradžios iki pat galo. Viskas priklauso nuo pasirengimo ir todėl jam teikiame tokią didelę reikšmę.
Ir dabar, kongreso Naujajame Džersyje išvakarėse, tokiu visam pasauliui ypatingu metu nepaprastai svarbu, kad mūsų pasiruošimas būtų teisingas ir po to per kongresą mums susijungus duotų gerus vaisius.
Tegul iš šios vietos Niujorko apylinkėse – iš visos Amerikos centro, pasklis galingos bangos, tarytum geroji cunamio banga, kuri nuplaus pasaulį meile ir davimo jėga. Tam, kad žmonės imtų suprasti, kaip jie turi pradėti žiūrėti vieni į kitus stovint ant naujo pasaulio bei tų pasikeitimų, kuriuos pagal gamtos programą mums lemta išgyventi, slenksčio.
Tegul tai padeda pasauliui išgyventi šiuos pokyčius lengvai, greitai ir geruoju būdu, jiems pasiruošus ir suvokiant, kas vyksta, ir nebūti it mušami gyvūnai, varomi istorijos botagu ir nesuprantantys, ką reikia daryti.
Todėl viskas priklauso nuo mūsų pasirengimo kongresui, kad per jį paruoštume pasaulį pokyčiams, kuriuos jam bet kokiu atveju teks patirti. Bet gerai pasirengus, pasaulis galės teisingai juos priimti ir pamatyti, kad jie į gera.
Visas šias iki kongreso likusias 10 dienų mūsų laukia didelis darbas. Į kiekvieną akimirką reikia žiūrėti kaip į pasiruošimą nepaprastai svarbiam įvykiui, ir išsiaiškinti, kaip norime jas išgyventi, kad gautume laukiamą rezultatą sau ir visam pasauliui.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinoma daina patinka labiau

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Paskutinis lašas

Klausimas: Viena mano dalis veržiasi į kongresą, o kita taip stipriai priešinasi, kad nesinori nieko matyti. Ką daryti?
Atsakymas: Čia reikia laisvai pasirinkti. Reikia suprasti, kad ir vieną, ir kitą dalį − visas mintis ir norus, kurie kiekvieną akimirką atsiskleidžia mumyse, gauname iš Kūrėjo. Tai man suteiktos sąlygos, o ne aš pats.
Sprendžia ne mano sergantis ir nenorintis vykti į kongresą kūnas, ir ne mano nuotaika. Mes veikiame lyg mechanizmas, kuriame visi elektriniai signalai valdomi aukštesniosios jėgos pagal programą, vedančią mus į kažkokią būseną.
Tiek gyvenimas, tiek mirtis, tiek visos būsenos tarp jų – viskas nulemta iš aukščiau, ir atsitiktinumų nebūna. Todėl būdamas bet kurios būsenos pakopoje, turiu atsiskirti ir tarsi iš šalies pažiūrėti į šį „mechanizmą“, savo kūną, jo nuotaikas ir viską, kas jame yra. Tam, kad pamatyčiau, jog tai Kūrėjo darbas, kad suprasčiau, ką Jis dabar nori man duoti, į kokią būseną nori nuvesti manąjį „asilą“ (chamor/asilas, chomer/medžiaga). Tada suprasiu, kaip su juo dirbti ir netapatinsiu savęs su šiuo „asilu“.
Kuo dažniau dienos metu žmogui pavyks atsiskirti nuo savęs ir pažiūrėti į save iš šono kaip į kūną, kuriame prabunda kažkokios jėgos, ir netapatinti savęs su juo, o išnaudoti jį tikslui pasiekti, tuo greičiau žmogus pasieks sėkmę.
Toks požiūris turėtų būti ir į draugus, ir į visa kita. Nereikia žiūrėti į veidus, charakterius, o tik į jų vidinio noro „neto“, ir jis nepriklauso nuo nieko esančio išorėje. Tai ir yra mano „taško širdyje“ draugai.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal pastangas ir atlygis

Netrukus įvyksiančiam kongresui Šiaurės Amerikoje

Ištirpti kongrese

Būtina taip pasiruošti kongresui, kad į jį atvyktume jau pakilios nuotaikos. Reikia susipažinti su visa pasiruošimo medžiaga, pažiūrėti visus klipus, išmokti dainas, kurias dainuosime.
Šiuo aspektu, neturi būti jokių naujienų ir siurprizų. Kuo labiau žinoma medžiaga, tuo didesnį įspūdį ji tau sukelia. Iš aukštesnių pasaulių sandaros mokomės, kad vykstant pirmajam vyriškos ir moteriškos dalies susijungimui, nauja gyvybė negimsta, o tik sukuriamas indas (kli) ir tik esant antram susiliejimui šiame inde atsiskleidžia Šviesa.
Visų pirma žmogui reikia paruošti savo norus (indus/kelim), todėl vertėtų susipažinti su visa medžiaga. Jeigu jam visa tai bus pažįstama, jis gebės kongrese užmegzti stiprų ryšį. O jeigu ką nors matome pirmą kartą, nesugebėsime iškart to priimti. Dar neturime tam noro, nėra iš kur gauti pripildymo – tai tik pirma pažintis.
O mes juk norime ne pažinties, o pilno dalyvavimo ir pripildymo. Tai įmanoma, jei esi gerai susipažinęs su visa programa. Galbūt tai negalioja atskiriems pasirodymams, bet viską, ką darome kartu su vedėjais scenoje, privalome žinoti, kad galėtume dalyvauti.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Kongresas visiems

Atakuodami jungiamės

Klausimas: Iš prigimties mėgstu būti vienas. Ir abejoju, ar važiuoti į kongresą, kur iš manęs tikimasi, kad užmegsiu ryšį ir jungsiuosi su kitais žmonėmis, o aš to taip nenoriu?
Atsakymas: Pažadu, kad galite atvažiuoti į kongresą ir būti ten vienas, tiesiog stebėti. Bet netgi tokios pastangos labai naudingos: atvažiuoti ir jaustis tenai neturinčiu su niekuo ryšio.
Tegul jumyse vyksta ši vidinė kova: noriu susijungti ar ne, esu kartu su visais ar ne, jie daro man įtaką ar ne, ar teisingai padariau atvažiuodamas, ar geriau buvo likti namuose? Visos šios abejonės ir savianalizė, ką išgyvena žmogus fiziškai, o ne dvasiškai būdamas kongrese bei matydamas, kaip kiti gali susijungti, o jis lieka nuošaly – tai jau dvasinė savianalizė.
Jeigu jis jos nepraeis, tai niekada neatskleis savo prigimties – Kūrėjo priešingybės, ir jam nebus ko taisyti.
Taisymo objektas – būtent šis atskyrimas, kurį atskleidžiame tarp mūsų – nutolimas, tuščias vakuumas. Kitaip sakant, aš išvis niekaip nenoriu jungtis su kitais: būti kažkaip su jais susijęs ar kuo nors nuo jų priklausomas – nieko iš jų nenoriu ir tegul iš manęs nieko nereikalauja.
Šiame mums atsiskleidusiame vakuume vėliau ir pradedame atlikti savo ištaisymus.
O nepabandžius bent keletą kartų sudalyvauti fiziškai – neįmanoma eiti pirmyn. Nereikia atsikalbinėti, kad ne šį kartą, kad kitą. Kito šanso nebus – čia apskaičiuojama labai paprastai: „Pagal pastangas ir atlygis“.
Todėl mūsų darbas – pakilti virš savo racionalių išskaičiavimų ir nesiteisinti, kad mums atvykti neleidžia prigimtinis charakteris, sąlygos darbe ar šeima. Pabandyk atmesti visus antraeilius dalykus ir pažiūrėti tiesai į akis – tu turi šansą ir ar neapgaudinėji savęs sakydamas, kad negali jo išnaudoti.

Iš 2011 m. kovo 3 d. pamokos „Vidinis pasiruošimas WE! kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netrukus įvyksiančiam kongresui Šiaurės Amerikoje

Loterija be pralaimėjimo! Pagrindinis prizas kiekvienam!

Pakilti aukščiau problemų Šviesos spinduliu

Iš žmonijos evoliucijos, trukusios tūkstantmečius, matome, kad vystomasi laipsniškai ir įvairiapusiškai. Vystymosi procesas turi ypatingą programą bei kryptį ir kiekvienas elementas palaipsniui prisijungia prie bendrojo proceso, užrašomas į bendrą sąskaitą ir taip palaipsniui kaupiasi pokyčiai.
Lygiai taip vyksta mūsų vidinis taisymasis. Ir nors skubame kuo greičiau jį užbaigti, bet vis tik šitai reikalauja laiko ir daugybės veiksmų, kai judame tai pirmyn, tai atgal, patiriame pakilimus ir kritimus. Neišsitaisoma per vieną akimirką – tai visas besikaupiančių pokyčių procesas, kur kiekvienas „grašis“ pildo vieną sąskaitą. Ir todėl šitai trunka metų metus.
Ir pati veiksmingiausia priemonė taisymuisi – tai vienijimosi veiksmai. Todėl kabalistai nuo pat pradžios iškelia sąlygą, kad žmogus, kuris iš aukščiau nukreipiamas į grupę, turi nuspręsti, kad svarbiausias darbas – įsijungti į ją ir susijungti su kitais, o mokymasis – tai tik priemonė mums susijungti.
Kitaip tariant, tai visiška priešingybė tam, ką galvojame prieš ateidami į grupę. Pradžioje manome, jog grupė tiesiog vieta, kur galima mokytis tarsi universitete, idant įgytum žinių. Bet čia viskas priešingai ir praeina metai, kol žmogus pamažu susivokia, kad svarbiausia ne įgyti žinių, o pakeisti savo savybes. Mokydamasis grupėje žmogus įgyja ypatingą jėgą keistis ir jaučia jos įtaką būtent savo santykiuose su grupe.
Tikrieji tobulėjimo rezultatai vertinami pagal tai, kaip arti arba toli žmogus jaučiasi grupės atžvilgiu, kiek ji jam reikalinga, kiek jis gali priartėti, kokią svarbą jai teikia. Viskas matuojama tikta grupės atžvilgiu, nes galiausiai būtent su ja žmogus turi susijungti, kad teisingame tarpusavio ryšyje, susijungus kaip vienas žmogus su viena širdimi, pajaustų dvasinį pasaulį.
Aplink jį ne šiaip mokslo draugai – jie tampa jo sielos dalimis. Juk žmogaus viduje nėra sielos, veltui mokslininkai bando ją rasti kažkur kūno viduje – žmogaus siela yra kituose. Kiek žmogus geba išeiti iš savęs ir susijungti su draugais, esančiais jo išorėje, tiek visa ši jo noro atžvilgiu „išorė“ ir vadinama jo siela.
Todėl tokią didelę reikšmę teikiame mūsų kongresams ir tokiems renginiams, kai susirenka didžiulis kiekis žmonių iš viso pasaulio ir kyla galinga susijungimo jėga. Visas tas kongreso valandas mes iš esmės taisomės – būtent tarpusavyje jungdamiesi.
Todėl mums reikia branginti tokius susitikimus kaip pačią svarbiausią tobulėjimo priemonę greta visų kitų. Kiekvienam žmogui ir mums visiems kartu nėra nieko efektyvesnio ir veiksmingesnio už kongresą siekiant išsitaisyti ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį.
Ir kongresuose taip pat viskas nevyksta vienu kartu, o „grašis prie grašio sukaupiamas didžiulis kapitalas“. Reikia susirinkti į keletą tokių susitikimų, kol pasieksime tokį susijungimą, kai visi tarpusavyje atskleisime tikrąjį ryšį, kuriame veiks Aukštesnioji jėga, ir kurioje atsiskleis tai, kas vadinama Kūrėjo atsiskleidimu kūriniams.
Taigi prieš vykstant į tokį susitikimą fiziškai reikia pasiruošti dvasiškai: nuteikti save, kad būtum pasiruošęs įeiti į šią vietą. Reikia susipažinti su visais būsimais renginiais, mokymo medžiaga, dainomis, diskusijų temomis – sužinoti apie kongresą kiek galima daugiau. Tada vėliau mums bus lengviau susikoncentruoti į savo vidinius išgyvenimus ir nenukrypti, neeikvoti širdies ir proto jėgų išorinėms, techninėms detalėms.
Todėl reikia susipažinti su visa medžiaga, su visais tvarkaraščiais, kuriuos teks praeiti fiziškai ir atvykti tik su vienu troškimu: „Trokštu susijungti su kitais visa širdimi ir siela, nes tik tarpusavio vienybėje, o ne kiekviename iš mūsų, galima atskleisti dvasinį pasaulį.
Noriu, kad šis tuščias kosmosas tarp mūsų, prisipildytų šiltais ir gerais santykiais vienas kitam, nes būtent tai Aukštesniosios jėgos, Kūrėjo atskleidimo kūriniams vieta! “

Registracija į veidrodinį kongresą WE! Rygoje

Registracija į kongresą WE! Niudžersyje

Iš 2011 m. kovo 11 d. pamokos „Vidinis pasiruošimas WE! kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikia ištaisymo mechanizmas

Kritinės masės efektas

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Klausimas: Olandijoje yra kelios dešimtys žmonių, kurie rengiasi dalyvauti Europos kongrese Berlyne. Daugeliui žmonių tai bus pirmasis kongresas ir kai kurie dar neįsisąmonino kongreso tikslo ir kodėl būtina į jį atvykti. Kaip juos paruošti kongresui?
Atsakymas: Europiečiai turi suprasti, kad jų žemynas yra pačioje pavojingiausioje situacijoje palyginus su visais kitais. Lyginant su visu pasauliu, Europa susiduria su pačia didžiausia ir rimčiausia problema. Jei ji sprogs, gali kilti trečiasis pasaulinis karas.
Būtent dėl to, kad europiečiai nusprendė susivienyti, tačiau, kita vertus, šis susijungimas  egoistinis, tad padėtis Europoje itin rizikinga. Jeigu vienas egoistas nuo kito atsiskiria siena, tai jie vis dar kažkaip gali per šią sieną palaikyti ryšius pagal nustatytas taisykles.
Bet jeigu nėra jokių formalių ryšių ir visi išeina į bendrą rinką su bendra ekonomika ir su ta daugybe Europoje egzistuojančių problemų, tai aš nematau čia jokios galimybės taikiai gyventi ir klestėti.
Kaip tai įmanoma? Tai prieštarautų gamtos dėsniams. Europos laukia vis rimtesnės problemos, jei europiečiai nesiims reikiamų priemonių savo egoizmui ištaisyti. Jie pastatė save į tokią padėtį, kad tiesiog neturi pasirinkimo.
Būtent Europa dabar tarnauja kaip eksperimentinė labaratorija kabalos metodikai realizuoti, nes panorėjo susijungti remdamasi egoistine nauda. Ir nūnai, diena iš dienos jai teks atskleisti, kad tai pats baisiausias blogis, pats blogiausias galimas pasirinkimas.
Todėl europiečiai turi atvykti į kongresą ir mes visi kartu susijungsime, pritraukdami Aukštesniąją jėgą ir norėdami, kad ji paveiktų šią žemės dalį ir ją ištaisytų. Kitaip, ji gali atnešti kančias visam pasauliui ir tai taps mūsų bendra problema. Aš kreipiuosi į jus viso mūsų pasaulinio kli vardu, mes privalome tai atlikti.
Europa – tai pati problemiškiausia vieta pasaulyje, su visomis jos griūvančiomis šalimis ir bendra valiuta. Aš nematau jokių geros ateities požymių. Nors Europa turi labai gerą pagrindą, tačiau santykiai tarp visų šalių yra tokie, kad būtent tas galingas tenai glūdintis potencialas ir sukels didžiulį sprogimą.
Ir be socialinių problemų mūsų laukia dar gamtos katastrofos, prieš kurias esame visiškai bejėgiai. Klimato problemos vis stiprėja, o Europa visiškai priklausoma nuo Atlanto vandenyno ir iš visų pusių pažeidžiama. Tai didžiulė problema. Žmonija neturi jėgų ir metodų kovoti su tokiomis situacijomis, kurios dabar kyla Europoje, – čia galima pritaikyti tik kabalos metodą.
Mūsų uždavinys vienas – paskleisti šios metodikos žinias visiems ir ją realizuoti. Tad laukiu visų Jūsų Berlyno kongrese! Man daugiau nėra ką pridurti.

Iš 2011 m. sausio 9 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitiksime Berlyne!

Berlyno kongresas

Kur pasuks Europa?